Pavojinga profesija
„Mūsų darbas pavojingas pradedant tuo, kad akys visą laiką būna akinamoje šviesoje, vadinasi, regėjimas netgi nesėdint prie kompiuterio silpsta. Antra, kaip bebūtų švaru, scenoje visą laiką esi dulkėse – dėl impregnuotų dekoracijų nuolat kvėpuoji chemija. Trečia, kiekvieną kartą išlieka pavojus, jog nukris kokia nors dekoracija, išlėksi į žiūrovų salę, kaip man yra vieną sykį nutikę, įkrisi į liuką ar tiesiog paslysi“, - pasakoja L.Kalpokaitė.
Aktorė prisiminė, kaip kartą vaidindama pagal Šekspyrą pastatytame spektaklyje „Audra“ užkulisiuose nugriuvo ir „užsidirbo“ rimtą peties traumą, kuri apie save vis primena keičiantis orams.
 
„Bėgdama pasilenkiau, kad iš kelio staigiai patraukčiau taburetę, ir netyčia užmyniau ant plataus sijono. Iš pradžių griuvau ant taburetės, paskui – ant grindų. Kadangi pati nesugebėjau atsikelti, pakėlė kolegos. Peržiūros metu, stebint žiūrovams, įbėgau į sceną ir jausdama didžiulį skausmą suvaidinau iki galo. Kitą dieną laukė premjera. Vaidinau su ašaromis akyse ir vis prašiau kolegų: tik nors nepalieskite mano dešinio peties, dešinės rankos“, - prisimena aktorė.
Larisa į medikus kreipėsi tik praūžus premjerai. Kaip pasakoja, petys buvo siaubingai ištinęs: ir raumenys įtrūkę, ir raiščiai patempti. Kokius septynis mėnesius moteris kentė didžiulius skausmus, negalėdavo miegoti naktimis. Tada sekė ilga reabilitacija, kuomet buvo atliekami masažai ir įvairios procedūros.
„Gydausi privačiai. Neturiu laiko tupėti eilėse ir vaikščioti iš vieno kabineto į kitą. Pirma pas šeimos gydytoją, paskui pas specialistą užsirašyti, ir nežinia, kiek dar laukti. Geriau vaikščiosiu privačiai“, - sako L.Kalpokaitė.
 
Sportui neturi laiko
Tiek teatro spektakliuose, tiek lietuviškuose serialuose matoma L.Kalpokaitė sako su malonumu nueitų į baseiną, mat plaukiojimas stiprina nugaros raumenis, ar vaikščiotų su šiaurietiškomis lazdomis. Tačiau apgailestauja: negali to sau leisti dėl pernelyg įtemptos dienotvarkės.
„Žmonės sunkiai įsivaizduoja, kas tai yra aktorinis darbas, kai jo, ačiū Dievui, yra per akis. Jis atima pakankamai daug jėgų ir energijos, kad po to dar eitum kelias valandas sportuoti. Buvo toks laikas, kai neturėjau tiek darbo. Buvau žymiai jaunesnė, tad man nereikėjo lakstyti nei su šiaurietiškoms lazdomis, nei prižiūrėti sveikatos. Ši buvo gera, bet nebuvo darbo. Dabar, kai, ačiū Dievui, darbo netrūksta, ateina amžiaus ligos – stuburas, kojų ir rankų sąnariai – ir niekur nuo jų nepabėgsi. Taigi nesugrąžinsi jaunystės elastingumo visiems sąnariams bei kitiems organams.
 
Tiesa, aš beveik pasilenkiu iki žemės delnais. Bet turiu problemų su nugara nuo jaunystės – buvo pakrypęs stuburas. Tad kojas (čiurnas), petį ir nugarą reguliariai gydau ir masažais, ir įvairiomis procedūromis, ir elektroforezėmis. Be to, namuose atlieku tempimo pratimus. Kitaip visai sustingsi“, - pasakojo L.Kalpokaitė.
Norėdama užtikrinti sąnarių ilgaamžiškumą ir užkirsti kelią nugaros skausmams aktorė reguliariai renkasi vidutinio stiprumo masažus, kuomet krūvis tenka nugarai ir kojoms.
 
Svoris trukdė gyventi
Per pastaruosius kelerius metus aktorė stipriai išgražėjo – buvo numetusi net apie trisdešimt kilogramų svorio. „Po keletą kilogramų per mėnesį, be jokių dienų“, - yra atviravusi aktorė. L.Kalpokaitė neslepia, kad imtis kardinalių pokyčių ją privertė pašlijusi sveikata.
„Svoris pradėjo trukdyti gyventi. Kai pajutau, kad nekaip jaučiuosi, kreipiausi į gydytojus, kurie nustatė, kad mano medžiagų apykaita labai bloga“, - pasakojo aktorė. Jai pagerinti turėjo pakeisti mitybos įpročius. Kaip pasakoja, atsisakė keptų, miltinių patiekalų bei saldumynų, kuriuos labai mėgo. Pradėjo valgyti virtą, garintą, šviežią ar orkaitėje keptą maistą be riebalų.
 
„Valgau daugiau daržovių, vištienos ir žuvies, atsisakiau bulvinių patiekalų – bulvinių blynų ir cepelinų. Galiausiai įvyko lūžis ir net nepastebėjau, kaip tie kilogramai pradėjo tirpti“, - sakė aktorė, pridurdama, kad pastaruoju metu kilogramai šiek tiek sugrįžo. Nepaisant to, dabar jos savijauta nepalyginamai geresnė. Juolab kad numestas vienas kilogramas antsvorio net dešimt procentų sumažina sąnarių apkrovas.
„Norėtųsi būti grakščiai kaip stirnaitei. Bet jeigu tokia būsiu, patikėkite, tapsiu panaši į giltinę – vieni kaulai ir raukšlės. Be to, stirnaičių vaidmenų aš negausiu, tad tikrai neverta man savęs taip kankinti. Geriau normaliai maitintis“, - apie mitybos įpročius pasakoja aktorė.
 
Geriau nesirgti
Anot L.Kalpokaitės, kiekvienas aktorius jaučia didžiulę atsakomybę prieš susirinkusius žiūrovus. O jeigu dar dirba privačiame teatre pagal individualią veiklą – tuomet atsakomybė tenka ir prieš darbdavį, nes ligos atveju patiriami didžiuliai nuostoliai.
„Nežinai, kada tave sugriebs liga. Atsakomybė prieš žiūrovą, prieš jo paaukotą laisvalaikį ir už bilietą sumokėtus pinigus verčia pasitempti ir atidžiai rūpintis sveikata. Be to, dabar toks laukinio kapitalizmo laikotarpis, kai žmogus negali nepaisyti organizmo siunčiamų signalų. Kartais pataisyti sveikatai išleidi daugiau pinigų negu jos prevencijai. Tad geriau jau nesirgti. Tai seniai buvo aišku Vakarams, o mes anksčiau apie tai skaitėme ir stebėjomės, kaip žmogus negali net susirgti. Taip, negali, nes po to gydytis žymiai brangiau atsieina, negu prisižiūrėti profilaktiškai“, - sako L.Kalpokaitė ir prisipažįsta, kad spektakliuose kartais tenka vaidinti ir sergančiam.
 
Paklausta, ar yra iškrėtusi ką nors beprotiško, prisiminė kaip filmuojant vieną laidą Egipte filmavimo grupė nusprendė, kad jai reikia pasinerti į Raudonąją jūrą. Nors aktorė sako nėra gera plaukikė.
„Negalvojau, jog kada nors gyvenime pasinersiu po vandeniu. Mane įkalbėjo ir filmavimo grupė, ir instruktorius. Apvilko kostiumą. Net keturis kartus panirau po vandeniu ir tą dieną buvau pats laimingiausias žmogus pasaulyje“, - šypsosi L.Kalpokaitė.
Antras kartas, kai skrido sklandytuvu. Nors į jį sėdo be baimės, instruktoriui ore apvertus sklandytuvą aktorę apėmė siaubas.
„Aš taip klykiau ir galvoje atsirado keista mintis: kodėl aš esu priekyje – arčiau žemės, o jis – gale. Aišku, paskui instruktorius išlygino sklandytuvą, apsukome ratą ir netgi dar įsėdau į lėktuvėlį“, - apie nuotykius pasakoja aktorė.

---

 
Komentaras
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas:

- Aktoriai - kaip sportininkai. Jų vaidinimai dažnai susiję su įvairiais akrobatiniais triukais. Su daugeliu netgi tapome draugai, nes reikėjo spręsti daug jų sveikatos problemų. Jų tokia darbo specifika – repertuaras sudarytas, tad pirmas klausimas, kada aš vėl grįšiu į sceną. Kai sužino, kad po dviejų trijų mėnesių, nusimena, nes jiems mokami autoriniai atlyginimai, tad iškyla didelės socialinės problemos.
Iš tikrųjų būna tokių stebuklingų atvejų, kai trauma sudėtinga ir, atrodo, balerina karjerą turėtų baigti, bet ji atšoka spektaklį ir Operos baleto teatre dėkoja medikams už sugrąžintą sveikatą. Medicina tikrai turi daug galimybių, bet daug ką lemia ir laikas. Tai yra, kai laiku kreipiamasi pagalbos. Daugelis aktorių turi mano telefoną, paskambina, pasikonsultuoja, dažniausiai problemas reikia spręsti greitai. Kalbu ne tik apie paprastus sąnarių patempimus, bet ir apie raumenų sausgyslių plyšimus, įvairias traumas ir lūžius. Kuo pagalba bus skubesnė, tuo tikimybė susigrąžinti sveikatą bus greitesnė.
 
Sąnarių ilgaamžiškumą lemia keli veiksniai. Aišku, amžius, genetinės ypatybės, antsvoris ir fizinis aktyvumas. Sąnariai yra guoliai, jie su amžiumi dėvisi. Jų galiojimas apskaičiuotas šešiasdešimčiai metų. Anksčiau tokių problemų nekildavo, nes žmonės negyveno taip ilgai. Laimei, dabar yra technologijos susidėvėjusiems sąnariams pakeisti. Tokių operacijų poreikis auga – paskambinkite į ligonių kasas, gydymo įstaigose eilės didžiulės. Todėl patarčiau reguliariai tikrintis, atlikti rentgenogramą, užsirašyti traumatologo, reabilitologo konsultacijos.
Žinoma, reikia ir sveika mityba rūpintis, ir skysčių gerti, kiek priklauso. Esama įvairių papildų. Pacientai, kurie vartoja ilgą laiką tokius preparatus, sako jaučiantys teigiamą rezultatą ir aš turiu jais tikėti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!