Dūstate namų ruošoje? Metas sustoti

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-05-31
Vienas išsamiausių tarptautinių tyrimų apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad, norint juose jaustis gerai, svarbi kontrolė. Deja, kas ketvirtam Lietuvos gyventojui tai padaryti trukdo, rodos, niekada nesibaigiantys ruošos darbai. Ekspertai dalinasi praktiškais patarimais, kaip rasti pusiausvyrą tarp darbų, kuriuos namuose būtina nudirbti, ir kokybiško atokvėpio.
Dūstate namų ruošoje? Metas sustoti
Kasmetinio tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, maždaug trečdaliui Lietuvos gyventojų galimybė atsipalaiduoti ir švarūs bei tvarkingi namai yra vieni svarbiausių psichologinės gerovės veiksnių. Aplinka daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai, o emocinė būsena – išorei, kurioje gyvename.

Rasti balansą
 
Kasmetinio tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, maždaug trečdaliui Lietuvos gyventojų galimybė atsipalaiduoti ir švarūs bei tvarkingi namai yra vieni svarbiausių psichologinės gerovės veiksnių. Aplinka daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai, o emocinė būsena – išorei, kurioje gyvename.
 

Psichologas Paulius Rakštikas aiškina, kad tvarkingi namai leidžia mums pajusti kontrolę, o tai kasdienybėje, kupinoje skubėjimo ir užduočių, itin svarbu: jausmas, jog viskas kontroliuojama, padeda nurimti. Kita vertus, jis netiki, kad susidoroti su visais namų ruošos darbais – lengva užduotis, todėl, užuot bandžius pasiekti absoliučią kontrolę, skatina ieškoti sveikos pusiausvyros.

 
„Geriausia, kai svarstyklės nenukrypsta tik į vieną pusę ir mes namie skiriame laiko tiek buities darbams, tiek pomėgiams ir net patinginiavimui. Niekam nepatinka jausmas, kai esame verčiami ką nors daryti – tai dažnai patiriame ir dėl tvarkos, reikliai norime to iš kitų ir savęs. Kartais net tvarkingi namai netenkina tiek, kiek norėtųsi, jei jaučiame apmaudą, kad didžiąją savaitgalio dalį paskyrėme tik tam. Tai vyksta su bet kuria gyvenimo sritimi, jei ją sureikšminame, todėl paprasčiausias būdas to išvengti – apriboti laiką, kurį skirsime buičiai“, – pataria psichologas.

 
Gelbsti namų ruošos grafikas
 
Didžiausia problema, pasak P.Rakštiko, ta, kad dažnai susiplanuojame norimus atlikti darbus, bet ne laiką, kurį skirsime jiems atlikti. Buities darbai namuose dažnai gali užtrukti ilgiau, nei norėtume. „Štai ploviau grindis, bet pastebėjau, kad orkaitės stiklas nešvarus, o valant jį kilo mintis ir vidų išvalyti... Tokia seka kartais gali būti be pabaigos, todėl padėsime sau brėždami ribą, kiek laiko ar iki kurios valandos suksimės namuose. Neužbaigę visų darbų, juos galime nukelti kitam kartui, pasakydami sau, kad šiandien padarėme pakankamai ir laikas imtis kitų, širdžiai mielų veiklų. Tvarka mums padeda, bet kažin, ar tai yra vienintelis gyvenimo tikslas“, – pataria psichologas.
 
Jo teigimu, laikas, kurį skiriame poilsiui ir nieko neveikimui, taip pat yra tvarkymasis – tik jis vyksta mūsų galvose. Galima planuoti ne tik namų tvarkymo, bet ir atsipalaidavimo laiką, kuris psichologine prasme itin artimas daiktų dėliojimui į vietas. Specialistas priduria, kad atokvėpis, laikas sau, savęs pagyrimas – visa tai yra būtini elementai po pastangų reikalaujančios veiklos. Taip palaikome vidinę pusiausvyrą ir emocinę sveikatą.
 
Kad netektų viso savaitgalio praleisti tvarkantis ir dar liktų laiko poilsiui bei kitoms širdžiai mieloms veikloms, kurios svarbios mūsų psichologinei gerovei, namų ruošos darbus ekspertai rekomenduoja išdalinti kelioms savaitės dienoms. „Pavyzdžiui, po pusvalandį kiekvieną pirmadienį skirkite grindims siurbti, antradieniais šveiskite vonios kambarį, trečiadieniais tvarkykite virtuvę ir t.t. Tuomet, užuot plušę visą savaitgalį, kasdien turėsite dirbti vos pusvalandį“, – pataria interjero dizainerė Morta Bučinskienė.
 
Ji taip pat priduria, kad mažesnius namų ruošos darbus geriau atlikti iš karto, kad rūpesčiai nesiakumuliuotų. Pavyzdžiui, baigus ruošti maistą, nederėtų atidėlioti virtuvės tvarkymo, pakeliui į dušą galima įjungti skalbimo mašiną, o laukiant, kol užvirs arbatinukas, nublizginti stalviršį.

 
Jei nebenaudojate – atsikratykite
 
Pasak interjero dizainerės, svarbu namuose laikyti tik tuos daiktus, kurie mums iš tiesų svarbūs, o su kitais vertėtų atsisveikinti.
 

„Netvarka – didžiausias barjeras laimingam gyvenimui namuose. Kai mus supa daiktai, kuriuos mėgstame, jaučiamės laimingi, nes jie primena svarbias ir ypatingas gyvenimo akimirkas. O sulūžę, neveikiantys, itin retai naudojami, padovanoti ar tik atsargai, jei kartais prireiktų, laikomi daiktai veikia priešingai. Jie išsunkia energiją ir apkrauna lentynas. Tad, norėdami gyventi tvarkingai, juos parduokite arba padovanokite“, – pataria interjero dizainerė Morta Bučinskienė.

 

Interjero dizainerė išduoda dar vieną triuką, kaip praleisti mažiau laiko tvarkantis: kiekvienam daiktui namuose svarbu rasti tinkamą vietą. Daiktus, kurie iš tiesų naudojami, vertėtų sugrupuoti pagal paskirtį ir sudėti į atskiras dėžutes.
 
„Net ir stalčiuose laikomus daiktus galima suskirstyti į dėžutes – taip jie užims mažiau vietos ir nesusimaišys. Atvirose erdvėse pravers įvairūs krepšiai, kuriuose patogu laikyti vaikų žaislus, užtiesalus ir kita. O lentynas papuoš stilingos, derančių spalvų dėžutės – tai puikus sprendimas netvarkai paslėpti“, – pataria specialistė.
 
Svarbus laikas sau
 
Psichologas P.Rakštikas įsitikinęs: sukurti širdžiai mielą kampelį poilsio akimirkoms galima net ir nesutvarkytuose namuose: „Netvarkingus daiktus sudėję į vieną vietą ar kambarį, kitame kampe jau galime turėti vizualiai ramesnį krėslą ir jame įsirangyti su arbatos puodeliu ar skaitiniu. Svarbiausia – neskubinti savęs, nes viskam savas laikas. Juk kartais būna savaičių, kai tvarkymuisi neužtenka laiko ar tiesiog nėra ūpo.
 
Galima priminti sau, kad susikursite namų tvarką ir jaukumą žingsnis po žingsnio, kaip jau daug kartų esate darę. Mums daugiau nepasitenkinimo gali kelti ne pati netvarka, bet reiklumas sau, kad šie namai atitiktų mūsų įsivaizdavimą. Mažindami reiklumą, greitai pajusime, kaip atslūgsta įtampa, o po to atkeliauja ir atsipalaidavimo jausmas.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Prof. V.Kriaučionienė: bijoti bulvių nėra pagrindo

      Prof. V.Kriaučionienė: bijoti bulvių nėra pagrindo

      Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena, o visiškai neseniai išleistos Šiaurės šalių mity...
      Mykolas: vyrai, nebūkite miegaliai!

      Mykolas: vyrai, nebūkite miegaliai!

      45-erių metų statybų inžinieriaus-statybininko darbo stažą sukaupusiam kauniečiui Mykolui Drižiui gerybinė prostatos hiperplazija ...

      Budinti vaistinė


      Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

      Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

      Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik...
      Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

      Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

      Vaistų tiekimo sutrikimai – nemenkas rūpestis. Vaikų bronchų astmai gydyti mažų dozių inhaliatoriai didmeninės vaistų prekyb...

      razinka


      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Revoliucinis atradimas biologijoje – obeliskai

      Tarptautinė mokslininkų grupė atskleidė sensacingą atradimą – obeliskus, naują biologinę struktūrą, kuri gali būti senesnė už pačią gyvybę. Mokslininkai tikisi, kad šis atradimas padės kovoti su antibiotikams atspariomis bakterijomis – viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kam dalinsime PSDF?
      Helga Marija Kauzonė Kam dalinsime PSDF?
      Ar ministerijos pageidavimu vaistininkai tampa sveikatos priežiūros specialistų sekretoriais?
      Vaistinių asociacija ir farmacijos darbuotojų profsąjungos Ar ministerijos pageidavimu vaistininkai tampa sveikatos priežiūros specialistų sekretoriais?

      Naujas numeris