- Esate modelių agentūros bendrasavininkė, tad merginos, svajojančios apie modelio darbą – jūsų kasdienybė. Kokius šio darbo trūkumus galėtumėte įvardyti?
- Tiesiog tai yra pasirinkimas. Vieni pratę gyventi vienaip, kiti – kitaip. Ankstyva branda ir aktyvi vaikystė – tokio darbo bruožas. Kiti vaikai gali leisti sau linksmintis su draugais ar vasarą važinėtis dviračiais. Modeliai tuo metu dažniausiai dirba. Tai tokia, jeigu taip galima įvardyti, toji neigiama pusė. Remdamasi savo patirtimi, galiu patvirtinti, kad nieko nekeičiau, nesijaučiu ką nors praradusi. Tokios karjeros pati tikrai nesiekiau kryptingai. Tiesiog sutapo aplinkybės.
 
- Kokių konkrečių charakterio savybių reikia norint dirbti manekene?
- Mergina turi atvirai žiūrėti į pasaulį, nebijoti būti savarankiška, mąstanti, realistė, disciplinuota, nekelianti problemų ar nepagrįstų reikalavimų. Matau ryškią takoskyrą tarp tikrų modelių ir apsišaukėlių. Pasirodymas parodose ar vienas kitas nusifotografavimas nėra modelio darbas. Nekalbu apie prostituciją, nors pasitaiko ir tokių atvejų. Modelis esi tuomet, kai tai tampa tavo pragyvenimo šaltiniu. Gyveni mada ir kelionėmis. Taip šioje profesijoje ir atsiranda tas negatyvus prieskonis, kai ima atrodyti, jog visi aplink – modeliai. Klaidingai merginos mano, kad šio darbo esmė, kai visi tave puošia, giria. Tokiu atveju reikėtų dalyvauti grožio konkursuose. Čia negali pristatyti savęs kaip gražuolės. Turi įsijausti į vaidmenį, išpildyti kitų norus. Kuo geriau persikūniji, esi įvairiapusė asmenybė, tuo geriau tau sekasi.
 
- Mados industrija vis dar skirta idealios figūros merginoms 90-60-90? Gal kas nors vis dėlto kinta?
- Kalbama daug, bet niekas nesikeičia. Jeigu mes kalbame apie komercinius modelius, proporcijos kiek varijuoja. Standartinių matmenų - devyniasdešimt-šešiasdešimt-devyniasdešimt - retai tenka sutinti. Reikėtų kalbėti apie apatinę dalį – liemenį ir klubus. Krūtinės apimtis nėra labai svarbi.
 
- Kaip reaguoja merginos, išgirdusios, kad modelio karjera ne jų nosiai?
- Manau, kad sugebame tai nupasakoti detaliai ir konstruktyviai. Todėl su nusivylimu ar pykčius susidurti tikrai neteko. Skiriame daug dėmesio tam, kaip žmogui tai pasakome. Dažniausiai jau atrankos metu supažindiname, išsamiai ir argumentuotai paaiškiname, kodėl priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Kartais sutinkame labai jaunų merginų, su kuriomis palaikome ryšį. Norime pasimatyti po pusmečio ar metų. Nepradedame dirbti iš karto. Logika labai paprasta: jei neturi duomenų, tinkamų modelio darbui, ir bandysi jų pasiekti – tai taps kančia. Negali dirbti darbo, kuriame jautiesi kankinamas.
 
- Norite pasakyti, kad anoreksija ar bulimija suserga tik tos merginos, kurios vaikosi neišpildomų svajonių apie modelio darbą?
- Anoreksija ir bulimija – perfekcioniščių liga. Vieną kartą į atranką atėjo mergaitė, kuri visiškai akivaizdžiai sirgo. Turėjo problemų su dantimis, plaukais. Aiškinome jai, kad apimtys per vaikiškos. Mados pasaulyje tokio dydžio drabužiai nepristatomi. Labai gražiai su ja kalbėjomės. Ji žiūrėjo žiūrėjo... ir galiausiai pasakė: „Jūs man pavydit“. Tada supratau, kad šitos ligos nėra tokios paprastos, kaip norėjau įsivaizduoti.
 
- Reiškia, atrinkdama potencialias manekenes turite būti ir psichologė?
- Nesu diplomuota psichologė, tačiau tai – mūsų darbo sudedamoji dalis. Kaip tik su kolege juokavome, kad galėtume tapti „koučerėmis“. Modelių atrankai reikalingos žinos, atidumas, pastabumas. Prekiaujame ne daiktais, o dirbame su žmonėmis, tad psichologiniai aspektai – labai svarbūs. Dėl to svarbu bendrauti ir su mergaičių tėvais. Šeima turi palaikyti ir suprasti.
 
- Grįžkime prie mitybos įpročių: kaip tuomet turi maitintis manekenės? 
- Iš principo esame prieš dietas. Lygiai taip pat kaip ir sportininkai ar šokėjai, manekenės turi laikytis mitybos režimo. Mityba turi būti sveika, be „maisto šiukšlių“. Angliavandeniai perkeliami į pirmą dienos pusę, baltymai į antrą.
 
- Pati laikotės tokio mitybos režimo?
- Daug metų nesu manekenė. Aišku, kad būna paslydimų. Užsinoriu ir mėsainio ar „čipsų“. Tačiau galvoju, ką valgau. Man labai pasisekė, kad mano mitybos pomėgiai yra gana sveiki. Nuo vaikystės nemėgau pieno ir riebių produktų.
 
- Stengiatės tokius mitybos įpročius perduoti dukteriai Gertrūdai?
- Stengiuosi, bet reikia kartais susikauti ir su vėjo malūnais, nes, kaip bebūtų, pasiūla mokyklose yra tragiška. Suprantu, kad lėšų tam skiriama tiek, kiek skiriama, bet visas asortimentas ir maisto kokybė, mano galva, - klaiki. Vaiko nelaikysi uždaryto namuose, tad būna visokių pokalbių. Namuose stengiamės maitintis sveikiau.
 
- Jei jau kalbama apie vaikus – modelio karjera ir šeima – suderinami dalykai?
- Šiuo metu santuokų ir šeimos kūrimo laikas šiek tiek vėlesnis, tad negalima sakyti, kad modelio darbas ir šeima nesuderinama. Santykiai, bendravimas, jei šalia tavęs supratingas žmogus, manau, tikrai įmanomi. Jei tai nėra aistra, kai žmonės yra tarsi „įsisiurbę“ vienas į kitą.