Mantas Wizard: nelabai tikiu spyriu į užpakalį

Sima Kazarian
2021-08-06
Iliuzionistas Mantas Wizard (36 m.) džiaugiasi vėl galėdamas stebinti publiką pasirodymais, kurie karantino metu buvo sustoję. Tačiau Vilniaus universitete filosofiją ir psichologiją studijavęs vyras priverstinį stabtelėjimą išnaudojo prasmingai: jis gilinosi į žmogaus sielos paslaptis ir turi minčių šias žinias pritaikyti pagelbėdamas kitiems.  
Mantas Wizard: nelabai tikiu spyriu į užpakalį

- Mantai, pokalbio pradžioje juokais pavadinai save namisėda.
- Aš tikrai mėgstu būti namie. Be galo myliu savo darbą, atiduodu žmonėms visą save, todėl geriausias poilsis man yra namuose. Nuvažiavęs į tėvų sodybą netoli Šilutės žiūriu į medžius, paukštelius ir nieko daugiau nereikia. Arba savo bute patogiai įsitaisau su knyga rankose. Laikau save miesto žmogumi, mėgaujuosi Vilniaus senamiesčiu, pasivaikščiojimais jame su draugais.
 
- O kokias knygas skaitai?
- Skaitymas man vienas didžiausių malonumų, daug investuoju į žinias, intelektą. Šiuo metu esu dar kartą paniręs į Karlo Gustavo Jungo raštus. Nevengiu atsiversti netgi populiariosios psichologijos knygų, kurias mano kolegos psichologai taip keikia (Šypsosi). Karantino metu domėjausi koučingu, kognityvine, egzistencine psichoterapija. Sugebėjimus norėčiau pritaikyti įkvėpdamas kitus. Juk antrasis mano diplomas – psichologijos.
 
- Kaip sėkmingai atlikti painiausius triukus stebint gausybei žiūrovų?

- Baimė man kausto kelius, kai užlipu į sceną. Matau tuos šimtus akių, kurios susmigusios į mane tarsi sakydamos – na, palinksmink mus. Tuomet negalvoju apie tai, kaip bijau. Mąstau, kaip padovanoti džiaugsmą kitiems. Padeda.
 
- Pritartum, kad baimė dažniausiai tik iliuzija?
- Tikrai. Baimė yra tik iliuzija. Bijome ne realių dalykų, o tų, kuriuos susikuriame galvoje. Ir paprastai gyvenime nutinka ne tai, ko bijojome, o ko nesitikėjome ir kam nesiruošėme.
Per dažnai svarstome, kodėl bijome, kada bijome, kaip nugalėti baimę. Kaip pozityviosios psichologijos atstovas manau, kad reikia kalbėti ne apie baimę, o apie drąsą. Nes tai – viena pamatinių vertybių, aukštinta dar antikos laikais. Drąsus žmogus buvo laikomas pavyzdžiu kitiems, Aristotelis tyrinėjo drąsą ir skirstė ją į rūšis.
Drąsa yra ryžtas veikti, ji suteikia galimybę augti kaip asmenybei, kovoti su sunkumais.
Todėl geriau mokytis tapti drąsesniu.
 
- Patartum daugiau galvoti apie malonumus?
- Man priimtina strategija ne bandyti ištrinti negatyvias emocijas, o siekti, kad pozityvių išgyvenimų būtų daugiau. Mylėkime ir galvokime apie save. Kiekvieno žmogaus patirtis autentiška, todėl patys turime atsakyti į klausimą, kas mums teikia džiaugsmą, kokios vertybės svarbiausios. Vieniems tai šeima, kitiems – draugai, pinigai. Ne be reikalo Delfų šventykloje užrašyta „Pažink save“.
 
- O kokia vertybė svarbiausia tau?
- Man – laikas. Nes jis yra baigtinis resursas – nesusigrąžinsime. Žmonės dažnai nevertina laiko, iššvaisto galimybes, kurias suteikia gyvenimas. O jis gali būti toks įdomus ir gražus!
Mūsų protėviams buvo sunkiai pasiekiamas netgi paprasčiausias išsilavinimas. Naudokimės tuo, ką šiandien turime.

Mano laikas gana griežtai suskirstytas. Savaitgaliais būna daug pasirodymų, jų metu pavargstu emociškai, nes kiekvieną kartą lipdamas į sceną reikalauju iš savęs maksimumo. Pirmadieniai ir antradieniai paprastai yra skirti tik man – jėgų atgavimui, tobulėjimui.
 
- Kaip manai, kas kitiems trukdo būti veikliems? Gal reikia gero spyrio į užpakalį?
- Kalbant apie spyrį į užpakalį, aš juo nelabai tikiu. Jei tikrai nori batų, nusipirksi. Jei esi alkanas ar spiria į tualetą, niekas tavęs nuo šių dalykų nesulaikys. Užsimanęs pamatyti mylimąją, nusipirksi gėlių ir stovėsi prie jos durų nors ir ketvirtą ryto.
Norint judėti į priekį, tenka kovoti su vidiniais demonais ir išoriniu spaudimu. Pavyzdžiui, su tokiais klausimais: o ką tu, vaikeli, veiksi su šia profesija? Nemanau, kad reikia skrajoti padangėmis – į gyvenimą būtina žiūrėti realistiškai, bet atlaikyti aplinkos gniuždymą svarbu.
Sėkmingiausi dalykai gyvenime man nutiko tik palaikymo dėka. Aš rimtai kreipiuosi į tėvelius: negniuždykite vaikų, o padėkite jiems. Nesvarbu, kuo jie norėtų būti – mašinų remontininkais, verslininkais, kirpėjais, teisininkais, menininkais – svarbiausia leisti realizuoti save ir tai darydamas vaikas bus geriausias, koks ji gali tapti.
Negaliu švaistytis diagnozėmis, tačiau norą judėti į priekį gali stabdyti ir depresija, o gal žmogus įstrigęs vietoje, kur negali augti, tobulėti. Kartais gali trukdyti tinginystė, kartais perfekcionizmas: žinodamas, kad iš karto nepavyks, nieko nedarai išvis.

 
- Mantai, tau svarbūs draugai?
- Jei norime keisti gyvenimą, pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į žmones, kurie mus supa. Nes jie mus stipriai veikia. Esame sudėti iš visko, kas yra aplink mus. Galiu bendrauti su skirtingais žmonėmis, bet mus sieja dvasinės vertybės. Aš – estetikos, miesto žmogus, bet turiu draugų, turinčių visai kitokių pomėgių – gyvenančių bohemoje, miške.
Labai gerai sutariu su tėvais, seneliais, nepaprastai juos gerbiu. Šie žmonės užima itin svarbią vietą mano gyvenime. Apskritai turiu didžiulę pagarbą vyresniems žmonėms, autoritetams.
 
- Ar yra tavo gyvenime vietos mistikai, ne tik protu paaiškinamoms iliuzijoms?
- Mistika turi kai ką bendro su psichologija ir filosofija – tai nepatikrinama empiriškai. Skiriu didelį dėmesį mokslui, tačiau mes dar neišsiaiškinome visų sąmonės paslapčių, nekalbant apie pasąmonę. Žmogus neretai širdimi žino geriau nei protu.
Kolekcionuoju taro kortas, išmokau jų reikšmes per karantiną. Atsakymo „taip“ arba „ne“ jos nepateikia, turi simbolines reikšmes. Per jas ir apmąstome situaciją, kuri mums rūpi. Mėgstu padėlioti kortas draugams. Vadinu tai nedideliu teatru apie žmogų, Ezopo pasakėčia, kuri gali priversti susimąstyti ir pažvelgti kitu kampu, per naują prizmę į gyvenimą. Kortose kaip ir bet kokiame kitame kultūriniame pavelde yra užfiksuota žmonijos išmintis, pasaulėžiūra. Jos padeda į gyvenimiškas situacijas pasinerti giliau ir jautriau.
 
- Prieš pasirodymą atlieki gan neįprastą ritualą...
- Prieš pasirodymą vieni persižegnoja, kiti bučiuoja kryželį ar kitaip kviečiasi sėkmę: aš pasipurškiu mėgstamais kvepalais ir tada žengiu į sceną.
Kvepalus dievinu ir vis perku. Jie irgi priklauso magiškai dimensijai – kuria potyrius, traukia arba atstumia iki šleikštulio. Vieni mėgstamiausių mano turimų kvepalų – „Nevermore“. Jiems duotas pavadinimas pagal vieną Edgaro Alano Poe eilėraštį. Taip pat mėgstu Serge Lutens kūrinius.
Beje, dar vienas dalykas, kuriam esu neabejingas – kostiumai. Jei važiuočiau į negyvenamą salą, pasiimčiau kvepalus ir vyrišką kostiumą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

    Budinti vaistinė


    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

    Sveika šeima


    Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris