- Pirmieji vaizdo įrašai youtube platformą pasiekė karantino metu. Neturėjimas ką veikti paskatino kūrybiškumą?
- Prie karantiną pradėjau dalyvauti stand-up komedijos ir atviro mikrofono renginiuose. Tada supratau, kad gyvenime noriu užsiimti komedija. Viskam užsidarius, nebevyko ir renginiai, o aš likau be pasirodymų. Tada nusprendžiau, kad reikia pirkti kamerą ir kurti kažką. Pasižiūrėjau, kad sketch‘ų kūrimo procesas panašus į medžiagos paruošimą stand-up pasirodymui. Kadangi norėjau nepamesti įpročio rašyti bairius, pradėjau kelti juokingus vaizdo įrašus į youtube platformą. O pirmosios idėjos kilo natūraliai, tiesiog pavaizduoju tai, kas aktualu ir kitiems žmonėms.
 
- „Atcakau“ vaizdo įrašų serija atrodo kaip šiuolaikinių tinklalaidžių parodija. Ar tokia idėja ir slypi už šių įrašų?
- Sakyčiau, kad ten nėra parodija. Tiesiog turiu iš gyvenimo daug istorijų, kurias mėgstu pasakoti. Galutiniame rezultate viskas gaunasi kaip stand-up pasirodymas, tik internetinėje erdvėje. Filmuojant dar ką nors naujo sugalvoji papasakoti, taigi kalbėdamas lavinu ir rašymo bei istorijos pasakojimo gebėjimus. Aš kaip tik nenorėjau daryti tradicinės tinklalaidės, todėl ir sugalvojau tokį formatą – pasakoju istorijas, kurias vėliau iškarpau. Susidaro toks efektas, kad visas pasakojimas vyksta labai greitai, lyg būtų tinklalaidės ir sketch komedijos miksas.


 
- Dažnai naudoji gyvenimišką patirtį stand-up pasirodymuose?
- Jei kas nors įdomaus nutinka tą dieną, visada fiksuoju ir užsirašau, todėl dažniausiai istorijos ir būna iš gyvenimiškosios patirties. Didžioji dalis komikų juokauja apie šeimą ar santykius, nes tai didelė žmogaus gyvenimo dalis. Galiu pateikti kaip gyvenimiškos situacijos vėliau virsta istorija pasirodymuose. Neseniai pradėjau vapint, dabar tai tapo įpročiu. Vieną dieną stoviu stotelėje, o netoli jos trypčioja bomžas, kuris vis žiūri į mūsų pusę. Priėjęs prie manęs paprašė cigaretės, tačiau aš išsitraukiu savo vape‘ą ir pasakau, kad turiu tik jį. Kreivai pažiūrėjęs, jis man rėžia, kad tai – nesveika. Užsirašęs šią istoriją pradėjau galvoti, kaip ją pateikti publikai. Situacija buvo dėkinga, todėl nereikėjo net kurti pradžios. Tad istoriją ir pasakojau tokią, kokia ir buvo. Žinoma, pridedu vaidybinių efektų ar pauzių, kaip po žodžių: „Ne, turiu elektroninę tik“, kad žmonės pasiruoštų kulminacijai. Ir tada ištarus žodžius: „Taigi, nesveika“ pasigirsta juokas. Juk bomžas, išpuvusiais dantimis, kuris turbūt vartoja kokį heroiną, sako kad elektroninės cigaretės jam nesveika ir geriau imtų paprastą. Tai tikrai kažkas su jais negerai... (Juokiasi)
Seniau tokias gyvenimiškas situacijas pastebėdavau sunkiau, bet dabar kai pradeda formuotis komedinės smegenys, į viską kitaip imi žiūrėti. Juk jaučiu spaudimą, kad mano rengiamos programos būtų kuo geresnės. Taigi automatiškai pradėjau ieškoti tokių dalykų, apie kuriuos galėčiau juokauti. Tokios situacijos kaip ši su bomžu ir vape‘u nepasitaiko dažnai.
Negalėdamas sugalvoti nieko naujo – išeinu į Vingio parką pasivaikščioti. Taip gimė kita istorija. Vėl pamačiau bomžą, o eidamas toliau – lauko sporto salę. Mintyse suvedžiau šiuos du vaizdus ir pagalvojau: „Kas būtų jei bomžai pradėtų kačialintis?“ Ir taip viskas susiveda į pasakojimą: „Vaikščiojau parke, priėjau nemokamą kačialkę. Kas nori, tas eina – dvidešimt keturias valandas per parą. Ir man atrodo, kad jas reiktų naikinti, nes jei bomžai pradės kačialintis negalėsi sakyti ne, kai paprašys euro.“
 
- Ar yra tokia istorija, kur žinai, kad papasakojęs visada prajuokinsi publiką?
- Jeigu grynai istorija, tai apie guminę vaginą. (Juokiasi) Geras mano drauga, Antanas Sadauskas atidavė guminę vaginą. Padarau pauzę ir sakau: „Tiksliau, padovanojo.“ Tai visiems iš pradžių atrodo, kad gavau panaudotą guminę vaginą. Ir tada pradedu plėstis apie savo patirtį: „Kol myliesi su ja, jausmas geras. Bet kai baigi, viskas taip smogia. Ir čia ne tada kai nuleidi, o kai ją reikia plauti. Tupi nuogu b...iu pirmą nakties prie vonios ir plauni guminę vaginą.“ Tada nusikeikiu ir sakau: „Pirmą nakties aš Antano vaginą plaunu.“ (Juokiasi)
 
- Jūsų trupė keliauja po Lietuvą su programa „Už blaivų vairavimą“. Stengiatės šviesti visuomenę alkoholizmo tema?
- Iš pradžių sugalvojome ne turo pavadinimą, o nusifotografavome tiesiog prie gautos mašinos, su chalatais ir kostiumais. Vienas dizaineris padarė taip, kad gulėtų nutrenktas gyvulys, kurį Mantas Patarakas nori dar pribaigti. Aš su šautuvu, o Evaldas Karosas ant kelių. Pamačius galutinį nuotraukos variantą pasirodė, kad esame girti ir pakliuvę į avariją.


 
- Amžinas žmonijos klausimas – ar apie viską galima juokauti?
- Mano nuomone, Lietuvoje galima dar apie viską juokauti. Kai, pavyzdžiui, Amerikoje situacija sudėtingesnė. Jei netyčia pajuokausi apie ką nors, kas gali įžeisti kitą asmenį, paprasčiausi pateksi į cancel kultūrą. Bet šiaip komedija yra talento reikalas, jei moki juokauti, žmogus susijęs su tavo bairiu tikrai neįsižeis.
Neigiamų komentarų nesu sulaukęs, nes aš juokauju saugiomis temomis: apie šeimą, santykius, merginas, seksą, alkoholį. Tad, kai bairį suasmenini, sunku padaryti taip, kad kas nors įsižeistų. Juk jis ateina iš tavo paties patirties. Tad ir mano bairiai apie šeimą labiausiai patinka publikai.
 
- Sužinoję žmonės, kad užsiimi komedija nesiūlo susirasti rimtesnio darbo?
- Jauni žmonės dažniausiai supranta. Nors esu turėjęs įdomią situaciją. Prieš metus susipažinau su mergina per Tinder programėlę. Pasakius jai ką veikiu gyvenime, kad keliu į youtube platformą vaizdo įrašus ir užsiimu komedija, ji manęs paklausė: „O šiaip dirbi kažką?“
O šeimoje vyrauja dvejopos emocijos. Tėtis supranta, kad iš komedijos galima pragyventi. Tačiau mama šiek tiek kitokios nuomonės. Būna, kad jai paskambinu ir papasakoju, kad, pavyzdžiui, surengiau gerą pasirodymą. Ir ji kartais mėgsta pasakyti: „Juokauji tu ten, juokauji.“ Aš suprantu jos rūpestį, juk seniau net nebuvo realu taip susikurti karjerą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!