Su Vismante kalbamės, kai tam gavome „leidimą“ iš devynių mėnesių dukrelės – pietų miego metu.
- Auksinė valandėlė, o ją paaukojate žurnalistams...
- Vienintelė proga dieną, kai galiu išgerti neatvėsusios kavos. Su dukrytės miegais turėjome daug rūpesčių... Pirkome specialius miego kursus. Per rinkimus buvo toks etapas, kad tekdavo pračiūčiuoti mažylę visą naktį. Yra buvę, kad net ir atsigulti neteko. Po to karto galutinai apsisprendėme imtis priemonių, nes buvo nebeįmanoma – su Valdu tiesiog pakaitom budėdavom. Kursai pasiteisino – dabar tik vieną kartą vyras naktį keliasi pamaitinti dukrelės. Guldome Agotą nakties miego septintą vakaro. Tada – mūsų su Valdu laikas, galime pagaliau pasikalbėti.
 
- Panašu, vyras imasi tėvystės lygiomis dalimis?
- Valdas visko imasi noriai ir drąsiai. Natūraliai būna pasiilgęs dukros per dieną. Kai tik turi laisvo laiko, savaitgaliais atiduoda duoklę dukrytei: maitina, žaidžia, keičia sauskelnes. Žinoma penkiasdešimt ant penkiasdešimt  tėvystės modelis mūsų šeimoje niekaip neveiktų. Su vyru esame aptarę, kad tai bus mano, grubiai pasakysiu, mamos darbas, o jo darbas savivaldybėje. Apsisprendėme. Be to, Valdas labai gerai jaučiasi, kad aš taip drąsiai nuo pirmų dienų kibau į motinystę. Gal dėl to, jog augau su dvylika metų naujesne sesute. Galima sakyti, ją padėjau užauginti, mačiau, kaip tai vyksta, man tai buvo gera repeticija. Nesusidūriau su jokiomis baimėmis. Turime ir valandinę auklytę. Bet kadangi dabar nedirbu, stengiuosi visą laiką skirti vaikui. Dukrelė per daug greitai auga, gaila praleisti šį laiką.
 
- Nepasiilgstate scenos? Operos solistės balsui pertrauka, ko gero, ne į naudą?
- Koncertavau likus trims savaitėms iki gimdymo. Paskutinis koncertas, tikrąja to žodžio, prasme buvo dviese. Agota labai jaučia muziką, be galo gerai jaučiasi, kai repetuoju. Namuose visada po ranka padėtos natos. Mane dainavimas turtina vidumi. Jei kam nors, kad iškrautų blogą energiją reikia pasportuoti, aš, norėdama pravėdinti galvą, padainuoju sudėtingesnę ariją. Dukrytė paklauso akis išpūtus. Kadangi išmoko neseniai ploti, paploja man už tai. Stengiuosi dainuoti kasdien, nes tai padeda psichologiškai. Balso stygos – tie patys raumenys. Jei tik numesi, apleisi, tai ir eisi atgal. Be to, balso stygoms didelę įtaką daro hormoniniai pokyčiai. Žindanti moteris ne visada gali dainuoti. Jei galima nedainuoti, verčiau save ir pasaugoti. Kol maitinau dukrelę, apribojau koncertus. Dabar įsivažiuoju. Su komanda išvykstame koncertuoti.


M.Endriuškos nuotr.
 
- Vyro į komandiruotes nelydite?
- Norai prasilenkia su galimybėmis. Kad ir dabar kalbamės, kol vyras išvykęs į komandiruotę. Artimiausiu metu esame suplanavę šeimos atostogas. Visi trys jų laukiame. Po šito pusmečio – intensyvaus rinkiminio laikotarpio – to labai reikia. Ir psichologiškai, ir fiziškai pavargome.
 
- Esate vienoje valtyje. Ne mažiau visuomenės akys krypsta ir į žavią mero žmoną... Gal jau ramiai negalite ir pieno parduotuvėje nusipirkti?
- Su vyro pareigomis atėjo žinomumas, į tai stengiuosi reaguoti supratingai. Natūralu, kad žmonės žino, kas jų miesto vadovas, smalsu, kas yra jo šeima. Kita vertus, man dėmesys nėra svetimas. Koncertuodama dėmesio sulaukiu iš publikos. Tik tai yra grįžtamasis ryšys, o šiuo atveju grįžtamojo ryšio negaunu. Kaip jau atrodau visuomenės akyse – taip. Nežinau, kaip save ištransliuoju. Malonu, kai gaunu žinutę iš pažįstamų, kad gera mane stebėti, kad nepasikeičiau – esu ta pati. Deja, bet sulaukiu ir negatyvo. Atrodo, nieko dar nepadariau, bet iš principo kliūnu. Lyg būčiau didžiausią įtaką Valdui padarius, kad jis meras. Turiu tai atstovėti. Leidžiuosi į kalbas su žurnalistais, leidžiu mus pažinti tokius, kokie esam – tikrus. Su tomis pačiomis buitinėmis problemytėmis.
 
- Vis dėlto naujos vyro pareigos įpareigoja. Ar teko, tarkime, iš socialinių tinklų ištrinti kokias nors nuotraukas? Atsisakyti vienos kitos draugių organizuojamos šventės sostinės bare?
- Į socialinius tinklus visada žiūrėjau saikingai, nesidalinau kasdienybe. Nesu ir vakarėlių siela, labiau mėgstu namuose tykiai, bet kokybiškai leisti laiką. Didelės kompanijos ir linksmybės ne man, jose nesijaučiu savimi. Taip, kaip atrodau socialinėje erdvėje, tokia esu ir gyvenime. Pompastikos man nereikia. Gimus dukrytei dar labiau norisi suktis namų aplinkoje. Saugoti save, mažylę, mūsų privatumą, branginti laiką.


 
- Jei ne gyvenimo būdas, tai spintos turinys, spėju, pakito? Pagal protokolą, ko gero, garderobą papildėte nauja stiliaus eilute – greta mėlynų džinsų atsirado ir griežtas mėlynas kostiumėlis...
-Mommy džinsai išlieka mėgstamiausi, bet su vyru einant į viešumą garderobas įpareigoja. Klasikinius rūbus mėgstu, su jais jaučiuosi gerai, todėl kardinaliai spintos nekeičiau, tik papildžiau detalėmis.
Na, o per inauguracijos šventę pagelbėjo siuvėja. Suknelės audinį rinkausi pati, o su siuvėja bendrai radome sprendimą, kas mano figūrai tiktų labiausiai. Aš kaip ir visos moterys norėjau, kad mano figūra atrodytų kaip galima geriausiai. Tą vakarą jaučiausi labai gerai.
 
- Išdrįsiu paklausti ir nelabai malonaus klausimo... Ar sulaukiate piktų komentarų, kad šiai baigsis kaip ir buvusioms merų žmonoms - tuoj kas nors nukosės jauną, žavų vyrą? Tai neva karma sostinės merijoje...
- Vienai į šį klausimą atsakyti sunku. Tradicijas galime laužyti. Arba kurti naujas. Būčiau linkusi tokių verčiau nesilaikyti. Puoselėjame gražias šeimos tradicijas nuo pirmųjų pažinties metų. Vis dėlto prognozuoti gyvenimo negalime. Žinant, koks gali būti žiaurus pasaulis, turime šiandien padaryti dėl vienas kito ką galime geriausiai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!