Folkloro dainininkė, etnomuzikologė, televizijos laidų vedėja Loreta Sungailienė (38) įsitikinusi, kad šiandienos skubantis pasaulis – ne kliūtis sukurti vaikams sveiką aplinką: „Viskas įmanoma, jei tik esi pasiryžęs ką nors paaukoti, pakeisti iš esmės, o gal ir pats pasikeisti. Vaikai, matydami laimingus tėvus, ir patys nori būti tokie pat žvalūs, sveiki bei mėgautis buvimu drauge.“
„Žaviuosi šeimomis, kurios pasiryžta sukurti vaikams visapusiškai sveiką aplinką. Tik tuomet pagalvoju, kur ir kaip jie gyvens suaugę? Būsiu optimistė. Tikriausiai ras į save panašių jaunų žmonių ir sukurs dar daugiau sveikų aplinkų. Argi ne būtų nuostabu?!“ – svarsto folkloro dainininkė, etnomuzikologė, televizijos laidų vedėja Loreta Sungailienė.
-
Mokslininkai teigia, kad harmoninga muzika turi gydomąjį poveikį, o agresyvi veikia neigiamai. Kaip jūsų ausiai šių dienų muzikinis fonas?
- Labai vertinu muziką, padedančią ilsėtis, pamiršti nuoskaudas, numalšinti nerimą. Tačiau man įdomi ir tam tikro chaotiško prado, daug kontrastų savy turinti, provokuojanti muzika. Ji skatina fantaziją, kūrybą, nestandartinį mąstymą.
Šiuolaikinės muzikos yra ir geros, ir bevertės. Pati neretai klausau populiarių radijo stočių. Tačiau esu prieš tai, jei piktnaudžiaujama sveikatą, ypač klausą ir psichiką, žalojančiais triukšmingais kompiuteriniais ritmais, dideliu garsu. Kita vertus, ritminga, kartais ir garsi muzika vairuojant padeda išlaikyti budrumą. Taigi kur nors toliau važiuodama tikrai nesiklausau mylimo džiazo ar folkloro.
-
Jūsų trys atžalos, matyt, auga skambant kitokiai muzikai.
- Jie girdi įvairius kūrinius: nuo folkloro, vyro nostalgiškai klausomų 90-ųjų metų dainų iki šiuolaikinės jaunimo muzikos. Meilė bei pagarba folklorui jiems skiepijama nuo mažumės. Tačiau ne dirbtinai, o natūraliai: tai ir mano dainuojamos lopšinės, vėliau – sportiniai ir vaidybiniai žaidimai, pasaulėžiūrą ir amžių atitinkančios dainos.
Mano suburtame šeimų folkloro ansamblyje „Virvytė“ visi – ir suaugę, ir vaikai - augame su daina, muzika, šokiu, žaidimu. Vaikai mato, kokie mes, tėvai, būname laimingi, kai galime atsipalaiduoti nuo kasdienybės ir darniai padainuoti, smagiai pamuzikuoti, iki sukaitimo prisišokti. Jie mus mėgdžioja, nes nori būti tokie pat laimingi, sveiki, žvalūs ir patenkinti bendra kūrybine veikla.
-
Įmanoma šiandien vaikus auginti sveikai, kai aplink tyko tiek daug pagundų?
- Viskas įmanoma, jei tik esi pasiryžęs ką nors paaukoti, pakeisti iš esmės, o gal ir pats pasikeisti. Žaviuosi šeimomis, kurios pasiryžta sukurti vaikams visapusiškai sveiką aplinką. Tik tuomet pagalvoju, kur ir kaip jie gyvens suaugę? Būsiu optimistė. Tikriausiai ras į save panašių jaunų žmonių ir sukurs dar daugiau sveikų aplinkų. Argi ne būtų nuostabu?!
Žinau, kad įvairiose pasaulio šalyse tokie procesai pamažu vyksta. Reikėtų apsidairyti, gal tokių pavyzdžių jau yra ir Lietuvoje... Bendrystė, tapatumas, prasminga veikla, kuria tiki pats ir tavo bendraminčiai, yra galinga jėga – sutelkianti, vienijanti bendram tikslui.
-
Siekdami būti sveiki žmonės bėga maratonuose, triūsia sporto salėse, tampa vegetarais. Koks jūsų sveikatos raktas?
- Kiekvienas pasirenka tai, kas jam padeda pasijusti geriau. Jei vieniems dalyvavimas maratone jau tapo tradicija ir suteikia malonių emocijų, puiku. Bet man yra patrauklesnės specialiai kineziterapeuto paskiriamos mankštos su kamuoliais, virvėmis, lazdomis. Be to, žiemą ypač smagu prie Vingio tilto nuo kalno rogėmis pasivažinėti. Vasarą tikros sveikatos pasisemiame iš laukinės lietuviškos gamtos sodyboje, iš grybais kvepiančio miško, iš Asvejos ir kitų ežerų vandens...
Šiaip stengiamės valgyti namuose ruoštą maistą, rinktis tai, kas ir sveika, ir skanu. O kartkartėmis visiems naudinga vegetariška mityba. Vaikams rudenį ir pavasarį siūlau vartoti vitaminus, žuvų taukus. Prieš žiemą pati vartoju imunitetą stiprinančius maisto papildus.
Pastaruoju metu valgau daug mažiau mėsos, renkuosi liesesnę mėsą, žuvį, daržoves. Matyt, pavasarėjant taip gerinu ir išvaizdą, ir savijautą (
juokiasi). Sveikatos suteikia ir kokybiškas poilsis bei miegas, ūpą keliantys pasidainavimai su bičiuliais.
-
Susirgus renkatės liaudiškas gydymo priemones?
- Kartais pakanka vaistažolių arbatos, sirupų ir homeopatinių preparatų. Natūralios priemonės kartais būna išties efektingos. Rimto balso stygų uždegimo atveju kreipiuosi į puikią specialistę, kuri pagamina šaltalankių aliejaus ir kažkokių efektingų cheminių vaistų mišinį, kuriuo per dvi dienas atgaivinu balsą.
Bet kartais liga įsisiūbuoja ar būna bakterinio pobūdžio, tuomet tenka griebtis ir rimtesnio gydymo. Ypač džiaugiuosi savo vaikų gydytoja, kuri panašiai kaip ir aš jaučia, kada dar galima bandyti išsikapstyti liaudiškomis priemonėmis, o kada reikia gydytis cheminiais vaistais ir net antibiotikais.
-
Per Velykas sotaus stalo neišvengsite?
- Prie bendro šventinio stalo vyksta kiaušinių daužynės, pyragų ragautuvės, linksmi pokalbiai. Šeimoje išlaikėme tradiciją marginti kiaušinius, tačiau šalia žemaitiško skutinėjimo naudojame ir marginimo vašku būdą, taip pat renkamės ir įvairius pirktinius dažus bei vaikams pritaikytas marginimo priemones. Tai jiems – gera pramoga, skatinanti kūrybiškumą. O kur dar kiaušinių ridinėjimo smagumas!
Kartais švenčiame net keletą kartų – su vyro, mano šeima, su mano tetomis, su draugais... Tad persivalgymas garantuotas, nes jei visko neparagausi, o jei dar ko atsisakysi, žemaičiai gali ir supykti. O pyktis gi labai nesveika (
šypsosi).
.jpg)
.jpg "„Man atrodo, kiekvienas drabužis atspindi mūsų išgyvenimus. Kartais norime ryškiai raudonos, o kartais pasineriame į tamsius atspalvius. Aš labai tikiu spalvų energija ir žinau, kad drabužiai mums duoda tam tikrą jausmą“, - sako stilistė Viktorija Šaulytė. J.Misevič nuotr.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: