- Kaip jūsų šeimai sekasi gyventi karantine?
- Atsakymas paprastas - nuostabiai.
 
- Nejaugi viskas tik nuostabu ir nepastebėjote jokių neigiamų dalykų?
- Vienintelis neigiamas dalykas yra šaldytuvas namuose. Jis labai kenčia, nes yra atidaromas tūkstančius kartų per dieną. Vis ieškau, ar žmona įdėjo ką nors naujo ir ar yra to, ko pirmiau nenorėjau, o dabar jau noriu.
Pirmas dvi savaites tikrai buvo stiprus šaldytuvo užpuolimas. Kažkaip įprastomis sąlygomis, kai einame į darbus, nėra kada ten landžioti ir galiausiai prieini prie jo tik vakare, kai reikia gamintis vakarienę. O dabar - laisvas priėjimas prie lobių.
 
- Nenusibosta sėdėti namuose ir būti visaip apribotiems?
- Žinot, viskas mums nusibosta, viskas blogai, visada norime to, ko neturime. Tie, kurie turi ilgus plaukus, nori trumpų, liekni nori priaugti svorio, stambūs – numesti... Pasaka be galo. Lygiai taip pat yra ir su karantinu. Kol dirbame per kelis darbus, skundžiamės, kaip norime ir laukiame atostogų, kad pagaliau būtų galima pailsėti ir praleisti daugiau laiko su šeima. Dabar su karantinu gavome ilgas atostogas, daugiau laisvo laiko ir jau pasigirsta verkšlenimai, kad kažkas nori greičiau į darbus. Galiu pasakyti iš savo varpinės - aš dirbu keliuose darbuose, tai ryte nuveždavau vaikus į darželius, vakare pasiimdavau ir namuose jau tikrai kartais nebūdavo jėgų ir kartais noro dar su jais kartu pažaisti. Būdavo, kad tiesiog duodavau į rankas planšetę. O dabar tiek daug dirbti nebereikia, būnu namuose ir akių išmaniaisiais įrenginiais vaikams tikrai nesinori gadinti. Kasdien ieškome kokios nors įdomios veiklos: einame į lauką su dukra Marija ir sūnum Motiejum, su sūnum važinėjamės dviračiais, kartu iš karto dėžių gaminame kokius nors žaislus, tankus, slėptuves. Leidžiame daug įdomaus laiko kartu.
Tiesą sakant, aš jau penkerius pastaruosius metus svajojau pasiimti mėnesį atostogų ir išvažiuoti kur nors su šeima ilsėtis. Bet visuomet darbai susidėliodavo taip, kad poilsiauti galėdavau tik savaitę ir man likimas siunčia buvimą namuose. Viskas, ką turiu daryti, kad virusas kuo mažiau plistų, likti namuose su šeima. Man tai yra didžiausia laimė. Kas gali būti geriau?
Man atrodo, kad viskas priklauso nuo mūsų vidinio nusiteikimo. Kiekvienas etapas, koks jis bebūtų, turi būti išgyventas ir išjaustas. Nereikia nieko skubinti norint greičiau ištrūkti ir pabėgti į darbą, greičiau to, greičiau kitko. Reikia kiekviename procese ieškoti privalumų ir mėgautis tuo, ką turime. Manau, kad po kiek laiko tikrai prisiminsime, kaip vis dėlto gera buvo sėdėti tame karantine.
 
- O trinties su žmona Ieva neatsiranda? Vienoda kasdienybė nesukelia noro bent valandai kur nors ištrūkti, pabūti vienam ir pravėdinti galvą?
- Mes su Ieva puikiai pasiskirstom laiką ir pareigas. Žmona dabar rašo magistrinį darbą, kai jai reikia laiko mokslams, ji kur nors išvažiuoja ar išeina ramiai padirbėti. Kai man norisi pabūti su savo mintimis, pasiimu dviratį ir vienas išvažiuoju kelioms valandoms pasivažinėti po mišką. Tai mudu tikrai sudarome sąlygas trumpam pabėgti ir atitrūkti nuo tos namudinės rutinos.
 
- Vadinasi, jums didžiausi karantino privalumai yra buvimas su šeima ir poilsis?
- Ne tik. Aš pagaliau peržiūrėjau filmus, kuriuos jau seniai norėjau pamatyti. Galiu žaisti kompiuterinius žaidimus, kuriuos labai mėgstu. Pagaliau perskaičiau straipsnius, interviu, kuriems seniau nebuvo laiko. Man gimsta naujos idėjos, kai nebeliko to lėkimo ir galima ramiai apie viską pagalvoti. Gaminamės įdomesnį maistą, eksperimentuojame. Aš tikrai negaliu ir nenoriu skųstis, kad karantinas man sunkus ar vargina, nes taip nėra. Aš privalumų tame randu kasdien.