Vilniaus savivaldybė investicija į šiuolaikišką sostinės gydymo įstaigą

Evelina Machova
2018-01-26
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas dr. Narimantas Markevičius sako, kad praėjusieji metai buvo intensyvūs, mat pernai dvi įstaigos sujungtos į vieną ir oficialiai darbą pradės kovo pirmąją. Tačiau ir šie metai nežada būti ramesni, nes planuojamos naujo chirurgijos korpuso statybos, sterilizacinės įrengimas, tai pat bus stiprinama pirminės sveikatos priežiūros grandis.
Vilniaus savivaldybė investicija į šiuolaikišką sostinės gydymo įstaigą
Šiuo metu Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir jos filialas bei abi laboratorijos yra sujungtos į vieną elektroninę sistemą. Tai palengvina medikų darbą, nes rezultatus jie mato kompiuteryje, nepriklausomai, ar tyrimai buvo atlikti centrinėje laboratorijoje ar esančioje filiale.

Plės paslaugų prieinamumą

„Šiandien situacija tokia: ligoninė prisijungė buvusį filialą, kuris laikinai vadinasi Antakalnio klinika. Kai bus patvirtinta galutinė struktūra, tokio pavadinimo neliks, visi skyriai bus integruoti į bendrą ligoninės struktūrą. Pagrindinė sujungimo idėja – išplėsti paslaugų prieinamumą bei tiekimą sostinės gyventojams ir svečiams. Nuo liepos pirmosios sujungtos įstaigos neteko juridinio statuso, bet pagal savivaldybės Tarybos sprendimą buvo paskirtas pereinamasis laikotarpis, įkurta laikinoji struktūra, kuri veiks iki vasario mėnesio pabaigos. Iki pertvarkos turėjome dvi administracines struktūras, du personalo skyrius, du infekcijų kontrolės skyrius, dvi laboratorijas, du teisės departamentus, buhalterijas arba finansinius departamentus.
Ligoninei taip dirbti yra tikrai neefektinga, todėl nuspręsta optimizuoti filialo veiklą – tai yra naikinti filialo ir juridinio asmens statusą, kad jie būtų kaip ligoninės padalinys. Kartu sumažinome administracinį aparatą, kad sutaupytume Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Nauda yra tokia, kad sutaupytos lėšos – maždaug šimtas, šimtas penkiasdešimt tūkstančių eurų per metus – bus investuotos į slaugos priemonių, vaistų įsigijimą. Tai tik pagerins pacientų aptarnavimą bei medikų darbo sąlygas“, – sako dr. N.Markevičius.


Kaip pabrėžia medikai, filialas turi Pirminės sveikatos priežiūros centrą, prie kurio nuo seno yra prisirašę keletas tūkstančių pacientų. Kaip vienas gydymo įstaigos pliusų yra tas, jog tai viena iš nedaugelio poliklinikų, kuri turi ir stacionarą. Pacientams dėl reorganizacijos niekas nesikeičia. Kaip pabrėžia administracija, gydomieji skyriai niekur neišsikelia ir nė vienas skyrius nėra uždaromas. Pacientai kaip eis į tą pastatą ir pas tuos pačius gydytojus, taip ir eis bei gaus paslaugas, kurios priklauso, o kai kurių spektras net ir šiek tiek išsiplės.
 
Daugiausia permainų administracijoje
Permainų daugiausiai sulaukė administracijos darbuotojai. „Tikrai neturime didelio administracijos darbuotojų pertekliaus, kad reikėtų masiškai dalinti atleidimo lapelius. Skyriai, kaip ir minėjau anksčiau, taps ligoninės klinikų dalimis. Svarbu paminėti, kad šiek tiek permainų bus laboratorijų darbe. Iki šiol turėjome dvi laboratorijas, o netrukus turėsime vieną su padaliniu.
 
Racionaliai naudojant reagentus ir analizatorius kaštai ženkliai sumažės, o sutaupytas lėšas galėsime skirti įrangai atnaujinti, personalo atlyginimams kelti. Gydymo kokybei užtikrinti nepakanka turėti tik arba labai gerą įrangą, arba tik labai gerus specialistus – reikia ir to, ir to. O sukoncentravus visus tyrimus į vieną laboratoriją ir reagentų, ir tyrimo kaštai mažėja“, – sako dr. N.Markevičius.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Laboratorijos vedėja Gražvilė Vitkauskienė teigia, kad sujungus dviejų gydymo įstaigų laboratorijas bus nemažai pokyčių organizuojant darbą.


„Tai nėra greitas procesas: šiuo metu analizuojame situaciją ir planuojame, kaip efektyviai organizuoti preanalizinį, analizinį ir poanalizinį laboratorinio tyrimo etapus. Juk dalis tyrimams skirtų ėminių bus pervežami į centrinę laboratoriją, kur numatoma atlikti tuos tyrimus, kuriems naudojami brangūs reagentai. Tačiau ir dabartiniame filiale liks nemažai tyrimų. Pavyzdžiui, skubūs tyrimai arba tyrimai, kurių analitės nestabilios, ir dėl tos priežasties šiems tyrimams atlikti ėminiai negali būti transportuojami, nepaisant to, kad padalinys yra visai šalia. Be abejo, reikia nepamiršti, kad čia gydomi ir ambulatoriniai ligoniai, vadinasi, reikia nemažai tyrimų, kurie aktualūs poliklinikos pacientui. Filiale kaip ir iki šiol bus atliekama daug imunologinių ir alergologinių tyrimų. Tačiau brangius tyrimus visgi planuojame atlikti centrinėje laboratorijoje“, – sako G.Vitkauskienė.



Sujungė į bendrą sistemą
Pasak laboratorijos vedėjos, visos permainos į kolektyvą įneša šiokio tokio erzelio. Natūralu, juk daugelis yra pripratę prie tam tikros rutinos, tačiau jau dabar pradėjus įgyvendinti kai kuriuos pokyčius grįžti prie ankstesnės tvarkos nesinori. „Darbas šiek tiek pasikeis, nes tyrimams skirti ėminiai bus atrenkami, juos reikės rūšiuoti, tačiau darant tyrimus vienoje vietoje, tarkim, atsisakant kai kurių analizatorių bus taupomos ligoninės lėšos bei efektyviau naudojamas darbuotojo laikas. Norint atlikti vieną ar dešimt tyrimų laboratorijos darbuotojai sugaišta lygiai tiek pat laiko paruošdami analizatorių darbui.
 
Juk kiekvienam analizatoriui, kad būtų užtikrinta laboratorinių tyrimų kokybė ir tikslumas, reikia atlikti kasdienę kokybės kontrolę ir kalibravimą, būtina dalyvauti tarplaboratorinėse kokybės kontrolės patikros programose. Taigi sujungus dvi laboratorijas galima kalbėti ir apie ekonominį naudingumą, nes anksčiau išvardinti procesai būtini, be to, kainuoja daug. Žodžiu, laboratorija yra vienas brangiausių ligoninės skyrių, todėl turime tikslą įrangą bei žmogiškuosius išteklius naudoti racionaliai. Tiesa, sujungę dvi laboratorijas galėsime atlikti platesnį tyrimų spektrą, nei darėme iki šiol“, – sako G.Vitkauskienė.
Medikė priduria, kad šiuo metu abi laboratorijos yra sujungtos į vieną elektroninę sistemą. Todėl tik atliktus laboratorinių tyrimų rezultatus gydytojai matys kompiuteryje, nepriklausomai nuo to, ar tyrimai buvo atlikti centrinėje laboratorijoje ar jos poskyryje.

 
2017 metų įgyvendinti darbai
Efektyvesnis srautų valdymas
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė informacinę sistemą integravo ir filiale. Šio žingsnio pliusai – efektyvesnis srautų valdymas. Pasak ligoninės vadovo, šiuo metu Vilniaus mieste itin trūksta terapinio profilio lovų, o turint bendrą elektroninę sistemą srautus valdyti kur kas paprasčiau. Be to, gydymo įstaiga baigia įgyvendinti projektą kartu su Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stotimi diegiant radijo ryšį, kad pacientai dar prieš atvežant juos į ligoninę būtų siunčiami ten, kur negaluojančiųjų srautas mažesnis.
 
Parką atvėrė vilniečiams
Ne vienerius metus nemažai diskutuota dėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninės filialo Antakalnio klinikos teritorijoje esančio 9 hektarų parko. Tiesa, kaip sako ligoninės vadovas, gydymo įstaigai tai – gana didelė finansinė našta. Mat nepaisant, jog pagrindinė gydymo įstaigos paskirtis – teikti gydymo paslaugas, dalį uždirbamų lėšų kasmet tekdavo skirti parko priežiūrai. Nuo šiol ją perėmė Vilniaus miesto savivaldybė: įrengė dviračių, pasivaikščiojimo takus miesto gyventojams. Pasak ligoninės vadovo, tai – puikus sprendimas, nes vilniečiai turi dar vieną poilsio vietą, o ligoninė neišlaidaus žolės pjovimui ir šias lėšas skirs paslaugų prieinamumui gerinti.
 
Įrengė saulės elektrinę

Turbūt daugelis vos tik privažiavę prie ligoninės dėmesį atkreipia į ant gydymo įstaigos stogų įrengtus saulės kolektorius. Pasmalsavus ligoninės vadovo, ar šis sprendimas pasiteisino, N.Markevičius sako, jog gydymo įstaiga 15 procentų reikiamos elektros energijos pasigamina patys. Vadinasi, ligoninė, pasinaudojusi Aplinkos ministerijos projektu LIFE, elektrai ir šildymui sutaupytas lėšas skiria medikamentams bei gydymo paslaugoms gerinti.
 
Neįgaliųjų integracija 
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės filiale, kur teikiamas paltus spektras reabilitacijos paslaugų, įrengtas ir specialus liftas neįgaliesiems. Jo pagalba negalią turintys žmonės kartu su kinezeterapeutu gali gauti vandens procedūras baseine. Šiame filiale teikiama ir ambulatorinė, ir stacionari reabilitacija. Taip pat pritaikyti ir visi gydymo įstaigų privažiavimai neįgaliesiems, o planuose yra ir sanitarinių mazgų pritaikymas neįgaliesiems. Kaip sako įstaigos vadovas, statant ligoninę apie tokius dalykus nebuvo pagalvota.

 
2018 metų prioritetai
Pasak N.Markevičiaus, kasmet vis tikimasi, jog metai bus ramesni, tačiau užsibrėžti tikslai rodo, jog ir neseniai prasidėjusieji 2018-ieji bus intensyvūs.
„Vilniaus labiausiai augantis miestas, todėl natūralu, jog miesto savivaldybė yra suinteresuota turėti modernią ir šiuolaikišką daugiaprofilinę gydymo įstaigą. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pagrindinį dėmesį skiria sunkiausiems ligoniams, kuriems reikalingos sudėtingos operacijos ar gydymas. Tačiau tie sudėtingi atvejai sudaro vos dvidešimt procentų visų medicinos paslaugų, likusiai daliai pacientų reikalingos paprastos, tačiau neišvengiamos antrinio lygio paslaugos. Kalbu apie apendicito, akmenligės gydymą ir daugelį kitų kur kas paprastesnių ligų, kurios nėra nei labai nušviečiamos žiniasklaidoje, nei apie jas daug kalba patys medikai. Būtent todėl turime tris dienos chirurgijos skyrius, atliekame daugiausiai išvaržų, tulžies pūslės operacijų – tų, kurių poreikis didžiausias“, – sako N.Markevičius. 
 
Prioritetas Nr.1

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, prisijungusi anksčiau vadintą Antakalnio ligoninę, – viena iš nedaugelio gydymo įstaigų, kurios sudėtyje yra ir pirminė sveikatos priežiūros grandis. Todėl šiemet vienu svarbiausiu prioritetu tampa ligoninės poliklinikos stiprinimas. Pasak įstaigos vadovo, kuo stipresnė pirminė sveikatos priežiūros grandis, kuo stipresnė ligų profilaktika, tuo mažiau siuntimų šeimos gydytojai išrašo antrinio ir tretinio lygio konsultacijoms. Tokios tendencijos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Tai ne tik pagerina paslaugų prieinamumą, bet ir taupo sveikatos priežiūrai tenkančias lėšas.
 
Šiuo metu kol kas dar Antakalnio klinika vadinamame filiale įkurti du nauji procedūriniai kabinetai, kad naujieji šeimos gydytojai tiek žaizdų perrišimą, tiek ir siūlų ištraukimą galėtų atlikti patys, nesiųsdami paciento pas chirurgus. Taip pat įkurtas ir atskiras kabinetas mažiesiems pacientams apžiūrėti bei dienos stacionaras, kuriame pacientams lašinami vaistai ar atliekamos kitos nesudėtingos procedūros.
Pasak ligoninės vadovo, šiuo metu stengiamasi ne tik kurti komfortiškos, profesionalią pagalbą teikiančios gydymo įstaigos įvaizdį, bet ir nemažai investuojama, kad pagerėtų pacientų aptarnavimo kultūra.

 
Tarp kitko
Savivaldybės investicija į medikų darbo sąlygas
Dabartiniame filiale, gydymo įstaigos darbuotojams skirtose patalpose sąlygos tikrai skurdžios, todėl šiemet Vilniaus miesto savivaldybė skyrė lėšų darbuotojų patalpoms remontuoti, kad būtų įrengtos rūbinės, poilsio kambariai ir sanitariniai mazgai. Taip pat bus atnaujinti ir šilumos bei vandens tinklai.

 
Prioritetas Nr.2
Kaip vieną prioritetų ligoninės vadovas įvardija pernai už savivaldybės lėšas rekonstruotos sterilizacinės įrengimą. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybės biudžete yra numatytos lėšos jai įrengti. Viliamasi, kad dalį reikiamos sumos skirs ir Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak medikų, sterilizacinė gydymo įstaigai būtina, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti saugumą ir sterilumą.
Centrinės sterilizacinės gydymo įstaiga neturėjo nuo jos pastatymo.
 
Prioritetas Nr.3
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Chirurgijos klinikos medikai per metus atlieka daugiau nei 6 tūkst. operacijų. Tiesa, dabartinės klinikos patalpos, pasak medikų, neatitinka šiuolaikinei chirurgijai keliamų standartų. Mat prieš pusę amžiaus statytose patalpose nėra techninių galimybių įrengti geros vėdinimo sistemos. Tiksliau, įrengti būtų galima, tik kaina už tai susidarytų neadekvati. Gydymo įstaigoje teikiamos visos paslaugos, išskyrus neurochirurgiją bei kardiochirurgiją, tačiau, anot vadovo, ligoninė tokių tikslų nė neturi. Tiesa, jau šiemet viliamasi pradėti priestato per penkis ligoninės aukštus statybas. Jame trys aukštai bus skirti operacinėms, vienas reanimacijai, dar viename įsikurs hemodializės skyrius. Leidimai statyboms gauti, projektai patvirtinti, lieka tik gauti lėšų statyboms. Šiuo klausimu gydymo įstaigai pagelbėti ketina savivaldybė.

Į klausimą, kas nutiks patalpoms, iš kurių bus perkeltas Chirurgijos korpusas, N.Markevičius atsako, jog planas yra numatytas, tiesa, šiuo klausimu teks apsispręsti savivaldybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Šiuo metu Vilniaus mieste trūksta terapinių bei slaugos paslaugų. Ligoninės vadovas sako, jog atsižvelgiant į vyraujančias tendencijas, kad reikia mažinti stacionarių lovų, realiausia ir bene strategiškai naudingiausia dabartiniame Chirurgijos korpuse įkurti slaugos kliniką. Tokioms paslaugoms teikti nereikėtų ir didelių investicijų, nes specialūs reikalavimai joms nėra keliami.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica