- Lina, papasakok šiek tiek apie save, kaip apskritai atsiradai sodų pasaulyje? Juk tavo pirminė specialybė rinkodara.
- Taip, atėjau iš visai kitų verslų! Ir paauglystėje sakiau, kad daržovių auginimas tikrai ne man. Tačiau kai su šeima įsikėlėme gyventi į namą, apsidariau ir supratau, kad norėtųsi ką nors nuveikti su aplinka. Visgi dėsniai, kuriuos naudojo mama ir močiutė, netiko, todėl ėmiau ieškoti sprendimų. Specialistų paslaugos pakankamai brangios, be to, norėjau ir pati įsitraukti į procesą. Pastebėjau, kad esu ne viena, kuriai trūksta informacijos patogiai pateikiamu formatu ir pagalvojau: o kodėl pačiai nesiimti šios misijos? Taip pradėjau organizuoti apželdinimo kursus, tokius praktiškus, kurie padėtų žmonėms surasti atsakymus, ką daryti su savo sklypu. Kartu rašiau straipsnius, kalbinau savo kursų lektorius. Tai buvo „Geltono karučio“ pradžia. Po poros metų atsirado konferencijos „Garden style“, kuriose patirtimi dalijosi tarptautinio lygio specialistai, „Youtube“ kanalas... Na, o naujausias projektas – augalų prekybos platforma emedelynas.lt, kuri apjungia Lietuvos šeimos verslus, suteikia augalų pristatymo paslaugą į namus.
 
- Esi tas žmogus, kurio drąsiai galima paklausti, kokios sodų mados dabar vyrauja pasaulyje? Ką mėgsta tavo klientai?
- Mados keičiasi, bet ne taip greitai – užtrunka, kol augalai suauga, sužydi, duoda derlių. Prieš dvidešimtmetį vyravo alpinariumai, tujų gyvatvorės, iščiustytas, sukultūrintas vaizdas. Kiemas turėjo aiškiai skirtis nuo laukinės gamtos, niekam nerūpėjo ekologija, visi tręšė, naudojo insekticidus, pesticidus... Dabar į ekologiją žiūrime gerokai rimčiau ir sodų dizainas – ne išimtis. Ieškome atsparių, nereiklių, vietinių augalų, tokių, kurie gali augti tarsi savaime.
Pradedame vertinti ne gėles vienam sezonui, kurios ryškiai sužydi ir viskas, o daugiamečius augalus: gėles, medžius, krūmus, kurie kiekvienu metų laiku atrodo vis kitaip. Pradedame suvokti gamtos grožį. Ieškome ne ilgiausiai žydinčios gėlės, bet džiaugiamės bijūnais, kurie žydi nors ir trumpai, bet mes tuo žydėjimu gėrimės, jo ilgimės. Ir tas laukimo pojūtis tik sustiprina emociją, kurią patiriame grožėdamiesi šiomis gėlėmis, uosdami jų aromatą... nes žinome – tai netrukus baigsis. Tas pats su alyvomis, jazminais, sakuromis. Rožės taip pat vertinamos jau ne tos ryškiažiedės, kurias reikia purkšti nuo kenkėjų ir ligų, o tos, kurios auga kaip gražus krūmas, kiemo pažiba, kurių nebūtina dengti prieš žiemą, o nužydėjusios subrandina gražius vaisiukus. Gamtiniai pokyčiai tampa privalumu, o ne trūkumu kaip anksčiau.
 
- Ar pastebi, kad pomėgis sodininkauti Lietuvoje tampa vis rafinuotesniu hobiu?
- Sakyčiau, kad šis hobis tampa labiau įgarsintas, išskiriamas kaip toks. Visais laikais buvo žmonių, kurie mėgo auginti, domėjosi gėlynais, daržininkavo. Gal vienu metu buvo toks jausmas, kad tai lyg ir močiučių reikalai. Bet tai nieko nekeičia, nes kasmet atsirasdavo atrandančių šį hobį. Aš stengiuosi transliuoti, kad sodininkystė yra smagi, netgi azartiška, kūrybiška veikla šiuolaikiškam žmogui. Ją mėgsta įvairūs asmenys uždirbantys skirtingas pajamas. Mano kursuose būna ir bankininkų, ir namų šeimininkų, ir gydytojų, dėstytojų, buhalterių...  susitikę jie gali rasti bendrą temą ir puikiausiai pasikalbėti apie augalus. Ši sritis ištrina statusus ir ribas.
 
- Ką patartum žmogui, norinčiam susikurti savo sodą?
- Visų pirma siūlyčiau neskubėti. Pamenu, kaip pradėjus kursus viena lektorė pasakė: „Krūmai užauga greitai: treji penkeri metai ir yra. Mano reakcija buvo: „Tu turbūt juokauji!“ Tačiau su gamta neišeina greiti rezultatai. Gal skambės didaktiškai, bet ilgainiui įsitikini, kad tas laikas tikrai eina greitai ir nereikia norėti visko šią akimirką. Jei turite pliką sklypą, pirmiausiai reikia pajausti aplinką. Kiekvienas dizaineris paklaus, ko jūs norite iš aplinkos, ką veiksite? Jei tik įsikėlėte, negalėsite į šį klausimą gerai atsakyti. Manau, reikia išbūti metus, tada matysite, kur norite sėdėti dėl puikaus pavėsio, kur reikia dengtis nuo saulės, su kuriais kaimynais sutariate, o nuo kurių norėtumėte atsiriboti.. kiek reikia erdvės vaikų žaidimams, o gal jos nereikia, nes vaikai aidžia bendruomenės žaidimų aikštelėje? Gal pamatysite, kad jums nepaprastai malonu rytais gerti kavą lauke ir suprasite, kad vietos tam reikia rytinėje sklypo pusėje, o ne vakarinėje.
Jei sklypas netuščias, svarbu leisti visiems augalams sulapoti, sužydėti, atvesti vaisų, kad vėliau suprastumėte, kas patinka, kas ne, ar tie obuoliai skanūs, ar ne, tada ir spręsite, ką išlaikyti, o ko atsisakyti.
 
- O planavimo procesas?
- Viską galima pačiam padaryti, nes žmonės ir daro patys. Aplinkos kūrimas įdomus darbas, tačiau šiek tiek konsultacijų praverstų. Tai galėtų būti kursai, trumpas kelių valandų vedlys, kuris užduotų pagrindinius klausimus, į kuriuos atsakydami galėtumėte braižyti konkrečias linijas savo sklypo plane ir išvengti dizaino klaidų bei perteklinio darbo. Jo kai kurie neapgalvoti sprendimai gali padauginti ištisomis valandomis. O juk jas tikrai turite kur panaudoti! Konsultuotis verta ir kad neišradinėtume dviračio, o pasinaudotume paprastais ir patikrintais sprendimais. Na, o toliau, tai kiekvienas turi savo poreikius, skonį... vienam patinka mėlyna, kitam raudona, vienam kontrastai, modernas, kitam pastelinis, kaimiškas vaizdas. Sklypo kūrimas - ne vienkartinis dalykas. Kambaryje nusipirkome baldus ir gyvename, bet su aplinka taip nebus. Kuo anksčiau tai suprasime, tuo lengviau bus pasinerti į procesą. Ir nereikia kelti baigtinio tikslo. Su kursais gerai, kad nepamesi pagrindinės idėjos ir dizaino pagrindo, nesvarbu, ilgiau ar trumpiau kursiesi savo sklype.
 
- Ar pastebėjai, kad pajutę pašaukimą augalams kai kurie net ryžtasi keisti profesiją?
- Tai nenuostabu. Apželdinimo srityje yra įprasta, kad net tarp pasaulinio garso specialistų nemažai tokių, kuriems tai yra antroji profesija. Šią tendenciją net matau iš savo kursų. Yra tokių klientų, kurie juos praėję taip ir neprisiruošė pokyčiams, bet dauguma skoningai susitvarkė sklypus, vieną kitą esu ir nufilmavusi. O buvo tokių, kurie net pakeitė profesiją – tai buvo netikėta, bet beprotiškai malonu, nes žmonės atrado pašaukimą, tęsė mokslus ir dabar dirba toje rinkoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!