- Neseniai sugrįžote iš Maldyvų, nepabijojote piktų visuomenės replikų?
- Leidau sau keliauti, bet kai tai darai sąmoningai, nėra nieko blogo. Bet žinote, lietuviškame pajūryje saulėlydžiai yra patys gražiausi ir jokie Maldyvai jų nepralenks. Beje, į Maldyvus vykau ne atostogų, o į moterų stovyklą. Tiesa, tai nėra tos stovyklos, kur pasakojama, kaip suvedžioti turtingą vyrą (juokiasi). Vis dar yra galvojančių, kad tų susitikimų tikslas būtent toks. Moterų stovyklose mes rūpinamės širdies ir sielos reabilitacija, tai – puiki atgaiva.
 
- Tarp skandalingųjų M.A.M.A. muzikos apdovanojimų dalyvių buvo apstu ir jūsų kolegų. Kaip vertinate šių metų renginio reikiamybę?
- Na, apdovanojimai sujudino visus vandenis ir tai yra gerai, nes mes dabar nebegyvename. Koks skirtumas ar sirgti, ar ne? Mes vis tiek nebegyvename visaverčio gyvenimo. Čia svarbiausia būtų, ką jau paminėjau ir apie keliones, tas pats galioja susitikimams bei renginiams – sąmoningumas ir atsakomybė. Kaip scenos žmogus, nesu prieš tokią situaciją, nes daugiau nei metus scenos žmonės nedirbo – tai buvo lyg galimybė vėl išeiti į darbą.
Man atrodo, kad šiandien didesnė tikimybė yra užsikrėsti parduotuvėje nei apdovanojimų filmavime. Pernai turėjau galimybę dalyvauti šiuose apdovanojimuose ir atsisakiau: šiek tiek nebuvo noro puoštis, jautėsi išsekimas. Dabar galvoju, kad tik duokite man tą suknelę. Čia yra gera pamoka, kad niekada negali žinoti, kas nutiks ateityje, tad reikia išnaudoti visas progas.
 
- Jau kelerius metus kuriate projektą „Pasimatuok jūrą“, kas jam įkvėpė?
- „Pasimatuok jūrą“ yra moterims apie moteris. Mane žavi moters jėga kurti, dalintis, palaikyti, atlaikyti. Ir būtent ši filosofija kalba apie moters jausmus, vidinį bei išorinį grožį. Turime „Pasimatuok jūrą“ spintą, kur kiekvienas drabužis kalba apie moters lengvumą, šilumą ir panašiai. Smagiausia yra tai, kad tai moteriškas projektas, bet gimtadienį švenčiame per Tarptautinę vyrų dieną, tai lyg parodo, kad svarbi ir atsvara.
Aktyviai apie tokią filosofiją pradėjau kalbėti prieš kelerius metus, bet oficialiai jau švęsime penkerių metų gimtadienį. Tuo metu tokia moteriška filosofija gimė iš pajautimo, o šiandien man didžiausias komplimentas, kad vis daugiau moterų atranda ir pažįsta mano projektą. Man tai lyg antra scena, kur galiu dalintis, kuo gyvenu. Moterys turi būti laimingos, daugiau mylėti save.


 
- O kas yra laiminga moteris?
- Laiminga moteris pasižymi tuo, kad gali pasidžiaugti kita moterimi. Ji moka save priimti tokią, kokia yra ir jokiu būdu nesilygiuoja į kitas. Moterų stovyklose supratau, kad nesame konkurentės ir tam suvokimui reikėjo laiko. Mano filosofija yra tokia, kad tai, kas skirta tau, bus tavo ir jeigu tai tikrai tavo, niekas to iš tavęs neatims. Kai tai suvokiau, tai buvo mano pats didžiausias atradimas.
 
- Bet ar socialiniai tinklai neprisideda prie moterų konkurencijos skatinimo, grožio kulto kūrimo?
- Manau, kad viešoji erdvė kuria tai, ką nori, ten nemažai netikrumo, todėl nereikia verstis per galvą, jei tau tai nepatinka, priverčia kompleksuoti. Žinoma, jei kalbame apie fiziologinius dalykus, nematau nieko blogo rinktis plastinę operaciją. Vis gi tai turėtų būti daroma sąmoningai, reikia atrasti ribą. Bet kiti kaip tik savo trūkumus sugeba paversti privalumais ir tame yra be galo daug žavesio.
 
- Užsiminėte apie meilę sau. Ar toks reiškinys neveda į egoizmą?
- Jeigu ji yra nuoširdi, ne per ego prizmę, ji niekuomet nevirs narciziškumu ar savimeile. Jei eisi per meilę ne tik sau, bet ir aplinkai, tuomet tikrai egoizmo nebus, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus ir jo supratimo.
 
- Apie asmeninį gyvenimą kalbate mažai. Esate šeimos ar karjeros žmogus?
- Vienareikšmiškai renkuosi šeimą, nes kai uždarai filmavimo aikštelės ar teatro duris, nieko nėra baisiau, kai namuose pasitinka spengianti tyla, kai neturi su kuo pasipykti ar ryte išgerti kavos. Tik aš žinau, kad mano gyvenime bus vėlyva motinystė, vėlyvas šeimos kūrimas. Mano mama gerai sako: ištekėti lengva, o po vestuvių reikia gyventi. Ir mano tikslas tikrai nėra dėti varneles. Tiesiog noriu laiminga širdimi išgyventi tokias akimirkas.


 
- Tikriausiai kaip ir daugeliui nesėkmių išvengti nepavyksta. Kaip į jas reaguojate, ar vėliau ilgai save ,,graužiate“?
- Žinoma, kad susinervinu. Bet reaguoju ir veikiu normaliai – suklumpi, atsistoji ir leki toliau. Bet esu iš tų žmonių, kurie analizuoja ir stengiasi atsakyti į klausimus, kodėl taip nutinka. Stengiesi, kad nesėkmės nesikartotų ir jei tai nutinka dar kartą, lieki pati kalta. Bet žinote, galima lengvai užsiliūliuoti tokioje pozicijoje ir net save pastatyti į aukos poziciją. Tai perauga į būseną, kurioje viskas tampa patogu, nes kas nors pradeda tavęs gailėtis. Tai lyg užburtas ratas. Bet gyvenimas yra per trumpas būti nelaimingiems. Ir būtų per didelė prabanga, nebandyti iš tokios pozicijos išeiti.
 
- Lietuvos kino aktorius – vieni liaupsina, kiti gi sako, kad tai – žemo lygio specialistai, kodėl taip skiriasi nuomonės?
- Manau, kad Lietuvoje yra daug talentingų aktorių – tiek vyrų, tiek moterų, bet dažnu atveju nėra galimybės, o jei ji atsiranda, nebūtinai turime vaidmenį. Mano galva aktorius, kuris mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, negali būti netalentingas, nes tai yra sunki mokykla. Pirmame kurse praleidi auditorijose visą savo laiką: nuo ankstyvo ryto, septintos valandos, iki vėlyvo vakaro. Taip pat niekam neįdomu, ar tai darbo diena, ar savaitgalis, o iškristi iš mokslo savaitei būdavo nebeįmanoma, bet vėliau galime matyti ir gerą rezultatą. Ir žinoma, visi galvoja, kad aktoriaus profesija yra paprasta – tave pagrimuoja, aprengia, esi graži, dar kažkur nusifilmavai, atsiradai ant viršelio ar raudonu kilimu praėjai. Bet realybė kiek kitokia. Į tą rezultatą, kurį mato žiūrovas reikia įdėti daug laiko ir pastangų, paaukoti asmeninio gyvenimo, o tada visos įsivaizduojamos vizijos subliūkšta. Žmonės turėtų būti supratingesni.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!