Išėjo iš kino teatro


„Neatsimenu, koks buvo filmo pavadinimas, bet pagrindinį vaidmenį atliko Nikolas Keidžas. Jis vaidino paramediką. Filme parodyta tikroji Priėmimo skyriaus virtuvė: kaip medikai priima pacientus, dar paburba „vietų neturime, važiuokite į kitą ligoninę!“. Tai turbūt gražiausias, kokį esu mačiusi, filmas, nes tikslas buvo ne medicininį klausimą pajudinti, o būtent pavaizduoti, kaip medikas gali jaustis dirbdamas šį darbą. Buvo ir tokių įdomių vietų. Pavyzdžiui, medicinos personalo darbuotoja klausia vieno paciento, gulinčio ant neštuvų: koks jūsų draudimo poliso numeris? Nesulaukusi atsakymo perklausia dar ir dar kartą. Galop nusistebi: jūs ką – negyvas? Jis tikrai negyvas!“. Žodžiu, darbuotojai labiau rūpi draudimo poliso numeris, negu ar pacientas gyvas“, - pasakodama nusijuokia Santaros klinikų Priėmimo- skubios pagalbos skyriaus vedėja Božena Markevič.
 
Ji specialiai neieško filmų apie mediciną, nes, kaip prisipažįsta, teko ne vienu jų nusivilti. Ypač kuomet pateikiamas koks nors gydymo ar diagnostinis metodas.
„Aptinku daug niuansų, kurie prasilenkia su realybe arba yra klaidingi. Pavyzdžiui, filmas apie boksininkę „Mergina, verta milijono“. Viskas buvo labai gražu iki to momento, kada ji guli intubuota su vamzdeliu kakle ir labai gerai kalba. Viskas, mano filmas baigėsi. Išėjau iš kino teatro, nes su vamzdeliu kakle žmonės nekalba. Manau, kad režisieriai turbūt nelabai atkreipė dėmesį į tokį mažytį niuansą. Bet man jis buvo toks žiaurus, kad aš negalėjau filmo pažiūrėti iki galo“, - sako motinystės atostogose šiuo metu esanti gydytoja.
Medikė pažeria kritikos ir serialui apie neprilygstamą gydytoją, kuris išsprendžia sudėtingiausius medicinos galvosūkius.
„Man visiškai nepatinka daktaras Hausas. Jei realiame gyvenime pasielgtume taip, kaip tam tikrais atvejais elgiasi jis, ligonis tiesiog būtų nužudytas. Tokį daktarą nebent priešui rekomenduočiau“, - sako B.Markevič.
 
Geriausia skubios pagalbos reklama


Kai paskambinome garsiam kardiologui Pranui Šerpyčiui, tądien jis kaip tik ruošėsi eiti į istorinius įvykius atspindintį lietuvišką filmą „Pelėdų kalnas“. Profesorius atkreipė dėmesį, jog „Kino pavasario“ repertuare yra vienas filmas, susijęs ir su medicina – jis vadinasi „Aritmija“.
„Jei filmas geras, aš einu pažiūrėti. Dažniausiai aptariu su draugais, šeimos nariais. O šiemet su kolegomis kaip tik kalbėjome ir apie „Kino pavasarį“. Pasidžiaugiau, kad Lietuvoje kultūrinis gyvenimas gana geras, nes daug kur galime nueiti, daug ką pasižiūrėti. Tik medikams labai mažai lieka laisvo laiko. Bet aš džiaugiuosi, kad medicina, kuri man yra ir darbas, ir hobis, - arčiausiai mano dūšios. O kiekvienas filmas, kuris yra apie mediciną, jei dar geras ir su puikia idėja, man patinka“, - sako Santaros klinikų profesorius P.Šerpytis.
 
Jis išskyrė tokius filmus kaip „Daktaras Hausas“ ir „Ligoninės priimamasis“, kurie buvo rodomi per televiziją. Žinomas kardiologas nenumoja ranka ir į Lietuvos režisierių mėginimus kurti serialą apie medikų gyvenimą, pavyzdžiui, „Rezidentai“.
„Man atrodo, kad „Ligoninės priimamasis“ yra pati geriausia skubios pagalbos reklama. Visada studentų klausiu, kokią knygą perskaitėte, kuo domitės. Gydytojai visada buvo ta visuomenės dalis, kuri į gyvenimą žiūri plačiau. Džiaugiuosi knygomis, kurias parašė akademikas Jurgis Brėdikis. Studentams ir rezidentams sakau, jūs paskaitykita, nes ten galite pasimokyti net medicinos istorijos ir pasisemti gyvenimiškos patirties“, - sako P.Šerpytis.
 
Daktaro Hauso gerbėjas


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų gastroenterologas profesorius Limas Kupčinskas pirmenybę teikia charizmatiško daktaro Hauso nuotykiams.
„Kai kurios „Daktaro Hauso“ serijos man patiko, nes kai kurių retų ligų diagnostika, diagnostikos algoritmas ir patirtis buvo panaši. Ypač jeigu tai liesdavo vidaus ligas, virškinamojo trakto patologiją, drįsčiau pasakyti, kad neretai mūsų su daktaru Hausu mintys eidavo greta.
 
Aišku, gali kritikuoti Hauso charakterį, kai trūkumus nusveria profesinė kompetencija. Bet manau, kad gydytojui greta profesinės kompetencijos reikia laikytis ir standartinių elgesio taisyklių“, - nusijuokia L.Kupčinskas.
Kodėl gydytojai dažnai įkvepia režisierius apie juos sukurti filmus?
„Bet kokio meno kūrinys yra patrauklus, jeigu jame parodomi įvykiai, galintys sukelti stiprias emocijas. Na, o gydytojas savo profesijoje irgi balansuoja ties tokiais įvykiais, kaip žmogaus gimimas ir mirtis, ir gali sukelti vienas stipriausių emocijų. Manau, dėl to režisieriai ir pasirenka šias temas, kur galimi įvykiai, provokuojantys stiprias emocijas ir tokiu būdu galima išgauti netikėtus siužeto vingius“, - sako prof. L.Kupčinskas.
 
Įtraukė moterų isterijos gydymas


Gydytojui ortopedui traumatologui Tomui Sveikatai (nuotr.) nuotaiką pakėlė kadaise matytas filmas „Isterija“. „Pagrindinis herojus - gydytojas, kuris tikėjo medicinos galia ir gydė - senovėje - tik ligonius, sergančius įvairiomis sunkiai pagydomomis ligomis. Jis nuo ryto iki vakaro, netgi naktis leisdavo ligoninėje, bet jam sunkiai sekėsi, nes tie ligoniai – beviltiški. Kartą jis įsimylėjo merginą, kurios tėtis buvo turtingas daktaras, gydęs moteris nuo isterijos. (Juokiasi.)
 
Taigi prasidėjo jauno gydytoja drama. Merginos tėvas pareiškė: aš tau leisiu draugauti su dukra, jei tu perimti mano verslą ir gydysi moteris - tada būsi ir turtingas, ir laimingas. Jaunuoliui atrodė, kad tai yra nerimta. Bet galiausiai jis pasidavė ir, paragavęs lengvesnės duonos, net ir draugus įtraukė į moterų isterijos gydymą.
Filmas toks primityvus, paprastas, bet buvo gražiai pastatytas, graži muzika, gražūs vaizdai. Parodo, kaip kartais būna gyvenime, kad dirbi sunkius darbus ir gauni moralinį pasitenkinimą, o materialinė grąža dažniausiai ateina iš paprastų, lengvų ir primityvių darbelių“, - šypsosi gydytojas T.Sveikata.


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!