Kels atlyginimus darbuotojams

„Vienas tikslų – didinti pacientų, prisirašiusių prie mūsų poliklinikos, skaičių. Norint jį pasiekti, pirmiausiai reikia pakelti atlyginimus gydytojams, kad šie nesusiviliotų išeiti į kitas įstaigas. Tad ieškome papildomų finansinių resursų ir bandome ženkliai pakelti darbuotojams atlyginimus. Tam buvo pasirašyta nauja darbo apmokėjimo tvarka. Taip pat atidžiai peržiūrime, kurie skyriai yra nuostolingi, ką padaryti, kad juose teikiamos paslaugos įstaigai neštų finansinę naudą. Visada sakau: turime žiūrėti, kaip dirba privatus sektorius ir dirbti tuo pačiu principu. Jeigu brangi aparatūra stovi nenaudojama arba nedirba šeštadienį, kokia iš to nauda. Ji turi atsipirkti“, – vieną pagrindinių darbo principų įvardija Centro poliklinikos direktorius dr. Zdislavas Skvarciany.

 
Rimtas iššūkis poliklinikos vadovybei – sutvarkyti įstaigos infrastruktūrą, kadangi jos padaliniai išsibarstę keliose vietose, kas nėra nei patogu, nei finansiškai naudinga.
Poliklinikos vadovybė turi didelių planų plėsti padalinius Kauno bei Vytenio gatvėse. Dėl patalpų adresu Kauno g. 3 jau buvo paskelbtas techninio projektavimo konkursas, bet jis taip ir neįvyko.
 
„Pirminio asmens sveikatos priežiūros lygio ir šeimos gydytojų decentralizacija, be abejo, yra prioritetas. Šią paslaugą reikia organizuoti arčiau gyventojų. Vytenio padalinyje galvojame plėsti Vaikų raidos skyrių, kadangi šios paslaugos mieste sunkiai prieinamos. Taip pat šiais metais planuojame įkurti Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionarą.
 
Mūsų tikslas – pirminio asmens sveikatos priežiūros lygio paslaugų decentralizacija ir antrinio asmens sveikatos priežiūros lygio paslaugų sąlyginė centralizacija. Ne kiekviename padalinyje turėtų dirbti gydytojai specialistai. Pavyzdžiui, reabilitacijos paslaugos yra teikiamos keliuose  padaliniuose. Viena kita nedidelė per padalinius išsibarsčiusi paslauga nei ekonomiškai naudinga įstaigai, nei patogi pacientams. Be to, neracionaliai naudojami ir žmogiškieji ištekliai“, – problemą mato įstaigos vadovas.
 
Paklaustas, ar neatsisakoma idėjos Centro poliklinikoje įkurti slaugos dienos stacionarą, vadovas pabrėžia, jog pirmiausia tam reikia atskirų 400-500 kvadratinių metrų patalpų. Jų nesėkmingai bandyta ieškoti tiek per savivaldybę, tiek per Turto banką. „Slauga į namus, kuomet pas pacientą vyksta mūsų mobili komanda, reikalinga, bet ji polikliniką, deja, veda į minusą, kadangi ligonių kasų apmokėjimas už teikiamas paslaugas per mažas“, – pridūrė vadovas.
 
Budinčiojo gydytojo tarnyba
Kai baigiasi šeimos gydytojų darbo laikas, nuo 20 valandos vakaro Centro poliklinikoje duris atveria Budinčiojo gydytojo tarnyba (BGT).
 

„Budinčiojo gydytojo tarnyba įkurta 2011 metais. Aptarnaujame pacientus visą parą, pasibaigus gydymo įstaigos darbo laikui, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Pagal Budinčiojo gydytojo tarnybos darbo reglamentą, pacientai į mus kreipiasi ūmiai susirgę, tai yra sukarščiavę arba atsiradus ūmiems skausmams. Pas budintį gydytoją nėra išankstinės registracijos. Atvykęs asmuo eilių reguliavimo sistemoje išsiima talonėlį ir laukia gyvoje eilėje, kol bus priimtas. Jei atvyksta pacientas, turintis aukštą temperatūrą, jis priimamas be eilės“, – pasakoja tarnybos vyresnioji slaugytoja Marytė Zenevičienė.

 
Kadangi yra sudarytos dar 48 sutartys su kitomis įstaigomis, tarnybos gydytojai aptarnauja ne tik prisirašiusius prie Centro poliklinikos, bet ir kitų viešųjų bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų pacientus.
 
Dar vienas pasiteisinęs projektas, kurį finansuoja steigėjas – Vilniaus miesto savivaldybė – psichologinės pagalbos tarnyba. Kaip pasakoja darbuotojai, įstaiga siekia suteikti realią psichologinę pagalbą, galimybę spręsti aktualias problemas čia ir dabar, neatidėliojant, todėl Centro poliklinikoje medicinos psichologo paslaugos teikiamos Psichikos sveikatos klinikoje ir Budinčiojo gydytojo tarnyboje. Konsultuotis su medicinos psichologais BGT savaitgaliais ir šventinėmis dienomis bei naktimis gali asmenys, kurie galvoja apie savižudybę, mėgino ar ketina žudytis, kurie patyrė artimojo netektį ar nežino, kaip elgtis įtardami, kad jų pažįstamas žmogus gali pakelti prieš save ranką. Svarbu tai, kad paslauga gali būti teikiama ir anonimiškai, t. y. į sveikatos priežiūros įstaigą konsultuotis pas psichologą atvykę žmonės gali neprisistatyti.
 
„Jei buvo išgelbėta bent vieno žmogaus gyvybė, vadinasi, projektas jau pasiteisina. Budinčioje tarnyboje gyventojams užtikrinama psichologinė pagalba visą parą. Jeigu yra gaunamas GMP kvietimas, esant poreikiui, yra galimybė mūsų psichologui išvažiuoti ir teikti pagalbą įvykio vietoje“, – šio projekto svarbą akcentuoja įstaigos vadovas.
 
„Tarnyba reikalinga, idėja labai gera. Žiūrint į ateitį, galėtų būti suburtos mobilios komandos ar įkurtas atskiras poskyris, kur specialistai konsultuotų telefonu arba, esant reikalui, vyktų į nelaimės vietą, nes mums kartais sunku įtilpti į laiko ribas“, – sako Psichikos sveikatos klinikos vedėja Marija Janulionienė. Didžiulę patirtį sukaupusi psichiatrė džiaugiasi Centro poliklinikoje suburta stipria komanda.
 

„Dabar patvirtina vienuolika medicinos psichologų etatų. Specialistų, dirbančių su vaikais ir paaugliais, stygius yra didelis. Tad džiaugiamės, kad pavyko sutarti su psichologe, kuri prisijungs prie mūsų komandos. Daug yra pacientų, kuriuos dėl suicidinių minčių ar ketinimo žudytis konsultavo ir psichologai, ir psichiatrai. 80 procentų iš visų besikreipiančiųjų yra asmenys iki 18 metų. Paaugliai išgyvena dėl patyčių mokyklose, tėvų skyrybų. Dėl to mūsų poliklinikoje suburta stipri su vaikais ir paaugliais dirbančių specialistų komanda – kaip vedėja, noriu, kad su šia pacientų grupe dirbtų geriausi specialistai“, – sako Psichikos sveikatos klinikos vedėja Marija Janulionienė.

 
Kitoks bendravimas su darbuotojais
Centro poliklinikoje didelis dėmesys skiriamas ir darbuotojų fizinei bei psichologinei savijautai, stengdamasis, jog kiekvienas čia jautųsi it savo antruose namuose. Prie įstaigos vairo stojęs vadovas keičia ir bendravimo su darbuotojais tradicijas. Per šventes poliklinikos vadovybė suorganizavo kalėdinį vakarą skambant Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro akordams, o Naujų metų proga darbuotojams trumpąja žinute buvo išsiųsti sveikinimai.
 
„Manau, kad darbuotojai pradėjo labiau tikėti vadovu. Aptarėme ir kitas veiklas, kurias su kolektyvu turėsime ne darbo metu. Planuojame ir su baidarėmis plaukti, ir pažaisti boulingą. Geros darbo sąlygos, malonus bendravimas, laisvalaikio užsiėmimai – ne mažiau svarbu nei atlyginimai. Nuo sausio mėnesio pradėjome sveikatingumo dienas ir jau matome jų teikiamą naudą. Tai – ne atrastas dviratis. Dvi dienas darbuotojas gali skirti savo sveikatos puoselėjimui. Be abejo, turi iš anksto pranešti, kad jo tą dieną nebus darbe. Pagal darbo kodeksą taip pat įvedėme naują tvarką dėl papildomo darbo krūvio: jei žmogus, pavyzdžiui, pavaduoja kolegą, jam sumokame daugiau už viršvalandžius“, – apie pasikeitimus pasakoja vadovas.
 
Jis pabrėžia, kad į susitikimus, kuomet aptariamos Centro poliklinikos darbuotojų darbo sąlygos, visuomet kviečiami ir profsąjungų atstovai. Be to, stengiamasi palaikyti ryšį su miesto bendruomenėmis. Šiuo metu vienas aktualių klausimų – įstaigos kieme stūksantis roko muzikanto Franko Zappos paminklas, kuris puikiai matomas pro direktoriaus darbo kabineto langą, ir tapo stipriu jaunimo pritraukimo objektu. Direktorius patikina, kad bus ieškoma galimybių išsaugoti menininko paminklą su sostinės viduryje žaliuojančiu skveru.

---

 
Komentarai
Chirurgijos konsultacijų skyriaus vedėja Viktorija Žukauskienė:

- Esu atsakinga už plataus profilio chirurginių specialybių gydytojų ir slaugytojų, dirbančių komandoje, darbą. Mūsų skyriuje dirba chirurgai, ortopedai-traumatologai, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai, anesteziologai-reanimatologai, kurie atlieka skausmo malšinimo procedūras pacientams. Kartu su gydytojais chirurgais dirba ir endoskopuotojai teikdami intraveninės nejautros paslaugas. Taip pat gydytojai oftalmonologai, otorinolaringologai, burnos chirurgai, ortodontai, urologai. Kai kurie nedideliu krūviu, ateidami iš kitų įstaigų, kelias valandas per savaitę.
 
Žinoma, specialistų, kaip ir visoje Lietuvoje, pas mus taip pat trūksta. Tam tikrų sričių, kurios ypač reikalingos. Tai yra ortopedai traumatologai, gydytojai oftalmonologai – jų trūkumas didžiausias. Eilės pas šiuos specialistus yra didesnės, pas kitus galima patekti tą pačią savaitę.
Pradėtos teikti ambulatorinės chirurgijos paslaugos gydytojų chirurgų ir kitų gydytojų specialistų. Pacientai namo po operacijos išeina tą pačią dieną. Jei ryte atliekama operacija, po kelių valandų, jeigu visiškai atgauna jėgas, pacientas jau gali vykti namo.

---

 
Naujamiesčio PASPC vedėja Jūratė Šumilienė:

- Kiekvieną dieną ateini į darbą ir nežinai, kas tavęs laukia. Be planinių pacientų, kurie serga lėtinėmis ligomis ir užsirašo iš anksto, teikiame būtinosios pagalbos paslaugas. Jeigu pacientas atitinka būtinosios pagalbos kriterijų – ūmiai susirgo, karščiuoja, viduriuoja, – vis tiek patenka į mūsų polikliniką. Nebūtinai pas savo šeimos gydytoją – yra budintis šeimos gydytojas. Jeigu nėra vietų pas budintį gydytoją (paprastai budi ir vaikų, ir šeimos gydytojas), kad prieinamumas būtų kuo geresnis esame pasitelkę ir rezidentus.
 
Poliklinikos laboratorija dirba nuo septynių ryto iki aštuonių valandų vakaro. Kiek dirba šeimos gydytojas, tiek dirba ir laboratorija.
Šeimos gydytojas yra kaip vartininkas. Turi būti empatiškas, kad nė vieno neatstumsi, kiekvieną priimsi ir galbūt paguosi.
Mūsų darbo sąlygos geros. Kad tik būtų jėgų dirbti. Direktorius suinteresuotas, domisi, ne vieną kartą mačiau: vaikšto koridoriais ir tikrina, kaip vyksta darbas poliklinikoje.

---

 
Interviu
Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė:

- Kuo Centro poliklinika yra stipri, ar ši gydymo įstaiga pateisina savivaldybės keliamus lūkesčius?
- Tai yra viena didžiausių mūsų poliklinikų, turinčių daugiau negu šimtą tūkstančių prisirašiusių pacientų. Šioje gydymo įstaigoje pirmiausia yra itin platus teikiamų paslaugų spektras. Poliklinika turi daug padalinių, tad gali užtikrinti prieinamumą pas įvairių specialybių gydytojus. Paslaugų prieinamumo įvairovė pacientui yra be galo svarbi, nes jis, neskaitant šeimos gydytojo, gali patekti toje pačioje įstaigoje pas gydytoją specialistą. Žinoma, nereikia pamiršti ir medicinos bei viso kito personalo, dirbančio poliklinikoje, kuriems irgi turi būti sukurtos palankios darbo sąlygos.
Kur reikėtų tobulėti visoms Vilniaus miesto poliklinikoms... Pirmasis uždavinys, kuris sprendžiamas ir kurį reikia dar stiprinti, – patekimas pas gydytoją ir laukimo eilės. Pas šeimos gydytoją pacientas turbūt patenka pakankamai greitai, priešingai nei pas gydytoją specialistą... Bet tai ne tik Vilniaus, tikriausiai visų Lietuvos poliklinikų ir didmiesčių problema. Dėl to, kad yra pakankamai didelės apylinkės, priklausančios vienam gydytojui.
 
- Įvertinkite šioje gydymo įstaigoje veikiančią psichologinės pagalbos tarnybą: ar ši savivaldybės iniciatyva pasiteisino?
- Savivaldybės iniciatyva prieš keletą metų buvo įkurta Psichologinės pagalbos taryba, kurią finansuojame. Kaip parodė ir pandemijos metai, psichikos sveikatos paslaugos nepaprastai reikalingos vilniečiams, kadangi gyventojų, turinčių įvairių psichikos sutrikimų, skaičius auga. Todėl prieš keletą metų įsteigėme minėtą tarnybą ir, matome, kad tai yra pasisekęs projektas. Be to, esant poreikiui, psichologai dirba su GMP brigadomis autoavarijų vietose arba esant suicido atvejams. Tuo metu esantis psichologas iš karto teikia pagalbą ir asmeniui, ir jo artimiesiems, šalia esantiems žmonėms. Dabar jau dirbame prie šių metų biudžeto – minėtai tarnybai tikrai numatėme lėšas.
 
- Ar savivaldybė atsisakė priestato prie Centro poliklinikos idėjos?
- Kalinausko gatvėje prie Centro poliklinikos centrinio pastato norėjome statyti priestatą ir buvo skelbiamas architektūrinis konkursas. Kadangi netilpome į kainos rėmus, konkursas nutrauktas. Be to, kilo tam tikros problemos dėl nepasitenkinimo tiek iš bendruomenės, tiek iš šalia gyvenančiųjų pusės. Dar kartą grįžus prie minėto projekto ir jį gerai apsvarsčius, atradome kitą alternatyvą – plėsti arba steigti poliklinikos filialą Kauno gatvėje, kur šiuo metu yra savivaldybės išmokų skyrius. Pastarąjį keltume arba į savivaldybę, arba į nuomojamas patalpas. O tas visas keturių ar penkių aukštų pastatas būtų skirtas asmens sveikatos priežiūros sričiai. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Padalinys galėtų būti įsteigtas po dvejų trejų metų. Atradome kitų, gal ir patogesnių sprendimų, pavyzdžiui, dėl patogesnio parkavimo pacientams.
Poliklinika gavo užduotį pažiūrėti, kaip galėtume plėsti Gerosios Vilties padalinio paslaugas ir jas užtikrinti šalia esančio mikrorajono gyventojams. Taip pat esame paieškose: ar per Turto banką, ar galėtume nuomoti patalpas. Visgi suprantame, kad sveikatos paslaugos yra būtinos kuo arčiau gyventojų, nes tai – šeimos gydytojai, vaikų gydytojai, idant šeima neturėtų važinėti iš vieno mikrorajono į kitą, o pirmines būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas gautų vietoje, jų gyvenamojoje teritorijoje.
 
- Kaip vertinate Sveikatos apsaugos ministerijos užmojus, kuomet gyventojai galėtų kreiptis į šeimos gydytoją tik toje savivaldybėje, kurioje gyvena... Ar tai, jūsų nuomone, būtų teisingas žingsnis?
- Nežinau, kiek yra grėsmės Vilniaus miestui. Vis tiek sostinės gyventojai gali prisirašyti tiek prie savivaldybės pavaldumo, tiek prie privataus sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigų. Nebent vienas kitas renkasi Vilniaus rajono polikliniką, bet tai tikrai nebus didelis skaičius. Galbūt daugiau aktualu rajono gyventojams, kurie yra iš Trakų, Širvintų ar kito rajono, ir kurie prisirašo prie Vilniaus miesto gydymo įstaigos. Bet aš irgi atsargiai vertinčiau tokį siūlymą ir gerai jį apgalvočiau. Kartais kitų savivaldybių žmonės dirba Vilniaus mieste, o tik gyvena už miesto ribos. Tad jiems daug patogiau paslaugas gauti ten, kur yra pakeliui. Be to, žmogus, pasirinkdamas vieną ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą, įvertina, kiek joje gaus paslaugų. Ne paslaptis, kad ypač vyresnio amžiaus žmonės pripranta prie savo šeimos gydytojo, kuris gerai pažįsta jų ligų istoriją. Dažnai ir mes matome, jeigu gydytojas dirbo vienoje poliklinikoje ir pereina į kitą ar į privatų sektorių arba atvirkščiai, paskui jį dažnai keliauja ir dalis pacientų. Žmogui yra svarbus pasitikėjimas gydytoju. Manau, kad nereikėtų riboti laisvės pasirinkti, ar savivaldybės pavaldumo, ar privačią įstaigą – kiekvienas mūsų yra sąmoningas pasirinkti sau tinkamiausią variantą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!