- Įdomus sutapimas, jog gimėte Žalgirio mūšio dieną – liepos 15-ąją...
- Matyt, toks buvo mano likimas – kovoti už Lietuvos vardą pasaulinėje arenoje. Labai smagu, kad esu gimęs tokią dieną, kuri yra svarbi Lietuvos istorijai. Tik aš dabar ne mūšiuose, o jėgos sporto arenoje kovoju su varžovais.
Mūsų artimiausias startas – Lietuvos komanda liepos 18 dieną startuos varžybose Alytuje prieš stipriausius Europos galiūnus.
 
- Ar tarp Lietuvos galiūnų yra stipri konkurencija?
- Be abejo. Rimta konkurencija leido pasiekti aukštesnių rezultatų kiekvienam sportininkui individualiai. Jeigu neturėtum konkurencijos namuose, būdamas Lietuvos čempionas, labai greitai užmigtum ant laurų. Tačiau tapti Lietuvos čempionu irgi pakankamai sunku, nes daug varžovų nori nugvelbti titulą iš panosės.
 
- Kokia situacija šiuo metu Lietuvos galiūnų sporte: ar iš jaunimo išaugs perspektyvių sportininkų?
- Sportininkų visada bus. Tik klausimas, ar bus tokia stipri galiūnų karta kaip mūsiškė. Mes buvome kaip unikumas: vienu metu tokioje mažoje šalyje turėjome tiek daug galiūnų. Laimėjome komandinį pasaulio čempionatą prieš tokias šalis kaip Amerika, Rusija, Didžioji Britanija. Tai bus tikrai sunku pakartoti. Bet galbūt vienas kitas galiūnas, kuris šias tradicijas pratęs pasaulinėje galiūnų arenoje, atsiras.
Manau, kad lietuviai turi tikrai puikius genus šiam sportui. Negali žinoti, gal bus ir dar stipresnių galiūnų... Aišku, jaunimas šiais laikais pritingi ir renkasi lengvesnes sporto šakas, bet visada atsiranda tokių, kurie nori tikro vyriško sporto.
 
- Kokie fiziniai duomenys reikalingi būsimam galiūnui?
- Tai yra puikūs lietuviški genai: esame aukšti, stiprūs, darbštūs ir užsispyrę. Tas darbštumas lietuviui ir leidžia pasiekti tokias puikias sporto aukštumas. O galiūnų sporte turime ne tik psichologines, bet ir tinkamas fizines savybes. Norint dalyvauti šiame sporte reikia būti pakankamai aukštu ir tvirto kūno sudėjimo.
 
- Kokios yra galiūnų profesinės ligos?
- Kaip ir daugumoje sporto šakų, nuo didelių krūvių nukenčia sąnariai ir nugara. O žiūrint iš traumų pusės, dažniausiai pasitaikantys yra raumenų plyšimai. Bicepso ir dvigalvio šlaunies raumens plyšimai – dvi dažniausiai pasitaikančios traumos.
 
- Galiūnai skaičiuoja kalorijas?
- Kai kas skaičiuoja, kai kas ne. Bet tai nėra mums svarbiausias dalykas, kadangi mums nėra svorio kategorijos apribojimų. Visi stengiasi kuo daugiau sverti, nes kuo daugiau sveri, tuo daugiau jėgos turi.
Aš valgau pakankamai nemažą kiekį maisto šešis kartus per dieną. Renkuosi sveikus produktus kaip goji uogos, čija sėklos, baobabų milteliai, ekologiška kakava, daug vaisių, daržovių, mėsą, žuvį, bulves, ryžius.
 
- Prijaučiate ekologiškoms idėjoms?
- Aš gyvenu mediniame name, kur yra geoterminis šildymas. Todėl mes neteršiame absoliučiai gamtos. Stengiuosi valgyti tiktai ekologišką maistą, kiek tai įmanoma: mėsą perkame iš ekologiškų ūkių, stengiamės gauti ekologiškų daržovių, patys prekiaujame kai kuriais ekologiškais produktais.
 
- O cepelinus valgote?
- Labai retai, kai norisi kažko egzotiško. (Juokiasi.)
 
- Ar įmanoma tokią masę „užsiauginti“ be papildų priemonių?
- Be abejo, kad įmanoma. Išvis žmogui nėra nieko neįmanomo.
Labai svarbu laikytis tinkamos mitybos režimo: pakankamas baltymų, angliavandenių, mineralų, vitaminų kiekis yra būtinas. Jį surinkti su maistu pakankamai sunku.
Todėl yra specializuotas sportininkų maistas, dažnai Lietuvoje painiojamas su maisto papildais, kurie visiškai nereikalingi sportininkui.
Net aš, kad žmonėms būtų aišku, baltymus irgi vadinu papildais. Nes kiti nesupras, apie ką kalbam.
Tiesiog anekdotinė situacija būna, kuomet mama, pavyzdžiui, nueina pas gydytoją ir sako: mano sūnus nusipirko baltymų. Tik juos pavadina anglišku pavadinimu – proteinu. Ir tada gydytojas sako: oi, čia anabolikai, reikia neleisti sūnui to vartoti. Kai dešra, kuri irgi turi baltymų ir dar dvidešimt konservantų, anot daktarės, jau yra gerai.
Bet žmonės pamažu susivokia, kas yra sportininkų maistas, o kas – papildai.
 
- Iš sporto medicinos gydytojų lūpų išgirdau, kad galiūnų sporte dar galima išvengti anabolinių steroidų, bet kultūrizme – niekaip.
- Negalima taip kategoriškai vertinti. Yra daugybė puikių pavyzdžių, kai žmonės kultūrizme pasiekia įspūdingų rezultatų be steroidų.
 
- Jūs pats, pradėdamas sportininko karjerą, nesvajojote apie kultūrizmą?
- Esu dalyvavęs varžybose, ir man patiko. Mano idealas buvo Švarcnegeris. Bet buvo pakankamai sunku, valgant varškę ir geriant vandenį, varžytis su sportininkais, kurie, manau, truputį kažką daugiau valgė negu varškę... (Juokiasi.)
Nutariau, kad jėgos sportas man yra labiau prie širdies.
 
- Kad daug valgote, jau žinau. O kiek laiko skiriate miegui?
- Vasarą miegu mažiau, žiemą - daugiau. Kada didesni krūviai, ir organizmui reikia daugiau laiko „atsistatyti“, kartais miegu iki dešimt valandų.
 
- Kadangi jau „įžengėme“ į jūsų miegamąjį, sakykite: gal jau planuojate susilaukti vaikų?
- Manau, kad visi žmonės nori susilaukti vaikų ir turi tam planų... (Juokiasi.)