Iš pažiūros – tikra alergija

„Kai kurie žmonės šaltuoju metų laiku susiduria su alergija šalčiui, dar kitaip vadinama šalčio dilgėline, – į skaitytojos klausimą atsako „Eurovaistinės“ vaistininkė Santa Gasparavičiūtė. – Ji prasideda, kai žmogus patenka į šaltą aplinką ar net suvalgo šalto maisto: oda parausta ir patinsta. Pasitikrinti, ar turite šalčio alergiją, galite ir namuose. Jums tereikia dilbio pusėje prie odos priglausti ledo gabalėlį ir stebėti, kaip oda reaguoja. Jeigu esate alergiški šalčiui, toje vietoje atsiras paraudimas ir bėrimas. Tokiems žmonėms svarbu tinkamai pasirūpinti savo oda ir naudoti apsauginius kremus nuo šalčio“.

 
Vaistininkė taip pat rekomenduoja namų vaistinėlėje turėti vaistų nuo alergijos.
Žiemą, prieš einant į lauką, ji pataria atsisakyti drėkinamųjų kremų ir verčiau rinktis maitinamuosius, kurių sudėtyje būtų kuo daugiau natūralių medžiagų, aliejų, pavyzdžiui, šaltalankių, kokosų. Drėkinamuosius kremus rekomenduojama naudoti tik prieš miegą, kai neplanuojame eiti į žemą temperatūrą.
 
Bet ne visai tikra
Tačiau specialistai alergologai linkę manyti, kad tokio termino kaip alergija šalčiui išvis neegzistuoja. Kaipgi čia taip?
Alergija, pasak alergologų, – tai organizmo reakcija į alergeną, kuris yra baltymas. Šaltyje, žinia, jokio baltymo nėra. Paslaptis slypi labiau specifinėje apsauginėje organizmo reakcijoje į šaltį: bandydamas nuo jo gintis, organizmas duoda signalą ypatingosioms imuninėms ląstelėms, o šios jau pradeda išskirti biologiškai aktyvią medžiagą – histaminą, kuris ir sukelia būdingus alergijoms simptomus. „Kaip tik todėl šalčio dilgėlinei gydyti skiriami priešalerginiai antihistamininiai vaistai, – teigia specialistai. – Tačiau ji nėra ta tikroji alergija, kaip kad būtų reakcija į namų dulkių erkutes, riešutus, pieno ar kiaušinių baltymus.“
 
Šalčio dilgėlinę pagydyti dažniausiai pavyksta suradus priežastį, kas visgi išderino žmogaus imuninę sistemą ir organizmą, kad jis pradėjo taip jautriai reaguoti į šaltį. Aišku, būna vadinamųjų idiopatinių dilgėlinių, kurios atsiradimo priežastis nenustatoma. Tiesiog rekomenduojama simptomiškai vengti šalčio, tepti pažeistą odą kremais nuo šalčio ir gerti vaistus nuo alergijos. Tačiau dažniausiai priežastį pavyksta rasti ‑ nuo skrandžio ar kitų lėtinių ligų, hormonų disbalanso iki lėtinių infekcijų, tų, kur mes tiesiogiai nematome, bet reikia ištirti. Pašalinus priežastį, dingsta ir šalčio dilgėlinė.
 
Kol kas iki galo neištirta
Kodėl kai kurių žmonių oda nedraugauja su šalčiu, kol kas aiškaus atsakymo nėra. „Pastebėta, kad šalčio alergija dažniau pasireiškia jauniems žmonėms, moterims, – pasakoja vaistininkė S.Gasparavičiūtė, – tačiau sirgti gali ir vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės“.
 
Jos žodžiais, liga gali būti paveldima, ją gali sukelti persirgta virusinė infekcija, kitos imuninės ligos. Taip pat šalčio dilgėline dažniau serga žmonės, kurie turi kitų alergijų – maistinę alergiją, alerginę astmą ir pan. „Gera žinia ta, kad šalčio alergija dažnu atveju kaip netikėtai prasidėjo, taip netikėtai gali ir baigtis, – guodžia vaistininkė. – Vieniems ji trunka kelis mėnesius, kitiems gali išnykti per kelerius metus.“

---

 
Tarp kitko
10 odos priežiūros taisyklių šaltuoju sezonu:
1. Odą plaukite kūno temperatūros vandeniu, venkite ypač karšto vandens.
2. Gerkite pakankamai vandens.
3. Pasirūpinkite apsauga nuo saulės.
4. Šaltuoju sezonu rinkitės maitinančius kremus.
5. Skirkite dėmesio sveikai ir subalansuotai mitybai.
6. Drėkinkite sausą patalpų orą.
7. Rinkitės priemones, kurių sudėtyje galima rasti natūralių medžiagų, aliejų.
8. Drėkinantį kremą naudokite tik vakare, kai neplanuojate eiti į lauką.
9. Valgykite šviežių vaisių ir daržovių.
10. Venkite agresyvių prausimo priemonių.
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!