Rafailas Karpis: „Santuoka įpareigoja žmogų surimtėti“

Paulius Zanevičius
2014-05-04
Garsusis tenoras Rafailas Karpis (31) įkūnijo daugiau nei dvidešimt personažų skirtingose operose bei miuzikluose. Išreikšdamas neabejingumą savo šaknims dainininkas jidiš kalba įrašė senųjų žydiškų dainų kompaktinę plokštelę. Atlikėjo teigimu, žydų kultūra yra svarbi Lietuvos paveldo dalis, o negatyvus nusistatymas jų atžvilgiu kyla iš nežinojimo bei vadovavimosi stereotipais.
Rafailas Karpis: „Santuoka įpareigoja žmogų surimtėti“

 - Kada supratote, kad gyvenime sieksite dainininko karjeros?
- Nepamenu tikslaus laiko, kada tai supratau. Manau, kad ne daug kas tokius dalykus gerai prisimena. Bendrai mano kelias prasidėjo nuo „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos. Mokydamasis ten turėjau gerą vokalo pedagogą, kuris įkvėpė toliau tęsti dainininko kelią. Vėliau įstojau į Muzikos akademiją. Štai taip susiklosčius aplinkybėms šiandien esu tas, kas esu.
 
- Kokie pasaulio dainininkai Jus labiausiai įkvėpė?
- Kiekvienas dainininkas stengiasi turėti ką nors savito, savaip interpretuoti kūrinį, o ne mėgdžioti kitus ar būti panašiu į kokį nors prototipą. Neturėjau vieno ypatingo pavyzdžio, dėl kurio rinkčiausi dainininko kelią. Aš žaviuosi visų didžiųjų dainininkų sugebėjimais atlikti tam tikrus vaidmenis ir partijas. Jų yra be galo daug ir jie visi savo srityje kuo nors unikalūs. Turiu omenyje tokius atlikėjus kaip Luciano Povarottis, Placido Domingo, Fritzas Wunderlichas, Johnas Vickersas bei Franco Corellis. Tai yra žymiausi tenorai, kurie sugeba atlikti skirtingus kūrinius. Mokausi iš jų visų.

 
- Prieš kelerius metus įrašėte kompaktinę plokštelę jidiš kalba. Ar ilgai brandinote šią idėją?
- Per ilgą laiką buvau sukaupęs nemažą jidiš dainų repertuarą. Šios dainas man labai artimos, kadangi tai – mano senelių gimtoji kalba. Seneliai dažnai ja kalbėdavo namuose. Nuo pat vaikystės man ši kalba buvo labai artima. Netgi Muzikos akademijoje, kai privalomoje egzaminų programoje turėdavome dainuoti vieną lietuvių liaudies kūrinį, aš be to dar atlikdavau ir žydišką dainą. Taip susidarė nemažas repertuaras jidiš dainų. Vėliau atsirado proga įrašyti kompaktinę plokštelę kartu su pianistu Darium Mažintu. Man tai buvo svarbus įvykis.
 
- Kiek apskritai Jūsų gyvenime reikšmingas žydiškasis kultūros palikimas? Ar tai svarbi Jūsų identiteto dalis?
- Sakyčiau, kai tai ne tik tradicijų laikymasis, bet puoselėjimas kultūros, kuri jau yra beveik išnykusi. Jidiš kalba nyksta. Nebėra didelių bendruomenių, kurios ja kalbėtų. Holokaustas sunaikino jidiš kalbą ir visą Europos žydų kultūrą. O jos būta iš tiesų stiprios. Prieš karą Europoje buvo gausybė rašytojų, poetų, muzikantų bei kompozitorių, kurie kūrė jidiš kalba. Šis paveldas svarbus ne tik žydų tautai. Jis atspindi ir šalių, kurios buvo tuometiniai žydų namai, istoriją. Lietuvoje gyveno didelė žydų tautos dalis. Mes galime to tiesiog pamiršti ar nuneigti.
 
- Dažnas lietuvis įsivaizduoja, kad čia gyvavusi žydų kultūra – kažkas svetimo. Ar Jus tai žeidžia?
- Nepasakyčiau, kad žeidžia. Šio nusistatymo yra, bet jis kyla iš nežinojimo bei stereotipų. Dauguma žmonių, garsiai rėkiančių ir deklaruojančių antisemitines pažiūras, gyvenime nėra susidūrę su žydų tautos atstovais.
 

- Neseniai šventėte vestuves. Kaip nuo tada pasikeitė Jūsų gyvenimas? Ar padaugėjo rūpesčių?
- Išoriškai gyvenimas liko toks, koks buvo ir anksčiau. Tačiau vidine prasme jis įgavo daug daugiau prasmės. Santuoka įpareigoja žmogų surimtėti, gyventi mąstant ne vien apie save, bet taip pat apie šeimą ir jos siekius ateityje.
 
- Kam teikiate pirmenybę – šeimos ar karjeros reikalai? 
Ko kas viskas klojasi taip, kad viena kitam netrukdo. Dar nesusidūriau su tokia situacija, kad šeimos reikalai trukdytų karjerai arba atvirkščiai. Viskas klojasi smagiai, viską pavyksta suderinti.

 
- Esate mininėjęs, kad mėgstate gaminti maistą. Kokius patiekalus dažniausiai gaminate?
- Nuo maisto gaminimo jau buvau šiek tiek atitrūkęs. Tai nemažai laiko reikalaujantis užsiėmimas. Gaminu įvairius patiekalus. Ypatingų receptų neturiu. Pastaruoju metu, ypač pavasarėjant, vis dažnesniu draugu tampa daržovės.
 
- Skiriate dėmesį sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui? 
Stengiuosi vartoti kuo daugiau daržovių. Be to, kiek tik įmanoma mažinu baltos duonos ir kitų miltinių produktų vartojimą. Tai be galo skanu, tačiau sveikatai – ne į naudą.
Nuo pat vaikystės nebuvau tas, kuris itin daug laiko skirtų sportui. Daugiau dėmesio buvo skiriama muzikai. Dabar su amžiumi dėl to atsiranda problemų – tampa vis sunkiau ką nors padaryti. Ilgesnė pasivaikščiojimo distancija jau gali pradėti varginti. Todėl stengiuosi nors šiek tiek palaikyti fizinę formą. Geru draugu tapo dviratis.
 
- Ką manote apie vegetarizmą?
- Gerbiu žmones, kurie pasirinkę vegetarišką mitybos būdą. Tačiau man mėsa tiesiog per daug skani. Nors egzistuoja tam tikri vidiniai prieštaravimai, sakantys, kad valgydamas mėsą darau šį tą negero, kol kas jie ne tokie stiprūs, kad priverstų mėsos atsisakyti.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

    Budinti vaistinė


    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

    Sveika šeima


    Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris