Vilniaus greitosios kelionė atsekama dispečerio monitoriuje

Deimantė Zailskaitė
2017-01-23
Greitoji medicinos pagalba turbūt sunkiai įsivaizduojama be modernių ir gyvybes gelbstinčių technologijų. „Dabar greitosios pagalbos automobiliuose diegiame planšetinius kompiuterius. Tai yra didelis patogumas darbuotojams. Greičiau pildomi dokumentai ir kartu spartėja pacientų aptarnavimas“, – apie naujoves pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties (VGMPS) direktorius Tadeušas Rodz. Greitosios pagalbos automobiliuose bus įmontuojamos ir kameros, kurios, kilus ginčui, leis peržiūrėti vaizdo įrašus, kaip buvo atliekamas paciento gaivinimas.
Vilniaus greitosios kelionė atsekama dispečerio monitoriuje
„Greitosios medicinos pagalbos brigada visada turi būti matoma sistemoje“, – sako VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Tadeušas Rodz (stovi), kuris per dispečerinės monitorių stebi GMP brigados kelionę į kvietimo vietą. Kameros yra įrengtos automobilio priekyje, gale ir viduje. Reikalui esant, galima peržiūrėti įrašus.

Galimybė GMP iškvietimo korteles pildyti planšetiniuose kompiuteriuose
Vilniaus miesto savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotis eidama išvien su moderniomis technologijomis popierines korteles perkėlė į planšetinius kompiuterius. Elektroniniu būdu kur kas greičiau suvedami duomenys, o pacientą atvežus į gydymo įstaigą sudaroma galimybė informaciją persiųsti ir atspausdinti.
 
Informaciją apie aptarnaujamus GMP pacientus gauna Vilniaus miesto poliklinikų šeimos gydytojai. Jei pacientas paliekamas namuose, PSPC darbuotojai su juo susisiekia ir koreguoja gydymą. Susitikę su sveikatos apsaugos ministru greitosios medicinos pagalbos stočių vadovai pirmiausia kalbėtų apie įsakymo papildymą dėl GMP iškvietimų kortelių pildymo elektroninėje sistemoje. „Gaila, kad kai kuriose gydymo įstaigose sistema neleidžia iš karto atspausdinti užpildytą elektroninę kortelę. Taip sparčiai nuėjome į priekį, o teisės aktai ir įsakymai vis dar „kalba“ apie tai, jog kortelė turi būti pildoma juodu tušinuku ir panašiai“, – šypsosi trūkumus įvardijantis VGMPS vadovas.
 
Iš pradžių darbuotojai, kaip atvirauja direktorius, sunkiai priėmė naujoves, tačiau netruko išmokti su jomis dirbti ir dabar nė už ką negrįžtų prie kortelių pildymo ranka. „Ir dispečerinėje įdiegiant elektronines sistemas darbuotojams buvo sunku atprasti nuo žurnalų pildymo ranka. Dabar, jeigu įvyksta nedideli techniniai nesklandumai, darbuotojai nelabai nori grįžti prie senųjų laikų ir vėl rašyti ranka. Kitaip net neįsivaizduoja darbo“, – sako T.Rodz.

„Žinoma, darbas operatoriams palengvėjo, kai viskas kompiuterizuota ir sistema veikia gerai, nestringa“, – sako dispečerinės darbuotoja Vida Sinicaitė-Kanapienė, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbanti dvidešimt penkerius metus.
 
Sufleris neleidžia „nuklysti į šoną“

Priimdamas iškvietimą greitosios pagalbos dispečeris privalo išsiaiškinti, ar skambinančiojo gyvybei negresia pavojus. Todėl svarbu, kad kviečiantysis išklausytų visas dispečerio instrukcijas ir jas vykdytų laukdamas greitosios medicinos pagalbos.
 
„Skambinantysis dažnai nenori atsakyti į dispečerio klausimus. Žmonės, kurie kviečia pagalbą, akcentuoja tam tikrus skausmus, problemas, bet nepasako įvykio vietos adreso. Reikia laikytis tvarkos ir tiksliai išsiaiškinti gyvenamąją vietą, nes būna atvejų, kuomet skambinantysis pagalbą kviečia ne sau, o kaimynui arba praeiviui. Sumaišo ir nurodo savo adresą, o pacientas, pasirodo, yra visai kitoje vietoje. Žymiai geriau, kai esant sufleriui nenuklystama į šoną. Jeigu žinosime ką skambinančiajam skauda, bet nežinosime, kur važiuoti, negalėsime jam suteikti pagalbos“, – kodėl taip svarbu tiksliai atsakyti į standartizuotus dispečerio klausimus, aiškina T.Rodz.
 
Kaip pasakoja dispečerinės operatoriai, dažnai kvietėjai nesugeba konkrečiai ir aiškiai atsakyti į klausimus, kai kurie kalba nerišliai, nupasakoja incidento aplinkybes nesuprasdami dispečerio užduodamų klausimų svarbumo. Patariama labai ramiai ir atidžiai klausytis, ko klausia GMP stoties darbuotojas. Pokalbio su dispečeriu trukmė neturi įtakos greitosios medicinos pagalbos atvykimo operatyvumui: esant skubiam kvietimui, brigada išvyksta nedelsiant, o papildoma informacija radijo ryšio priemonėmis perduodama jai vėliau arba kviečiantysis sujungiamas su į pagalba skubančia greitosios pagalbos brigada.
 
Sklandesnis ryšys su BPC
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama Bendrosios pagalbos centro (BPC) ir greitosios medicinos pagalbos informacinių sistemų integravimo klausimams. Anksčiau kildavo nemažai trikdžių ir nusiskundimų, kuomet medicininio pobūdžio skambučius BPC adresuodavo greitosios pagalbos stočiai, o skambinantysis turėdavo iš naujo aiškinti, kas atsitiko, ir dar kartą atsakinėti į standartizuotus dispečerio klausimus.
 
„Jeigu skambinama į Bendrosios pagalbos centrą, operatoriai iš karto surenka svarbiausią informaciją – adresą ir priežastį. BPC specialistai turi diferencijuoti, ko reikia skambinančiajam - gaisrinės, policijos ar medicinos pagalbos, nes jie atstovauja visoms trims tarnyboms. Jei nustato, kad reikalinga greitoji, suformuoja kvietimą ir persiunčia mums. Sujungus pašnekovą su mumis, dispečeris dar kartą pasitikslina adresą, kaip yra nurodoma algoritme. BPC norėjo, kad antrąkart neuždavinėtume to paties klausimo. Bet tai yra labai svarbu, kad nesuklystume. Žmogiškasis faktorius, kuomet bendrauja du dispečeriai ir kviečiantysis, išlieka. Informacija persakoma iš vienų lūpų į kitas ir gali įsivelti netikslumų.
 
Buvo atvejis, kai skambinantysis nurodė namo numerį „55“, o BPC informaciją persiuntė mums. Žiūrime, kad pagal žemėlapį net tokio namo nėra. Pasirodo, kviečiantysis norėjo pasakyti, kad namo ir buto numeris yra penktas“, – kuriozinę situaciją prisiminė direktorius, pridurdamas, jog nepaisant įsivėlusios klaidos, medikų brigada suspėjo atvykti laiku ir padėti kviečiančiajam. Nors gerėja ryšys su BPC, vis tiek išlieka galimybė pacientui tiesiogiai telefonu 033 paskambinti į GMPS dispečerinę.
 
Vilniaus GMPS paslaugų teikimas kitų savivaldybių gyventojams 
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis buvo pirmoji, kuri 2012 m. sausio 1 d. pradėjo teikti dispečeriavimo paslaugas ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje apskrityje, t.y. Vilniaus rajone, Elektrėnuose, Trakų rajone, Ukmergės rajone, Šalčininkų rajone, Širvintų rajone, Švenčionių rajone. 2013 m. Zarasų ir Visagino rajonuose, o 2014 m. – Molėtų rajone., kas sudaro trečdalį visos Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Greitosios medicinos pagalbos stotis pradėjo plėstis į rytinę Lietuvos dalį. 2013 metais GMP paslaugos vykdymą perdavė Širvintų rajono savivaldybė, o 2015 m. Švenčionių rajono savivaldybė. Šiuos padalinius prijungus pagerėjo darbuotojų darbo sąlygos, atnaujintas automobilių parkas, medicininė aparatūra, išaugo darbuotojų kvalifikacija, pagerėjo kvietimų aptarnavimo operatyvumas.
 
Greitosios medicinos pagalbos stotis įsigijo gyvybes gelbstinčius automatinius krūtinės ląstos paspaudėjus, su kuriais žymiai patogiau dirbti ir gaivinant pacientus pasiekiamas ženkliai geresnis rezultatas.

Investuoja į darbuotojų mokymus
Šiuo metu Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba daugiau nei 400 darbuotojų. Tai yra gydytojai, skubios medicinos pagalbos specialistai ir pagalbiniai darbuotojai, bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojai, paramedikai, paramedikai-vairuotojai bei administracijos darbuotojai. „Kaip tik diskutavome, jog reikia atlikti anoniminę apklausą, kad darbuotojai galėtų išsakyti nusiskundimus. Vienuose kursuose buvo kalbama apie tai, kad yra labai geras rezultatas, jeigu ne mažiau kaip aštuoniasdešimt penki procentai kolektyvo patenkinti darbu. Jeigu nepatenkintų yra daugiau, įstaigos vadovas turi imtis permainų. Šimtu procentų patenkinti visi negali būti, nes žmonės yra skirtingi“, – pasakoja VGMPS vadovas T.Rodz.
 

GMPS administracija šiemet numačiusi daug dėmesio skirti darbuotojų mokymams. Netgi ruošiamasi diegti nuotolinių mokymų sistemą, kuri laisvu nuo kvietimų metu darbuotojams leistų patobulinti savo įgūdžius. Instruktoriai nuotoliniu būdu galės stebėti ir vertinti, kaip jie mokosi ir tobulėja. VGMPS Operatyvinės pagalbos padalinių vadovas Igoris Lukaševas pasakoja, kad sudaromos sąlygos vairuotojams įgyti paramediko specialybę. Studijas finansuoja įstaiga. Prie greitosios medicinos pagalbos brigadų prisijungia ir nemažai savanorių. „Tai dažniausiai būna kolegijų ar universitetų studentai. Būsimi medikai ar paramedikai, kurie nori iš arti pasižiūrėti, koks darbas „verda“ greitosios medicinos pagalbos stotyje“, – pasakoja I.Lukaševas.
 
T.Rodz ir pats vyksta į kvietimus budėdamas GMP brigadoje. „Turiu patirties, išmanau darbo specifiką ir tai padeda priimant sprendimus GMP sistemos tobulinimo sprendimus. Kvietimų Lietuvoje kasmet daugėja. Visuomenė sensta ir kol kas pirminės sveikatos grandies stiprinimo, apie ką daug kalba sveikatos politikai, nejuntame. Į mus pagalbos kreipiasi vis daugiau gyventojų, dėl lėtinių ligų paūmėjimo. Jaunesni, kurie turėtų prižiūrėti tėvus, išvažiuoja dirbti į užsienį. Būna atvejų, kad skambina mums ir prašo, kad nuvažiuotume patikrinti artimųjų sveikatos. Jie gali mums paskambinti tiesiai iš Londono internete susiradę ilgąjį telefono numerį. Arba piliečiai, kurie išvažiuoja į užsienį, nenori kviestis vietinės greitosios, todėl skambina ir konsultuojasi su mumis“, – pasakoja VGMPS direktorius.

Skubios pagalbos specialistai (nuotraukoje – Igoris Lukaševas) dirba su moderniais defibriliatoriais. Lietuvos futbolo federacija įsigijo defibriliatorių, kurį pastatė sostinės Liepkalnio stadione ir bendradarbiaujant su GMPS prijungė prie dispečerinės programos. „Jei suveikia aliarmo signalas, mūsų brigada nedelsiant vyksta į vietą“, – pasakoja I.Lukaševas. Taip pat dispečerinėje yra įvesti SEB banko padalinių adresai, kuriuose yra įrengti defibriliatoriai.

Moderni pacientų gaivinimo įranga
Įstaigos vadovas džiaugiasi, kad VGMPS automobilių parkas yra atnaujintas. „Įsigydami naujus GMP automobilius kreipiame dėmesį į tai, kad būtų užtikrintas saugus GMP personalo darbas (vairuotojo ir medikui ergonominės kėdės), taip pat nepamirštamas ir pacientas, neštuvų pagrindas yra amortizuojamas, transportavimo metu pacientas nejaučia kelio dangos nelygumų. Atnaujiname ir medicininę įrangą. Defibriliatoriai, kurie yra prijungti prie modemo. Jeigu reikalinga konsultacija, kardiogramą internetu iš karto siunčiame į dispečerinę vyresniajam budinčiam gydytojui.
 
Taip pat yra galimybė EKG išsiųsti ir į tą gydymo įstaigą kur bus vežamas pacientas, tačiau kol kas tai neatliekama. Papildomai į visus GMP automobilius nupirkome automatinių krūtinės ląstos paspaudėjų. Juos tikrai verta turėti, nes atgaivintų pacientų skaičius, naudojant šiuos modernius gaivinimo prietaisus, ženkliai didėja. Ypač patogu juo naudotis darbuotojams. Bet svarbiausia, kad šiuo prietaisu gaivinimas žymiai efektyvesnis negu rankomis. Švenčionims netgi greičiau nei mūsiškėms brigadoms skyrėme automatinius krūtinės ląstos paspaudėjus. Per Naujus metus jie sėkmingai atgaivino infarkto ištiktą jauną vyrą. Jei ne tokia priemonė, žmogus gal būtų neišgyvenęs.
 

Pastebime, kad sėkmingų gaivinimo atvejų kasmet daugėja“, – rezultatais džiaugiasi T.Rodz. Jeigu greitoji medicinos pagalba reikalinga klausos ar kalbos negalią turinčiam asmeniui, ją galima išsikviesti pasitelkiant „Tyliojo skambučio“ paslaugą. Tuo tikslu VGMPS yra sukurta speciali programa, leidžianti pagal skambinančiojo telefono numerį išsiųsti GMP brigadą į skambinančiojo gyvenamąją vietą. Tam, kad ši programa būtų aktyvuota, reikalingi asmens duomenys, kad jis būtų užregistruojamas sistemoje ir, reikalui esant, galėtų išsikviesti greitąją medicinos pagalbą.

 
Svarbu
GMPS paslaugų teikimas kitų savivaldybių gyventojams
Greitosios medicinos pagalbos stotis buvo pirmoji, kuri 2012-ųjų sausio 1 dieną pradėjo teikti dispečeriavimo paslaugas ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje Vilniaus apskrityje. Tai yra Vilniaus rajone, Elektrėnuose, Trakų, Ukmergės, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių rajonuose. 2013 metais – Zarasų ir Visagino rajonuose, o 2014 metais – Molėtų rajone. Tai sudaro trečdalį visos Lietuvos gyventojų.
Pastaraisiais metais Greitosios medicinos pagalbos stotis pradėjo plėstis į rytinę Lietuvos dalį. 2013 metais GMP paslaugos vykdymą perdavė Širvintų rajono savivaldybė, o 2015 metais – Švenčionių rajono savivaldybė. Šiuos padalinius prijungus, pagerėjo darbuotojų darbo sąlygos, atnaujintas automobilių parkas, medicininė aparatūra, išaugo darbuotojų kvalifikacija, pagerėjo kvietimų aptarnavimo operatyvumas.

 
Komentaras
Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui Vanda Pumputienė:

– Naujovės ne tik palengvina mūsų darbą, bet ir teikia didžiulę naudą pacientams. Gerėja greitosios medicinos pagalbos stoties operatyvumas. Darbas organizuojamas taip, kad kuo greičiau greitosios pagalbos brigada nuvyktų į vietą ir suteiktų pagalbą, kad nekiltų komplikacijos ir sumažėtų mirčių skaičius. Tad GMP stotyje diegiamos naujovės ypač svarbios pacientams. Aišku, norint pasiekti labai didelį operatyvumą, svarbi ir gera kontrolė. Kartais iš pacientų sulauki pretenzijų, kad greitoji atvažiavo negreitai, tad dabar GMP kelionę galime stebėti monitoriuje. Anksčiau, kai brigada išvažiuodavo į kvietimą, dispečerinės darbuotojai nieko nematydavo. Dabar, pasitelkus informacines technologijas, gali stebėti ir valdyti brigadas, nusiųsti į kvietimą artimiausią ekipažą ir panašiai. Tai – idealu! Aišku, darbuotojų reakcija į pažangias technologijas buvo atitinkama, bet niekas nesipriešino naujovėms. Juk jeigu vėliau nuvažiuosiu į kvietimą, tuo daugiau komplikacijų gali kilti ir pacientas numirs. O kuo aš greičiau nuvažiuosiu, tuo geriau.

 
Tarp kitko
Skubią pagalbą teikia 23 GMP gydytojai, 134 Skubios medicinos pagalbos specialistai, 33 GMP dispečeriai, 12 paramedikų, 44 paramedikai-vairuotojai, 55 pagalbiniai darbuotojai, 98 vairuotojai.
VšĮ GMP stoties pastotės išsidėsčiusios proporcingais atstumais visoje Vilniaus miesto teritorijoje ir už Vilniaus miesto ribų. Skubiai medicinos pagalbai teikti yra įkurtos pastotės: Justiniškių, Karoliniškių, Šeškinės, Fabijoniškių, Naujosios Vilnios, Grigiškių, Naujininkų, Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno mikrorajonuose. Antakalnio mikrorajone yra net dvi, viena – Širvintų mieste, trys - Švenčionių rajone (Pabradė, Švenčionys, Švenčionėliai).


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica