- Gražina, viešojoje erdvėje esate atpažįstama kaip augalinės mitybos motina. Ar esate savamokslė šioje srityje? 
- Esu mitybos specialistė - baigiau medicinos mokyklą ir įvairiausius kursus užsienyje. O studijavusi esu ir menotyrą...
 
- Štai kaip? Esate kalbėjusi, kad svajojote vaidinti teatre, slapta nuo tėvų lankėte dramos pamokas, bet primygtinai prašyta mamos stojote į medicinos mokslus... Ar šiandien jaučiatės savose rogėse?
- Ne kartą mamai dėkojau, kad tada mane prispaudė. Esu kilusi iš medikų šeimos, todėl natūralu, kad nenorėta, jog palaužčiau „nusistovėjusią tvarką“. Kita vertus, džiaugiuosi, kad nesu aktorė. Gyvenime ir taip prisikuriame daugybę kaukių. Be to, nuo vaikystės esu silpnesnės sveikatos, todėl džiaugiuos visų pirma galėdama padėti sau.
 
- Ar jūsų veikla įsisuko beieškant būdų, kaip pastiprinti savo sveikatą ar atvirkščiai?
- Ieškodama, kaip sau padėti. Nuo vaikystės buvau silpnesnio imuniteto, dažnai vargino peršalimo ligos, netgi sinusitai. Pakeitus mitybą pasitraukė ir visos negandos.
Tad palinkėčiau mums visiems daugiau rūpintis savimi. Ne tik gražūs, madingi rūbai svarbu. Dar svarbiau, kuo kasdieną save maitiname. Kalbu ne tik apie fizinį, bet ir emocinį maistą. Matykime kuo daugiau pozityvių dalykų ir pasaulis apie mus pradės keistis.
 
- Išleidote jau septintąją knygą. Apie ką ji?
- Būna momentų, kai žmogus nori pokyčių, tada tenka ko nors staiga griebtis ir tiesiog restartintis. Tarsi atsinaujinti. Vis dėlto vien sveikai maitintis neužtenka – reikia ir judėti, ir gamtoje pabūti bei mintis koreguoti. Knygoje „Restartas“ sudėtas metodas, kaip save atgaivinti, pakeisti, atnaujinti. Be to, žmogui nepakanka tik patarti – reikalinga ir atsakyti į klausimus: kodėl, kokia prasmė. Taigi ši knyga tarsi visų mano parašytų knygų vedinys. Vieną nusiperki – ir ramu (juokiasi).
 
- Anksčiau skaitėte paskaitas-kursus mitybos klausimais, organizuodavote sveikatinimo stovyklas. Kur dabar sutelkėte jėgas ir žinias?
- Geri metai, kaip nieko nebevedu. Paprasčiausiai nebeturiu tam laiko. Nuolat ir intensyviai dalinuosi sezoniniais pokyčiais, pastebėjimais, atradimais socialinėje erdvėje, kurioje bendrauju su šios tikslinės grupės – auditorijos sekėjais, o jų visai nemažai susirinko per dešimt metų – per aštuonis tūkstančius. Be to, jėgų reikalauja ir veikla, susieta su maisto papildais, natūralia kosmetika. Siekiu skatinti natūralumą, vartoti mažiau chemijos, priartėti prie gamtos. Tikiu, kad tik gamtoje mes galime atrasti tikrą sveikatą.
 
- Turbūt nesuklysime pavadinę jus tiesiog verslininke?
- Aš - ne verslininkė, o tiesiog rašau knygas, dalinuosi receptais. Iš to nedarau verslo, negydau, nemokinu, o tiesiog padedu tiems, kam įdomu ir kas rūpinasi savo savijauta. Nenoriu sukelti priešpriešos, tegu žmonės gyvena, kaip jiems patinka. Kam įdomūs mano siūlomi metodai, receptai, mielai dalinuosi žiniomis.
 
- Ar, jūsų nuomone, lietuviai noriai domisi sveika gyvensena, siekia maitintis geriau, ieško, kaip ištrūkti iš nesveikos aplinkos?
- Taip, labai. Žmonės mielai ateidavo į mano kursus, paskaitas, atvykdavo daug žmonių į stovyklas, be to, dalyvavau augalinio maisto restoranų veikloje – žmonės noriai lankėsi.
 
- Dingote ir iš TV eterio...
- Kai ėjau į televizijos laidas, intensyviai duodavau interviu, gyvenime turėjau per daug streso. Dabar noriu daugiau ramybės, vengiu viešumo. Siekiu daugiau eiti į save, o ne į išorę...
 
- Matyt, gręžiotis į praeitį neverta. Kada siūlytumėte keistis ir imtis sveikatinimo plano? Sakoma, atgimti reikia pavasarį arba, populiariai kalbat, – nuo sausio pirmosios?
- Geriausias laikas pokyčiams yra visada. Žinoma, tinkamas laikas ir dabar, rudenį, sezonų kaitos metu. Įprastai lapkričio mėnesį prasideda peršalimo ligos, lėtėja mūsų organizmas, ima lėčiau veikti inkstai. Yra sukurtos specialios mankštos, kaip pagreitinti tam tikrų organų darbą. Palanku ir organizmą palengvinti, pašvarinti. Pradėti reikėtų nuo paprasčiausių dalykų – atsisakyti organizmą rūgštinančių produktų: miltinių, keptų patiekalų, cukraus. Daugiau valgyti sezoninių šviežių, troškintų bei fermentuotų-raugintų daržovių, kruopų, vartoti organizmą šildančių prieskonių (kajenas, juodi pipirai, imbieras, garstyčios, svogūnai, česnakai).
 
- Artinasi žiema - cepelinų ir kugelių sezonas...
- Prie tų visų cepelinų, siūlau kuo daugiau fermentuotų daržovių. Valgant sunkų maistą reiktų visada galvoti, ką kartu suvalgius, kad šis neužsilaikytų žarnyne. Taigi reikalinga ląsteliena. Kai išsivalai žarnyną, o su juo ilgainiui ir receptorius, atsiranda nauji jutikliai – automatiškai nebesinori blogo, organizmą nuodijančio maisto. Organizmas jaučia, kur yra tikras maistas, nuo kurio pasisotinama ir gali „statyti“ save, o ne tik egzistuoti. Kai tik egzistuoji, neturi niekam energijos bei valios. Be to, sveikas maistas veikia ir protą. Viskas organizme susieta – atsiradus daugiau energijos žmogus tampa optimistiškesnis. Žarnyno švara tiesiogiai veikia mūsų emocinę būseną.
 
- Ar mūsų parduotuvėse sveiko maisto pasirinkimas pakankamas?
- Manau, nebeturime teisės skųstis skurdžiu pasirinkimu, yra daug kokybiško, įvairaus maisto, gausus kruopų pasirinkimas. Kita vertus, nustebsite, patys pigiausi maisto produktai dažnai būna vertingiausi. Štai jūros kopūstai numesti paskutinėje lentynėlėje, o kainuoja gal penkiasdešimt centų. Juose mikroelementų tiek, kad turbūt visa Mendelejevo lentelė telpa.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!