Vi­sų pir­ma – fo­lio rūgš­tis
Anot gy­dy­to­jo, pa­grin­di­nė ma­ža­krau­jys­tės prie­žas­tis – ge­le­žies trū­ku­mas or­ga­niz­me, kai krau­jy­je su­ma­žė­ja de­guo­nį ne­šan­čių erit­ro­ci­tų ir he­mog­lo­bi­no. Su­si­dur­ti su šios me­džia­gos trū­ku­mu ypač ri­zi­kuo­ja be­si­lau­kian­čios mo­te­rys, ku­rių or­ga­niz­mas ge­le­žies pa­rei­ka­lau­ja ge­ro­kai di­des­nio kie­kio nei įpras­tai.

„Taip pat svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį į tai, jei bū­si­ma gim­dy­vė iki pa­sto­dama jau sir­go ma­ža­krau­jys­te, nėš­tu­mo me­tu li­ga ga­li dar la­biau pa­gi­lė­ti. Tai­gi dėl ge­le­žies trū­ku­mo ga­li su­pras­tė­ti ne tik ma­mos svei­ka­ta, bet ir nu­ken­tė­ti vai­siaus vys­ty­ma­sis“, - įspė­ja me­di­kas.

Vi­sų pir­ma M.Bal­nys siū­lo at­krei­pti dė­me­sį į ge­le­žies pa­si­sa­vi­ni­mo pro­ce­se kar­tu da­ly­vau­jan­čias mais­to me­džia­gas, ku­rios le­mia sėk­min­gą he­mog­lo­bi­no pa­si­sa­vi­ni­mą - jei or­ga­niz­mui trūks­ta fo­lio rūgš­ties ir vi­ta­mi­no B₁₂, šis men­kiau pa­si­sa­vi­na ir ge­le­žį.Tai­gi kau­pi­nat ge­le­žies at­sar­gas, vi­sų pir­ma de­rė­tų ap­si­rū­pin­ti mi­nė­to­mis me­džia­go­mis.

„Jei bū­si­ma gim­dy­vė iki pa­sto­dama jau sir­go ma­ža­krau­jys­te, nėš­tu­mo me­tu li­ga ga­li dar la­biau pa­gi­lė­ti. Tai­gi dėl ge­le­žies trū­ku­mo ga­li su­pras­tė­ti ne tik ma­mos svei­ka­ta, bet ir nu­ken­tė­ti vai­siaus vys­ty­ma­sis“, - įspė­ja gy­dy­to­jas aku­še­ris-gi­ne­ko­lo­gas Min­dau­gas Bal­nys.

„Pla­nuo­jan­čioms nėš­tu­mą mo­te­rims or­ga­niz­mą rei­kė­tų ap­rū­pin­ti fo­lio rūgš­ti­mi ir dėl svar­biau­sios jo už­duo­ties – fo­lio rūgš­tis at­sa­kin­ga už ner­vi­nio vamz­de­lio de­fek­to pro­fi­lak­ti­ką, tai yra pa­de­da iš­veng­ti sme­ge­nų ir stu­bu­ro for­ma­vi­mo­si ydų. Pa­ste­bė­ta, kad bū­tent fo­lio rūgš­ties trū­ku­mas su­ke­lia šias pro­ble­mas. Tai­gi vi­soms nėš­čio­sioms re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ti 400 mik­ro­gra­mų fo­lio rūgš­ties prieš pa­sto­jant ir dvy­li­ka sa­vai­čių pas­to­jus“, - pa­ta­ria M.Bal­nys.

Ge­le­žis svar­bi lak­ta­ci­jai
Gy­dy­to­jas aku­še­ris-gi­ne­ko­lo­gas sa­ko net ir tuo at­ve­ju, jei he­mog­lo­bi­nas vi­są nėš­tu­mą bu­vo nor­ma­lus, gim­dy­mo me­tu mo­te­ris na­tū­ra­liai pra­ran­da krau­jo, to­dėl jo kie­kis ga­li su­ma­žė­ti. Or­ga­niz­mą ge­le­ži­mi po gim­dy­mo bū­ti­na pa­pil­dy­ti ir dėl pie­no lak­ta­ci­jos ga­my­bos, ku­ri šio mik­ro­ele­men­to iš or­ga­niz­mo pa­rei­ka­lau­ja pa­pil­do­mai.

„Mo­te­ris gim­dy­mo me­tu vi­suo­met na­tū­ra­liai pa­krau­juo­ja – pra­ran­da iki pen­kių šim­tų mi­li­lit­rų krau­jo, o at­lie­kant ce­za­rio pjū­vį krau­jo ne­ten­ka­ma iki vie­no lit­ro“, - sa­ko gy­dy­to­jas ir pri­me­na mo­ti­noms nėš­tu­mo me­tu rū­pin­tis vi­sa­ver­te mi­ty­ba, var­to­ti spe­cia­lius mais­to pa­pil­dus, ku­rių su­dė­ty­je ne tik ge­le­žis, bet ir vi­ta­mi­nas B^₁₂ bei fo­lio rūgš­tis. Mat or­ga­niz­mas po gim­dy­mo na­tū­ra­liai ne­spė­ja at­kur­ti pra­ras­to kie­kio ge­le­žies, o jei ma­ža­krau­jys­tė var­gi­no dar prieš pa­sto­jant, šios trū­ku­mas bū­na ypač di­de­lis.

Or­ga­niz­mui pri­rei­kia pa­stip­ri­ni­mo
Gy­dy­to­jas M.Bal­nys at­krei­pia dė­me­sį ir į bū­si­mų ma­mų mi­ty­bos įpro­čius, jei mo­te­ris – ne­vi­sa­val­gė, tai yra ve­ge­ta­rė ar ve­ga­nė, ar­ba dėl ki­tų prie­žas­čių ne­val­go kai ku­rių mais­to pro­duk­tų, pla­nuo­da­ma nėš­tu­mą or­ga­niz­mą stip­rin­ti tu­rė­tų var­to­da­ma mais­to pa­pil­dus. Mat dėl įsčio­se bręs­tan­čios gy­vy­bės mo­te­riai rei­kia žy­miai di­des­nio ge­le­žies kie­kio nei įpras­tai.

„Mais­ti­nes me­džia­gas iš ma­mos pir­miau­sia pa­si­sa­vi­na vai­sius, to­dėl bū­ti­na per­žiū­rė­ti su­var­to­ja­mo mais­to ra­cio­ną. Svar­bu ži­no­ti ir tai, kad rei­ka­lin­gų me­džia­gų, gau­na­mų su mais­tu, daž­nai ne­pa­kan­ka. To­dėl var­to­ti ge­le­žies ir ki­tų mik­ro­ele­men­tų ar vi­ta­mi­nų be­si­lau­kian­čiai ma­mai vi­suo­met nau­din­ga. Jei mo­te­riai nu­sta­to­ma ma­ža­krau­jys­tė, įver­ti­nęs fe­ri­ti­no ir he­mog­lo­bi­no kon­cen­tra­ci­ją krau­jy­je, rei­kia­mą ge­le­žies do­zę ski­ria gy­dy­to­jas“, - sa­ko aku­še­ris-gi­ne­ko­lo­gas M.Bal­nys.

---

 Specialistės komentaras:

Gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Dai­va Pi­pi­rai­tė – La­za­re­vi­čie­nė:

- Nėš­tu­mo me­tu mo­te­rys ne­re­tai pa­jun­ta pa­di­dė­ju­sį ape­ti­tą, su­var­to­ja dau­giau ka­lo­ri­jų, ta­čiau rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad su su­var­to­ja­mu mais­tu adek­va­taus ge­le­žies kie­kio ga­li­ma ir ne­gau­ti, nes nėš­čio­ji dau­giau su­var­to­ja ne­ver­tin­go mais­to, ku­ria­me mais­tin­gų me­džia­gų, to­kių kaip ge­le­žis, kal­cis, įvai­rūs vi­ta­mi­nai nė­ra gau­su.

Nėš­či­ą­ją pri­žiū­rin­tis gy­dy­to­jas įver­ti­nęs, koks ge­le­žies kie­kis yra or­ga­niz­me, ir nu­sta­tęs jos trū­ku­mą ga­li skir­ti spe­cia­lų pa­pil­dų.

Rei­kia­mą ge­le­žies kie­kį siū­lo­me gau­ti su gy­vu­li­nės kil­mės mais­tu: rau­do­na mė­sa, sar­di­nė­mis, ėrie­na, an­tie­na, avie­na, kiau­ši­nių try­niais, la­ši­ša, kre­ve­tė­mis. Vis dėl­to šiuo­se pro­duk­tuo­se ran­da­mos ge­le­žies pa­si­sa­vi­ni­mą ga­li slo­pin­ti kar­tu var­to­ja­mos ki­tos su­de­da­mo­sios mais­to me­džia­gos, pa­vyz­džiui, ta­ni­nai, ku­rių ran­da­ma ar­ba­to­je, per­si­mo­nuo­se, gra­na­to­se, taip pat ankš­ti­niuo­se esan­tys bal­ty­mai ar kal­cis esan­tis pie­no pro­duk­tuo­se, ne­ra­fi­nuo­ti grū­dai. To­dėl var­to­jant  mė­są, ku­rio­je gau­su ge­le­žies, reik­tų veng­ti ger­ti pie­ną.

Ge­le­žies pa­si­sa­vi­ni­mą ska­ti­na vi­ta­mi­nas C. Pa­vyz­džiui, jei val­go­ma tam­siai ža­lių la­pi­nių sa­lo­tų, jas rei­kė­tų ap­šlaks­ty­ti cit­ri­nos sul­ti­mis.

---

 Verta žinoti:

• Nau­ja ge­le­žies for­ma - mik­ro­kap­su­liuo­ta li­po­so­mo­se. Ši for­ma pra­na­šes­nė dėl ge­res­nio or­ga­niz­mo pa­si­sa­vi­ni­mo, taip pat ne­tu­rin­ti ge­le­žies po­sko­nio ir są­vei­kos su mais­tu (ka­va, ar­ba­ta, pie­no pro­duk­tais), ne­dir­gi­na virš­ki­na­mo­jo trak­to.
• Ren­kan­tis mais­to pa­pil­dą sie­kiant pa­kel­ti he­mog­lo­bi­ną, ge­le­žies pa­si­sa­vi­ni­mui svar­bu, kad pa­pil­dų su­dė­ty­je bū­tų ne tik ge­le­žis, bet ir fo­lio rūgš­tis, vi­ta­mi­nas B₁₂.
• Var­to­jant mais­to pa­pil­dus svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad kar­tu gau­tu­mė­te vi­ta­mi­no C bei va­rio.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!