Alzheimerio liga: kai slauga reikalinga visą parą

Aigustė Tavoraitė
2017-09-21
Senyvo amžiaus žmonių rykšte vadinama Alzheimerio liga negrįžtamai pakeičia ne tik susirgusiojo, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Atrodytų, nekaltu atminties sutrikimu prasidedanti liga anksčiau ar vėliau žmogų prikausto prie patalo, jo priežiūra atneša nemažą stresą tiek artimiesiems, tiek slaugytojams.  
Alzheimerio liga: kai slauga reikalinga visą parą
Pirmieji dažnai nepastebimi Alzheimerio ligos požymiai: pasikeitusi žmogaus domėjimosi sfera ir apimtis, sumažėjęs reiklumas sau ir aplinkai, suprastėję higieniniai įgūdžiai, pablogėjusi atmintis, sutrikusi uoslė, orientacija erdvėje.

Liga progresuoja negrįžtamai
Skaičiuojama, kad atminties sutrikimai vargina apie 40 proc. vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių, o 10–15 proc. jų kasmet susiformuoja demencija (silpnaprotystė). Bene labiausiai paplitusi jos forma – Alzheimerio liga, pažeidžianti smegenis ir pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų susilpnėjimu.  
Esama daug teorijų, kodėl susergama šia liga. Žinoma, kad pagrindinis susirgimą lemiantis mechanizmas yra progresuojantis neuronų nykimas. Procesas daugiausia apima tas smegenų sritis, kurios yra atsakingos už pažintines funkcijas.
 

„Deja, šios ligos sustabdyti negalima, galima nebent tik sumažinti jos progresavimo tempą. Alzheimerio ligą galima įsivaizduoti kaip suskilusį veidrodį – iškritus šukei ją sunkiai galima įdėti atgal. Tam reikia daug pastangų ir efektyvaus šios ligos gydymo paieškos šiandien yra didžiausias uždavinys“, – pabrėžė Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovas prof. Antanas Vaitkus.

 
Visuomenei senėjant vis daugiau rūpesčio suvaldant Alzheimerio ligą kyla ne tik gydytojams, bet ir įvairiems socialinės rūpybos padaliniams, slaugos namams.
„Dabartiniai vaistai sergant demencija gali padėti išlaikyti būklę 3–5 metus, tačiau toliau formuojasi tokie pakitimai, kad be slaugos namų ar slaugos personalo bei psichiatro pagalbos neapsieinama. Daugiau lėšų skirti prireikia tiek patiems sergantiesiems prižiūrėti, tiek jų artimiesiems, kurių dalis prisiėmę naštą slaugyti sergančiuosius demencija ir netenka darbo. O namų, galinčių teikti kokybišką pagalbą tiek sergantiesiems, tiek juos prižiūrintiems artimiesiems Lietuvoje nepakanka“, – kalbėjo A.Vaitkus.
 
Pirmuosius simptomus neretai praleidžia
Pirmieji dažnai nepastebimi Alzheimerio ligos požymiai: pasikeitusi žmogaus domėjimosi sfera ir apimtis, sumažėjęs reiklumas sau ir aplinkai, suprastėję higieniniai įgūdžiai, pablogėjusi atmintis, sutrikusi uoslė, orientacija erdvėje.

„Dažnai įvairios situacijos sužadina sergančiojo pyktį. Tai tiesiog veikia kaip gynybinė reakcija, žmogus nebeišlaiko dėmesio, nebegali suprasti klausimo, suvesti jo pradžios ir pabaigos esmės. Dėl to asmuo ima simuliuodamas juokauti, bando išvengti klausimų, užduočių, nes nebegali jų padaryti“, – aiškino gydytojas.
 
Pasak jo, vieniems Alzheimerio liga gali pasireikšti sulaukus vos 50–58 metų, kitiems vėliau. „Daug įtakos tam turi genetinis polinkis. Kiek pavyks atitolinti ligą, labai priklauso ir nuo paties žmogaus įdėtų pastangų išsaugoti intelekto lygmenį“, – sakė A.Vaitkus.
Pašnekovas pridūrė, kad nereikia pamiršti, kad ligos požymius pastiprina tokios būklės kaip diabetas, arterinė hipertenzija, antsvoris, rūkymas, buvusios traumos.
„Kuo anksčiau liga „pagaunama“, tuo galima pabandyti kuo ilgiau – net keliolika mėnesių – pratempti kokybiško gyvenimo periodą“, – pastebėjo neurologas.
 
Padėti gyventi oriai
Ligai progresuojant vis daugiau laiko reikia skirti paciento priežiūrai. Žmogus ilgainiui ne tik tampa nedarbingas, bet ir visiškai priklausomas nuo aplinkinių. Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkia demencija, slaugytojo pagalbos reikia visą dieną: padėti atlikti elementarią kasdienę veiklą, spręsti šlapimo nelaikymo problemas, maudyti, maitinti ir padėti judėti, naudotis vežimėliu ar vaikštyne.
 
„Kiaurą parą reikalinga užtikrinti slauga tampa didžiule našta šeimai. Sergančiojo slaugymas – ypač sunkus fizinis darbas, reikalaujantis ne tik fizinių jėgų, bet ir psichologinio bei medicininio pasirengimo“, – pastebėjo VUL Santaros klinikų Slaugos studijų centro vadovė Aldona Mikaliūkštienė.
Be to, ne vienu tyrimu įrodyta, kad pablogėja pačių slaugančių savo sergančius šeimos narius artimųjų gyvenimo kokybė, padidėja įvairių ligų, konfliktų su kitais namiškiais rizika.
 
„Kitą kartą slaugant demencinėmis ligomis sergantį žmogų susiduri su tokiomis situacijomis, kai jam padedi, viską padarai, o jis tavęs net neatpažįsta, net ima kaltinti, kad dingsta daiktai ir pan. Iš šalies žiūrint, tai gali pasirodyti net komiška, tačiau tai – juokas pro ašaras“, – kalbėjo A.Mikaliūkštienė.
 
Bet kuriuo atveju slaugant tokius ligonius specialistai pataria išmokti būti kantriems, elgtis su sergančiuoju pagarbiai ir oriai: padėti jam apsirengti, pamaitinti, nueiti į tualetą, išvesti pasivaikščioti. Kalbėti su asmeniu lėtai ir aiškiai, naudoti paprastus žodžius, palaukti, kol žmogus sureaguos. Būtina įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus sergančiajam ir jo aplinkiniams.
 
Kas padėtų sumažinti ligos progresavimo tempą?
Žmogus turėtų turėti kuo daugiau į priekį (bent savaitę) suplanuotų dienų. Svarbi ne darbų gausa, tačiau tai, kad žmogus nuolat turėtų užimtumą, neužsidarytų savyje. Tuomet, ypač gyvenant daugiabučiuose, mažėja žmogaus interesų ratas ir aktyvumas, o tai lemia daug greitesnį ligos progresavimą. Kovoje su demencija valstybė, savivaldybės turėtų finansuoti ir įtraukti asmenis, ypač jau nedirbančius, į socialinio užimtumo, pažintinių funkcijų silpnėjimą mažinančias programas.


Komentaras
Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Andriulienė:

Deja, taip jau yra, kad mūsų valstybėje viskas gerai yra ant popieriaus, o realybėje susikalbėjimo labai trūksta. Su didelėmis problemomis susiduriama tiek kalbant apie sergančiųjų Alzheimerio liga slaugą, tiek pagalbą į namus, tiek neįgalumo nustatymą.
Kai žmogui neveikia smegenys, jam labai sunku suvokti, ką jis daro, pamatyti, kad sumaišo tualetą su spinta, druską su cukrumi, padeda ant plytos tuščią puodą, dėl kurio kyla ir gaisras. Tokioms šeimoms nuolat tenka gyventi įtampoje.
 
Juo labiau ne ką geresnė išeitis yra sergantįjį paguldyti į slaugos ligoninę ar slaugos skyrių. Tokie ligoniai negali būti būti laikomi su kitomis demencijomis sergančiaisiais ar fiziškai neįgaliaisiais. Savo ruožtu specializuotų namų sergantiesiems Alzheimerio liga beveik nėra. O jei ir yra, tai jie didžiajai daliai tokių šeimų finansiškai neįkandami.
 
Liūdina dėl įvairių slaugos priemonių kompensavimo ne itin pasistūmėję reikalai. Jei esant sunkiai ligos stadijai žmogus jau guli patale ir yra nesavarankiškas, pagal higienos normas jam būtinos bent trejos sauskelnės per dieną. Tačiau valstybė kompensuoja tik vieną vienetą dienai. Tai yra per mažai. Taip pat slaugant tokį pacientą būtinai reikia investuoti į neperšlampamą paklodę. Kitu atveju čiužinys, lova permirks, jausis nemalonus kvapas.
 

Žmogui nuolat gulint neišvengiamai atsiranda ir daug kitų problemų – virškinimo, odos, pragulų, atrofuojasi raumenys.Labai svarbu susidūrus su tokia artimojo diagnoze pirmiausia perkaityti vaistų anotacijas, įsigilinti, ar vieni vaistai neprieštarauja kitiems. Mūsų tinklalapyje yra daug informacijos iš gyvenimo praktikos, tiesiog abėcėlė, ką daryti, jei artimasis susirgo Alzheimerio liga.


Verta žinoti:
Prižiūrint Alzheimeriu sergantį žmogų, kuriam reikia apsaugos nuo šlapimo pratekėjimo, rekomenduojama rinktis sauskelnes-kelnaites, kurios mūvimos kaip įprasti apatiniai. Šios sauskelnės nekeičia nusistovėjusių dėvėjimo įpročių, todėl pacientams tampa lengviau susiorientuoti tualete. Kai kurie jų netgi iš naujo išmoksta naudotis tualetu, patys gali pasikeisti sauskelnes. Ir priešingai, naudodami įprastas, šonuose užsegamas sauskelnes, sergantieji gali pasimesti, pamiršti, kaip jas užsidėti. Neramūs Alzheimerio kamuojami pacientai dažnai nepripažįsta svetimkūnių, todėl įprastas sauskelnes gali bandyti nusiplėšti. Tuomet sauskelnės-kelnaitės gali tapti išeitimi, nes sergantiems toks gaminys itin primena jiems pažįstamus kasdienius apatinius.
 
Vaistinėse galima įsigyti trijų skirtingų sugėrimų sauskelnių-kelnaičių „TENA Pants“: mažiausio (Plus), vidutinio (Super), ir didelio (Maxi) sugėrimo. Sauskelnių dydį reikia parinkti pagal nešiojamus drabužius (pvz., S, M, L, XL).  Sauskelnės-kelnaitės yra diskretiškos, pagamintos iš dermatologų patikrintos, laidžios orui medžiagos, kuri primena audinį, nečeža, yra švelni odai. Šis gaminys patikimai sugeria šlapimą ir apsaugo nuo pratekėjimo esant vidutiniam, sunkiam ir labai sunkiam šlapimo nelaikymui (priklausomai nuo sugėrimo). Be to, neleidžia atsirasti nemaloniam šlapimo kvapui. Sauskelnės turi drėgmės indikatorių, kuris pakeisdamas spalvą parodo, kada gaminį reikia pakeisti.
Sauskelnės-kelnaitės „TENA Pants“ padeda pacientams išsaugoti orumą, suteikia daugiau nepriklausomybės ir palengvina priežiūros naštą tokius ligonius prižiūrintiems artimiesiems.  


Verta žinoti
Nuo 1998 metų Lietuvos ir Latvijos rinkose dirbanti įmonė „Slaugivita" klientams siūlo visapusiškas paslaugas: parduoda ir nuomoja slaugos, medicinos ir reabilitacijos priemones bei įrangą, neįgaliųjų techniką; konsultuoja, rengia projektus, atlieka techninį aptarnavimą.
Įmonės asortimente rasite priemonių ir sunkių ligonių slaugai namuose: gulintiems ligoniams, neramiems, save žalojantiems asmenims;  taip pat ligoniams, sugebantiems atsisėsti, sėdėti savarankiškai ar su pagalba.
 
UAB „Slaugivita“ atstovai patars kokios priemones tinkamiausios Alzheimerio liga sergančiųjų slaugai, kaip tinkamai įrengti patalpą tokiems asmenims, padės išsirinkti tinkamiausią priemonę pragulų profilaktikai ir gydymui.
Įmonė turi sprendimų bariatriniams, didelio svorio pacientams.
Įmonės personalas padės  išsirinkti tinkamiausią funkcinę slaugos lovą.
Slaugos įrangos bei priemonių nuomos paslauga teikiama visoje Lietuvoje.
 
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Atsikračius didžiulio antsvorio dingo ir ligos

      Atsikračius didžiulio antsvorio dingo ir ligos

      Lygija Baranauskienė (66 m.) iš Šakių r. pademonstravo nepaprastą valią – antrojo tipo diabetu serganti moteri...
      Jei sakote šias frazes apie klausos aparatus – smarkiai klystate!

      Jei sakote šias frazes apie klausos aparatus – smarkiai klystate!

      Vasarą susitinkant su draugais, aplankant tėvus ir gimines pokalbis neretai užsisuka apie sveikatą ir ligų įtaką kasdieniam gyveni...

      Budinti vaistinė


      Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

      Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

      Savaitgalį pajūryje susirinks daugybė žmonių norinčių pasimėgauti tradicine Jūros švente. Specialistai įspėja, kad Klaipėdo...
      Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

      Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

      Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Susipažinkite su apgaule: netikros ligos istorijos internete

      Kartu su naujomis bendravimo galimybėmis internetu, atsivėrė ir papildomos grėsmės. Alabamos universiteto klinikinės psichiatrijos profesorius dr. Marcas Feldmanas teigia, kad kuriasi nauja pacientų grupė – „Miunhauzenai internete“, kurie suvaidina ligą, siekdami dėmesio. Apie vieną tokį atvejį pasakoja detektyvė Taryn Wright ...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      203-oji diena
      Henrikas Vaitiekūnas 203-oji diena
      Į savo vartus...
      Henrikas Vaitiekūnas Į savo vartus...
      Tiesa, subalansuota visiems
      Henrikas Vaitiekūnas Tiesa, subalansuota visiems

      Naujas numeris



























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica