V.Mickevičius: su stikline išsemti Baltiją

Mantas Jusis
2023-02-27
Sodriu humoro jausmu pasižymintis renginių vedėjas ir gatvės cirko artistas Viačeslavas Mickevičius nuo praėjusių metų gamina bei pats veža krosneles kariams į Ukrainos frontą.
V.Mickevičius: su stikline išsemti Baltiją

- Kada ir kaip prasidėjo tavo kelias į gatvės cirko pasaulį?
- Juo užsiimti pradėjau vėlai. Visi, kas matė, jog mokausi, sakė, kad tai nuo penkerių reikia pradėti, o man buvo dvidešimt, studijavau aktorinį antrame kurse. Mus mokė žongliruoti, sekėsi sunkiai, bet kai išmokau, žiauriai sudomino. Tada nuo kamuoliukų perėjau prie žongliravimo kėgliais, po jų užsimaniau vienračio, po to jau ekvilibristika – balansuoti ant horizontalių lentų. Maniau, jog teatro aktorius turi mokėti absoliučiai viską: ir gitara pagrot, ir padainuot, ir pašokt, jau nekalbant apie fechtavimą ir panašiai. Mūsų dėstytojai cirką laikė neva žemesnio lygio menu nei teatras. Jie pykdavo, jei sužinodavo, jog kažkuo tokiu užsiimi. Po truputį pats sau įrodžiau: jei yra didžiulis noras, viskas įmanoma. Tuo metu treniruotėms skirdavau po penkias valandas.


 

- Turi Youtube kanalą „Slvaka chanel“, kuriame talpini satyrines dainas apie politinius ar kitus įvykius mūsų šalyje. Papasakok, kodėl gimė šis kanalas?
- Taip, kaip gatvėje darau cirkus, taip čia tą patį darau su gitara, su žodžiais ir tekstais. Jis labiau skirtas feisbukui, kuriame turiu 38 tūkstančius sekėjų. Norisi čia pat, gražiai ir fainai sureaguoti į kokią nors situaciją. Būna, jog kam nors įvykus Lietuvoje visi iškart turi dvi nuomones, susipriešina. O aš šiek tiek palaukęs ateinu su trečia nuomone. Kur du pešasi – trečias laimi. Dažniausiai ir būnu tas trečias, kuris su dainomis ateinu po muštynių ir parodau žmonėms kitą konflikto pusę, kitus pasirinkimus, jog viskas nėra tik juoda arba balta. Būta visokių temų: ir kovidai, ir politika, ir Gražulis su Uspaskich.
Tiesa, jei kalbame apie karą, čia jau yra arba juoda, arba balta, be pilkų tonų. Bandau operuoti mūsų tautos skaudžia atmintimi, priminti, jog istorija sukasi ratu. Tos tautos egzistavimas rusijoje įrodo Dievo nebuvimą. Jei jis egzistuotų, neleistų tokiam monstrui gyventi ir suteikti tiek daug skausmo kitiems.

Pasikalbėkime apie karą. Nuo jo pradžios buvai aktyvus, rinkai ir perdavinėjai kuro kanistrus, dabar ėmeisi naujos iniciatyvos – iš ratlankių gaminti krosneles, skirtas kariams šildytis apkasuose. O esi sau atsakęs, kodėl tau svarbu padėti Ukrainai, jos žmonėms?
- Visada mėgdavau meistrauti, o šitas darbas man tiesiog iš dangaus nugriuvo į rankas. Vienas draugas supažindino su vaikinais, kurie tai darė jau kokį mėnesį. Tai trijų šiauliečių idėja. Jie dirba įmonėje „Kalvis“, kuri gamina didelius, pramoninius pečius ir sugalvojo, jog čia yra pats pigiausias ir geriausias variantas. Tai nėra jų originali idėja, žmonės būna pasigamina tokias krosneles maistui kazane (špižiaus puode – aut.) gaminti. Tie vyrukai pagalvojo, jog dirba tokioje įmonėje, turi laisvą angarą, ir ko nors naujo išradinėti nereikia. Taip jie pradėjo, bet apie tai žinojo tikrai mažai žmonių, kol viskas nepapuolė į mano rankas. Teko į šoną numesti visus savo darbus, imti jauti už ragų, dirbti su žiniasklaida, rinkti ratlankius. Sukūrėme fondą, kuriam žmonės gali paaukoti. Kiekvienam pečiui reikia dalių, kurių negaminame ir kurias reikia įsigyti, nors ir su didele nuolaida, bet vis tiek jas perkame. Kaip tik šią savaitę nuo lapkričio vidurio turėtų būti pagamintas tūkstantasis pečiukas! Masteliai dideli, bet viską vežame į šalį, kuri už Lietuvą pagal gyventojų skaičių didesnė dvylika kartų. Kartais pagaunu save galvojant, jog su stikline bandau išsemti Baltijos jūrą. Kad ir kokie dideli būtų mūsų skaičiai, jie ištirpsta labai greitai. Bet žinau, jog kam nors padedame. Tai skatina kiekvieną savaitę pagaminti dar didesnį krosnelių skaičių.


 
- Kaip ukrainiečiai žiūri į lietuvius, kurie atvažiuoja į pačią pafrontę. Ar mes jiems neatrodome kaip karo turistai?

- Paklausiau vieno kariškio. Jis nesijuokė, o visiškai pragmatiškai išaiškino, jog kiekvienas mūsų atvažiuotas kilometras sutaupo vieną jų kilometrą. Mūsų krosnelės ratukų juk neturi, kaip ir distancinio valdymo, bet jos turi pasiekti karius. Tad taupant žmonių laiką stengiamės jas atvežti kiek įmanoma arčiau.
 
Ne kartą vykai prie pat fronto, į vadinamąją nulinę zoną. Ar tiesa, jog būdamas joje jautiesi lyg paralelinėje tikrovėje, kurioje galioja visai kiti fizikiniai dėsniai?
- Atvykęs į tam tikrą tašką jau turi užsidėti liemenę, nors kariai žino, kad ji prie dabartinių okupantų ginklų mažai kuo padėtų. Vienas medikas parekomendavo, jeigu jau taip įvyktų, geriau būti pačiame epicentre, bent nesikankinsi. Pirmą valandą būna sunku su tokia mintimi susigyventi, o paskui pripranti ir grįžti į ramias vėžes.
Bachmute, tikrai pavojingoje vietoje, iš namo išeina mama ir vedasi trejų ketverių metų vaiką, vilkintį mėlynu kombinezonu. Kai pamačiau vaiką, nusiėmiau liemenę, nes pagalvojau, jog bent šiandien pirmas jo sutiktas žmogus lai nebus kareivis. Po to dar ilgai buvo gėda prieš tą vaiką, nes kuo jis blogesnis už mane arba kuo aš geresnis už jį? Jis ten turi gyventi visus metus, o aš ten – tik vienai dienai. Aplanko egzistencinis beprasmybės ir neteisybės jausmas.

 
Ar po pirmosios kelionės į Ukrainą nekilo minčių, sunkią, o kartais ir pavojingą pristatymo misiją perleisti kitiems?
- Oi, ne, priešingai! Supratau, jog viskas yra daug arčiau, nei įsivaizduojame. Su lengvąja mašina suvažinėti trunka pusantros paros, o tankui reiktų trijų parų, skaičiuojant nuo rytų Ukrainos. Bet tankai pas mus gali užeiti ir iš kitos pusės, tad jie yra dar arčiau. Nukrito iliuzija, jog gyvename saugiai. Be abejo, yra NATO, bet jame yra tokia biurokratija... Tad jau geriau nuvažiuoti ten ir pamatyti savo akimis, nei gyventi su rožiniais akiniais čia bei apsimesti, jog tai nevyksta.


 
- Neseniai socialiniame tinkle dalijaisi, jog jautiesi turtingu žmogumi, nes gali kasryt išeiti pasivaikščioti miške, išsimaudyti. Kodėl tau svarbus šis ritualas?
- Aš ir šį interviu duodu vaikščiodamas miške. Jau nuėjau devynis kilometrus du šimtus dešimt metrų. Čia pasineriu į visai kitą būseną. Man sunku išvažiuoti į miestą, vaikščioti tarp žmonių. O miškas – didelė atsvara, kuri visą tai kompensuoja. Eini kaip nori, lipi į kalną, brendi per upę, išsimaudai ežere. Dar vaikščiodamas užfiksuoju, kur ir kiek yra padangų, jas ištraukiu ir viską išvalau. Jau pora šimtų taip išvežiau. Prižiūriu sveikatą, čia ne sportas, o labiau trijų keturių valandų žygis.  
Jeigu nereikia vesti renginio, beveik viską galima sutvarkyti telefonu. Vaikščioti turi būti visiems privaloma! Aišku, pirmus kartus išėjus būna sunku, bet nusistačiau taisyklę išeiti kasdien, nesvarbu koks oras. Savo ryto kitaip ir nebeįsivaizduoju.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris