- Agne, ką tik pasirodė tavo knyga „WO/MEN. Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti?“. Taigi, koks atsakymas?
- Atsakymas – ne. Esame daug mažiau skirtingi, nei manome. Pavyzdžiui, dažnai sakoma: „oi, vyrai per daug pasitiki savimi, o moterys per mažai“. Atsakymas: tiek vyrai, tiek moterys savimi pasitiki per daug. Žmonės ir elgsenos ekonomikoje, ir socialinėje psichologijoje vidurkyje pervertina savo galimybes, įgūdžius, kognityvines žinias ir tai patvirtina daugybė mokslo eksperimentų.
Abi lytys linkusios tikėti stereotipais. Kaip ir meluoti. Tik melai kiek skiriasi. Pvz., vyrai kiek daugiau linkę į savanaudiškus melus, kurie jiems neša piniginę naudą, o moterys į vadinamus baltus melus.
Kitas panašumas, kad abi lytys yra geranoriškos ir linkusios padėti. Tik ta pagalba vyksta truputį skirtingose situacijose. Moterys linkusios padėti kam nors, ką nors pakelti, pagelbėti, kai kiti nemato. O vyrai labiau padeda, kai yra stebimi, gali pasirodyti herojais, supermenais.
Beje, moterys linkusios mažiau padėti kitoms moterims negu vyrams. Toks truputį skaudus rezultatas, bylojantis, kad moteris moterį mato kaip konkurentę. Taigi, ši dali nėra maloni, bet ją rodo eksperimentų rezultatai.
 
- Minėjai, kad turime ir garantuotų skirtumų.
- Vienas ryškiausių, kad vyrai tikrai linkę labiau rizikuoti. Eksperimentuose, kai duodame žaisti loteriją ir leidžiame rinktis, ar išlošti daug pinigų, ar mažai, ar nežaisti, bet pasiimti užtikrintą atlygį, moterys labiau renkasi pastarąjį variantą, o vyrai – loteriją. Tai ryškus skirtumas. Jis yra daugelyje kultūrų ir patvirtintas daugybės eksperimentų. Ir šiuo atveju, atitinka stereotipus, kurie sako, jog vyrai labiau rizikuoja.
 
- Vadinasi, ne visi stereotipai klaidingi?
- Ne visi. Tačiau kai kurie jų gali būti kenksmingi. Vienas tokių, kad mergaitėms nesiseka matematika. Jei taip galvos, jos bijos, ir matematika tikrai blogiau seksis. Tą rodo eksperimentai. Taigi, stereotipai blogi, jeigu paveikia mūsų elgesį.



- Gilinaisi ir į sprendimų priėmimą, tai įdomi sritis.
- Sprendimų priėmimas yra viena svarbiausių elgsenos ekonomikos dalių. Pagal standartinę ekonomikos teoriją daroma prielaida, kad žmogus nusprendžia racionaliai pasvėręs turimą informaciją, pliusus ir minusus ir tobulai maksimizuoja naudą, kaip sakytume ekonomikoje.
Ką randame eksperimentuose? Kad žmonės nėra iki galo racionalūs. Jie daro klaidas, nesupranta tikimybių, pervertina mažas tikimybes ir neįvertina didelių.
 
- O kas yra kokybiškas sprendimas?
- Geras sprendimas, kai įvertiname visą lygtį, teisingai pasveriame ateitį ir dabartį. Pavyzdžiui, jei žmogus rūko, jam sunku atsisakyti cigarečių, nes jis čia ir dabar jų nori, kaip vaikas. Vertindamas ateitį ir dabartį, žmogus joms suteikia visiškai skirtingus svorius. Dabarčiai duodame daug didesnį svorį nei ateičiai, netgi ir artimai. Kai eksperimentuose klausi, ar tu nori gauti dešimt eurų šiandien, ar dvylika už savaitės, dauguma rinktųsi dešimt šiandien. Bet kai pagalvoji – gauti plius du eurus už savaitės yra didelės palūkanos.
Patarimas, kaip žmonėms priimti geresnius sprendimus, tai yra duoti daugiau svorio ateities naudai ir suprasti, kad tie kaštai, kuriuos dabar patiriame ko nors atsisakydami, vėliau duos didelę naudą, kurios šiuo metu neįvertiname. Pavyzdžiui, pradėjus lankyti sporto klubą sunku, o naudą gausime vėliau. Bet mes tą naudą nuvertiname ir koncentruojamės į dabarties sunkumus. Įsivaizduojame, kad jos bus mažiau, nei iš tikrųjų bus.


 
- Kita tau artima tema – konspiracijos teorijos. Kas turi didesnę riziką užkibti ant konspiracijos kabliuko? Kaip manai, kodėl jomis tikima?
- Konspiracijos teorijos – viena mano mylimų temų, nes mane labai nervina, kad tiek daug žmonių jomis tiki! Ir tikėti konspiracijos teorijomis pavojinga.
Kodėl žmonės jomis tiki? Mes turime ribotą mąstymą, daug dalykų negalime suprasti. Bet norime rasti paaiškinimą, kokią nors teoriją, kuri atrodo logiška, supaprastinti sudėtingus reiškinius. Žmonėms nesuvokiama, kaip galima per tuos kelis mėnesius sukurti vakciną? Galima, bet ne tau suprasti. Nes tu nebuvau toje laboratorijoje ir nesi toje srityje dirbantis mokslininkas. Ir man sunku suprasti, aš net nebandžiau to padaryti, nes pasitikiu.
Populiari teorija buvo susijusi su princesės Dianos mirtimi. Žmonės negalėjo suvokti paprasto dalyko, kaip galėjo įvykti ši avarija? Ir sugalvojo, kad viską suorganizavo karališka šeima, nes princesė jai kėlė problemas.
Taigi konspiracijos teorijos yra supaprastintas realybės pareiškimas, kurį žmogus gali suvokti ir jam patinka, kad suprato. Taip pat žmonės galvoja, kad yra kažkokia didesnė galia, kad kažkas turi slaptą planą. Taip mąstyti yra įdomiau, nei galvoti, kad tiesiog taip buvo. Labiau jaudinantis suvokimas, kad karalienė kažką padarė princesei Dianai, negu tiesiog galvoti, kad ji žuvo patekusi į avariją. Taigi dar viena detalė, kad tos konspiracijos teorijos yra įdomios, įdomesnės, negu realybė. Bet pagrindinė jų kilmės priežastis – sunkiai suvokiamos realybės supaprastinimas ir kad radę atsakymą sau paaiškiname pasaulį.
Į rizikos grupę patenka žmonės, turintys mažesnį išslavinimą, nes kuo mažesnis išsilavinimas, tuo vidurkyje labiau tikima konspiracijos teorijomis. Vėl miniu „vidurkyje“, nes daug žmonių, kurie yra mažai išsilavinę ir netiki konspiracijos teorijomis ir daug išsilavinusių, kurie jomis tiki.
Kita rizikos grupė – socialiai pažeidžiamesni asmenys, turintys mažesnes pajamas. Jie jaučia, kad jiems mažiau pasisekė gyvenime ir jie bando suprasti, kur ta priežastis, jie gali galvoti, kad kažkas tai nulėmė. Gal, pavyzdžiui, politikai, kurie turi slaptą norą kažką sunaikinti ir t.t. Beje! Vyrai labiau linkę tikėti konspiracijos teorijomis negu moterys.
 
- Ar įmanoma tokius žmones atvesti į realybę?
- O, čia sunkus klausimas... Kai rašiau knygą, bandžiau surasti moksliškai paremtus būdus, kaip tai padaryti ir pamačiau, kad realiai tų būdų kol kas mažai.
Vienas jų – komunikuoti per žmones, kuriais pasitikima. Tai gali būti šeimos narys, žinomas visuomenės veikėjas, kuris tikrai nepanašu, kad galėtų turėti ką nors bendro su Bilu Geitsu (!!!). Tai galėtų būti socialinė reklama, kurioje šneka gerbiamas šalies žmogus, nekontraversiškas, kur tikrai nepagalvotum, kad jis gali būti nupirktas. Nes konspiracijos teorijos šalininkams atrodo, kad tas, kuris bando perkalbėti, pats nupirktas ir dirba kartu su tais galingais žmonėmis. Tiesa, ir patikimumas dar negarantuoja sėkmės, tai galiu pastebėti iš asmeninių pavyzdžių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!