- Ieškodama būdų, kaip su jumis susisiekti, daug gero išgirdau. Labiausiai nustebino, kad tiek daug talentų turite. Esate ir dailininkas, ir grafikas, skulptorius, vitražistas, aktorius ir net pedagogas. O kodėl esate vyriausiasis šalies Kalėdų senelis Kalėda?
- Esu meniškos prigimties. Daugiausia manyje lemia dailininkas. Kadaise baigiau Dailės akademiją. Pats sau susimodeliuoju kostiumus. Kalėdų senelio vaidmuo man yra vidinio noro viską sujungti išraiška. Tai ir muzika, ir aktyvumas, ir bendravimas. Šis darbas neleidžia negatyviai mąstyti. Net pasibaigus sezonui negali smagiai nusikeikt, jei kas nors netyčia ant kojos užlipo.
 
- Iš tokio amato duoną valgo ir daugiau žmonių. Bet kas gali būti Kalėdų seneliu?
- Yra daug visokiausių senelių. Žinoma, tai nuostabu, vienas tokio darbo nudirbti per šventes nesugebėčiau. Bet neužtenka galvoti, kad pastrakaliosi, kokiu instrumentu pagrosi ir viskas. Ne, turi būti ir tam tikros pedagoginės ir psichologinės žinios. Pasitaiko įvairiausių situacijų. Būna, ypač su mažesniais vaikais, kad turi taip mokėti apžaisti, kad galėtum padėti jam atsiverti, patikėti tavimi. Tad seneliai turi būti profesionalai, savo veiklos žinovai, ne tik muzikine prasme.
 
- Gimtojo Rokiškio laikraščio žurnalistei esate minėjęs, kad jūsų žmona gydytoja. Ji gydo žmonių kūnus, o jūs – sielas.
- Mano žmona – tikrosios hipokratinės medicinos atstovė. Žmones gydo vaistais. Tai nėra blogai, reikia ir šito. Bet geriausia yra tų ligų apskritai išvengti. Labai svarbi gera nuotaika. Kartais pakanka pažiūrėti į nuostabų naktinį dangų arba į paukščiuką čiulbantį. Tokia mano nuomonė ir ne tik mano. Apie tai esama daug literatūros. Į viską reikia žiūrėti su humoru. Pavyzdžiui, kai man sudegė mašina, sakykime - briedžių kinkinys (juokiasi), kaimynai klausė mano vaikų, tai kaip tėtis reagavo. Šie atsakė, kad juokėsi ir džiaugėsi, pradėjo šašlykus ruošti. Tik, deja, atvažiavo gaisrininkai ir užpūtė ugnį... Noriu pasakyti, kad nereikia daužyti galvos į sieną. Svarbiausia – sveikata.
 
- Norite pasakyti, kad esate sveiko gyvenimo būdo propaguotojas?
- Žinoma, galbūt darau daug ką ir neteisingai. Būna, naktimis darbuojuosi. Miegu apie keturias penkias valandas. Mano energiniai resursai atgaivinami per penkias valandas. Galbūt kartais reiktų ir daugiau. Pasitaiko, kad būnu apkiautęs, apsunkęs, kaip maišu šlapiu trenktas. Bet aš jau sakiau, kad į viską reikia daugiau žiūrėti su humoru.
 
- Pasitaiko, kad štai – šventės, o senelis Kalėda – serga?
- Būna visko. Prieš kokius trejus metus pastrakaliojau su vaikais ir „užsidegė“ plaučiai. Net nepajutau, kaip tai įvyko. Nors apskritai stengiuosi grūdintis, vartoti tam tikrus ingredientus. Vienas mano mėgstamiausių – česnakas. Tik kai su vaikais strakalioju, jo jau stengiuosi vengti. Man tas kvapas malonus, bet kitam gali ir nepatikti (juokiasi). Dar imbieras labai gerai. Pasidarau arbatos. Sumalu su mėsmale imbiero, sumaišau su medumi, citrina ir kartu su arbata skanauju.
 
- Užsiminėt, kad šį darbą dirbate beveik keturiasdešimt metų. Pastebėjote kalėdinių tradicijų pokyčių?
- Pastebėjau, po atsiskyrimo nuo Sovietų sąjungos, alkoholio vartojimas sumažėjęs. Žinoma, kas vartoja, tas vartoja, bet tai neatrodo įkyriai. Turiu galvoje, kad kai esi negeriantis ir atsisakai, niekas perdėtai nebesiūlo. Anksčiau įvairiais epitetais pravardžiuodavo. Dabar to nebėra. Aišku, gėrimas „į sveikatą“ išliko (juokiasi). Nors sveikatos tai daug nepriduoda.
 
- Reiškia, alkoholio pats nevartojate?
- Manau, kad tai – neteisingas pasirinkimas. Blaivia galva visuomet geriau. Pamenu kartą prieš pasirodymą darželyje pamačiau, kaip vienas kolega Kalėdų senelis išsitraukė mažą buteliuką, blinkšt, užsivertė. „Uh“,- sako – Dabar einu“. Klausiu jo: „Kur eini, mielas drauge? Į frontą ruošiesi?“ Šis man atsako, kad „ant drąsos paėmė“. Aš jam ir aiškinu, kad vaikai mažiukai, vos dveji treji metukai, o jis toks didelis griozdas. Štai, vaikas laukia visus metus, o Kalėdų senelis smirdi alkoholiu. Kolega tuomet suglumo. Seneliai gali kvepėti tik mišku, eglėmis ar pušimis, bet jokiu būdu ne alkoholiu ar cigaretėmis.
 
- Turite keturis vaikus. Kaip jie reaguoja, kad jų tėtis – Kalėdų senelis?
- Mano vaikams, kai dar mažiukai buvo, o aš eidavau į vonią barzdos balinti, būdavo labai įdomu. Barzda mano natūrali, kaip sakau, aš pats natūralus produktas, ant burokų ir morkų užaugęs. Vaikai baladodavosi į duris, sustoję krapštydavo smakrelius ir galvodavo, kas čia vyksta. Tėvelis netikėtai tampa seneliu. Paskui viskas išsirutuliojo natūraliai. Jie suprato, kad yra tėvelių, kurie dirba santechnikais, elektrikais, direktoriais, prezidentais, o jų tėčio džiaugsmas ir rūpesnis per Kalėdas džiuginti kitus. Dabar vyresnysis mano sūnus, filosofas, irgi eina mano pėdomis. Jau turim tarsi Kalėdų senelių dinastiją. Jis irgi su vaikais strakalioja, iš manęs seneliavimo įgūdžių kiek pasimokęs.