- Tauragiškiai jus pažįsta kaip sveikos gyvensenos propaguotoją, ilgametę Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovę, poetę. Ko dar apie jus nežinome?
 
- Iš tiesų vieni mane pažįsta kaip literatę, antri – kaip aktyvią šaulę ar Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos narę, treti – kaip įvairių renginių scenaristę ir vedėją, dar kiti – kaip lektorę, pirmosios pagalbos, šiaurietiškojo ėjimo ar bazinių savižudybių prevencijos mokymų instruktorę.
Esu visuomeniška. Visas mano veiklas jungia bendruomeniškumas ir savanorystė, o turimos kompetencijos papildo viena kitą. Tarkime, vedant mokymus šauliams, praverčia mano profesinės žinios – prasmingai panaudoju pirmosios pagalbos instruktoriaus kompetencijas. Darbo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patirtis yra pamatas mano kasmetinei savanorystei krikščioniškose jaunimo stovyklose Vanaguose, jaunųjų šaulių žaidynėse ar įvairiose šaudymo pratybose, o komunikaciniai įgūdžiai – universalūs.
Poetas Vytautas Mačernis rašė: „Mano gyvenimas – degantis gyvenimas. Kiek aš nedegu, tiek negyvenu“. Tuo esu į jį panaši: renkuosi tas sritis ir veiklas, kurios man yra prasmingos ir svarbios, kuriomis degu, kur žiniomis ar gebėjimais galiu dalintis su kitais, kur galiu kukliai prisidėti prie pokyčio tam tikroje bendruomenėje.
 
- Kaip „užsidegėte“ kūryba? Pernai išleista jūsų poezijos knyga „Nuodėmės parabolė“, o šiemet išleistame dvikalbyje haiku almanache „Prakalba į šermukšnį“ tarp gerai žinomų autorių publikuotas ir jūsų haiku.
 
- Kiek tik save pamenu, daug skaičiau. Sekėsi rašyti rašinius, dalyvauti konkursuose – tai ugdė pasitikėjimą savimi ir skatino ieškoti kūrybingų žmonių bendruomenės. Taip suradau kultūros klubą „Vakarutė“, kuriam iki šiol esu dėkinga už įvairiapusišką kultūros fenomeno ir svarbos suvokimą, už mano – kaip kuriančio žmogaus – savivoką bei tapatumą.
Mano poezija buvo publikuota spaudoje ir periodiniuose leidiniuose, keliuose almanachuose, drauge su klubu ar individualiai buvau kviečiama skaityti savo kūrybą, dalyvauti „Poezijos pavasaryje“, kituose festivaliuose – toks pripažinimas padrąsina ir suteikia reikalingą grįžtamąjį ryšį.


 
- Ar galima poeto klausti, apie ką šis kuria?
 
- Niekuomet nerašau „apie...“. Eilėraštis pasibeldžia pats – tiesiog ištinka. Būna, kad ateina ir nepasibeldęs. Kartais jis prasimuša tarsi koks pigmentas pro seniai uždažytą freską ar sprogsta kaip medžio pumpuras – niekuomet iš anksto neatspėsi, koks lapelis ar žiedas išsiskleis (ar nenuvys taip ir neišsiskleidęs). Rašydama nežinau, kuo baigsis eilėraštis. O nuo ko jis prasideda? Dažniausiai – nuo suskambėjimo arba aido. Nuo suskaudėjimo. Poetinę realybę gali įkvėpti nepažįstamas praeivis, žodis, frazė, vaizdas, akimirksnis, emocija. Tarsi ratilai, į vandenį įmetus akmenuką – nuraibuliuoja, susiliečia. Neįamžinai tuo momentu – ir vėl lygus paviršius. Ir nieko tokio.
Kiekvienam palieku teisę ir laisvę jausti bei interpretuoti tekstus, atkoduoti metaforas. Man svarbu kelti klausimus ir drauge su skaitančiu ieškoti atsakymų, provokuoti juos ieškoti: revizuoti patirčių ir įsitikinimų užkaborius, nusimesti vieną ar kitą kaukę. Gėris, kai eilėraštis surezonuoja – net jei dėl to tenka paliesti kokį nematomą, bet atvirą nervą.
 
- Esate minėjusi, kad jūsų tekstais kuriamos dainos, kai kurios jų skambėjo televizijoje bei radijuje. Koks jausmas aplankė, pirmą kartą jas išgirdus? 
 
- Dabar jau esu girdėjusi bent dešimt dainų, sukurtų mano tekstais. Kai kūrybą sujungia du autoriai – žodžių ir muzikos – ir džiaugsmas rezultatu būna dvigubas.
Pirmą kartą televizijoje dainos mano tekstais skambėjo atliekamos dukros – gal todėl buvo jautru. Jautru, nes ji dainas sukūrė paslapčiomis, radusi mano eilių sąsiuvinį, ir jas pastiprino emociškai. Jaudulį didino ir tai, kad tai buvo ne tiesiog naujos dainos atlikimas, o televizijos konkursas „Lietuvos talentai“, žiūrovų palaikymu atvedęs į finalą.



- Kodėl nuo vaikystės mylėdama kūrybą vis dėlto pasirinkote sveikatos sritį, o ne filologiją ar literatūrą?
 
- Koks geras klausimas! Išties visą gyvenimą dirbu sveikatos srityje: pradžioje – asmens, vėliau – visuomenės. Šio pasirinkimo ištakos nėra džiugios. Kai buvau maža, sunkiai susirgo mano mama. Didžiausia svajonė – kad ji pasveiktų. Tuomet daviau sau vaikišką pažadą – būsiu medikė. Kitų pasirinkimų nebesvarsčiau – pažadą ištesėjau. Vėliau supratau, kokia svarbi ligų prevencija, tad dabar esu kitose savo rogėse – visuomenės sveikatos srityje.
 
- Kas jus labiausiai žavi, dirbant visuomenės sveikatos srityje?
 
- Esu kūrybiškas žmogus, o visuomenės sveikatos priežiūra yra mokslas ir menas viename. Čia reikia nuolat mokytis, nes tai, ką žinojome vakar, šiandien gali nebetikti.
Kai į visuomenės sveikatos biurą užsuka karjeros specialistai su mokiniais, jų klausiu, kieno pasirinkimai sukasi apie sveikatos ar sporto sritį, psichologiją, lyderystę, renginių organizavimą, pedagoginį darbą, vadybą, darbą su dokumentais, maketavimą, komunikaciją, influencerius, darbą su skirtingomis auditorijomis, fotografiją. Turiu jiems džiugią žinią – visa tai galima apjungti visuomenės sveikatos specialisto darbe.
Žavi ir atsidavusi, su aistra šį darbą dirbančių kolegų bendruomenė.
 
- Visuomenės sveikatos specialistams tenka vis daugiau pareigų ir funkcijų. Ar valstybė juos pakankamai vertina?
- Visuomenės sveikatos specialistai ekstremalios situacijos metu įrodė, kad yra kvalifikuoti, universalūs kariai. Jų kompetencijos tikrai vertingos ir vertinamos, tačiau tai, deja, šiuo metu nekoreliuoja su konkurencingu darbo užmokesčiu. Nors žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių konstitucinių vertybių, lėšos, skiriamos visuomenės sveikatos stiprinimui ir prevencijai, yra nepakankamos.


 
- Pabaigai, natūralus vasariškas klausimas: kaip ilsitės?
 
- Jums atsakinėju pirmąją atostogų dieną. Turiu daugybę planų: pasimėgauti aktyviu poilsiu gamtoje, kelionių atradimais, daugybe kultūros renginių, festivalių, sodybos landšafto kūrimu, laiko skyrimu draugams, gerai knygai ir fotografijai...
Vardindama šį nebaigtinį geidžiamą sąrašą pati sau pamerkiu akį ir šypsodama palinguoju galva – laikas bėga taip greitai!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!