Rokiškio psichiatrijos ligoninės modelis jau tapo pavyzdžiu kitų šalių specialistams

Aigustė Tavoraitė
2019-03-01
Dėl didėjančio sergančiųjų skaičiaus Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dar šiemet planuojama statyti naują skyrių. Ligoninės vadovo Algimanto Liausėdo teigimu, tenka taikytis prie realijų – prieš šešiolika metų pradėjus reformą, priverstinai gydomų ligonių buvo 215, o dabar jų skaičius gerokai perkopia 300. Siekiant pagerinti pacientų užimtumą šiemet kartu su Latvija bus pradėtas ir naujas socialinis projektas, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų.
Rokiškio psichiatrijos ligoninės modelis jau tapo pavyzdžiu kitų šalių specialistams
Psichikos sutrikimų turintys pacientai ligoninės Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centre mokosi dirbti su vilna. Čia pagaminami įvairiausi gaminiai: kepurės, šlepetės, dekoracijos. Centro darbuotojai demonstruoja vėlimo procesą palengvina specialus aparatas.

Prioritetas – nusikaltimų prevencija
Didžioji dalis Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientų – nusikalstamą veiką padarę itin sunkių psichikos sutrikimų turintys žmonės. Tačiau įstaigos vadovas A.Liausėdas skuba pabrėžti esminį skirtumą. „Čia – ne laisvės atėmimo vieta, o ligoninė, kur galioja jai priklausanti tvarka ir pacientų teisės. Mums rūpi, kad pacientas, kuris paveiktas ligos vieną kartą įvykdė nusikaltimą, išėjęs iš mūsų gydymo įstaigos daugiau nenusikalstų, turėtų iš ko pragyventi ir galėtų grįžti į normalų gyvenimą, prisitaikyti prie visuomenės“, – sakė jis.
 
Rokiškio psichiatrijos ligoninė – vienintelė įstaiga Lietuvoje, daugiau nei dešimtmetį teikianti specialiosios psichiatrijos paslaugą rimtus nusikaltimus padariusiems pacientams. Medicininis ligos gydymas čia yra toks pats kaip kitose įstaigose: trunka apie trisdešimt keturiasdešimt dienų. Tačiau tik teismas nusprendžia, kokiomis sąlygomis pacientas bus gydomas, pateks į griežtą, sustiprintą ar bendrojo stebėjimo skyrių. Gydymo trukmė Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje ligoninėje vidutiniškai trunka maždaug iki tūkstančio dienų – tai yra apie trejus metus. Tačiau yra tokių pacientų, kurie gydymo įstaigoje praleidžia ir dešimt, ir dvidešimt metų. Asmenų, kurie yra nepakaltinami, gydymas trunka ilgai.
A.Liausėdo pastebėjimu, pacientų skaičius ligoninėje toliau nuolat auga. „Ir dažniausiai tai būna nauji pacientai, pakartotinai atvykstančiųjų yra tik iki dešimties procentų. Nauja tendencija – kone tris kartus padaugėjo priverstinai gydomų moterų. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Galbūt kalta įtampa visuomenėje ar kitos priežastys...“ – svarstė pašnekovas.
  

„Pagrindinį dėmesį teikiame psichosocialinei pagalbai. Vos pacientas patenka į įstaigą, specialistų komanda kartu su pacientu rengia jo gydymo bei reabilitacijos planą. Tam, kad galėtume ligoniams pasiūlyti kuo daugiau įvairių terapijų, dedame daug pastangų, įgyvendiname ne vieną projektą. Siekiant pagerinti pacientų užimtumą šiemet bendradarbiaujant su Latvija pradėsime naują socialinį projektą, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų“, – sakė įstaigos vadovas Algimantas Liausėdas.

  
Statys naują skyrių
Dėl didėjančio sergančiųjų kiekio dar šiemet planuojama statyti naują skyrių. „Tenka taikytis prie realijų. Jei prieš šešiolika metų pradėjus reformą priverstinai gydomų ligonių buvo du šimtai penkiolika ir ligoninę planuota padaryti su dviem šimtais septyniasdešimt vietų atsargai, dabar jau turime tris šimtus keturiasdešimt pacientų, – pasakojo A.Liausėdas. – Moterims skirtame skyriuje buvo keturiasdešimt vietų, o dabar jis stipriai perpildytas – gydoma iki 60 pacienčių. Skyriai baigti įrengti prieš penketą metų, o dabar stebimas stipriai išaugęs poreikis.“
 

Ligoninė teikia ir kvalifikuotos antrinio lygio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, turintiems psichikos sutrikimų. Šiuo metu įstaigoje yra 57 bendrosios psichiatrijos ligoniai iš Rokiškio ir aplinkinių – Anykščių, Kupiškio, Biržų, Zarasų – rajonų.
Paklaustas, ar pacientų srautui įtakos turėjo prieš metus įsigalioję alkoholio draudimai, įstaigos vadovas sakė, kad nors metų rodiklių dar nematęs, tvirtinti, kad jaustųsi ryškus sumažėjimas, negalėtų. „Skyrius visada pilnas, aišku, jame – ne tik žmonės su priklausomybėmis. Bet dramatiško sumažėjimo tikrai nesijaučia. Atvyksta ir su psichozėmis, alkoholinėmis komplikacijomis. Kokie ten ribojimai, kai iki sienos su Latvija nuo Rokiškio – vos 20 minučių kelio. Idant priemonės pasiteisintų, reikia, kad keistųsi žmonių įpročiai“, – pabrėžė A.Liausėdas.


 
Tarptautinis projektas – užimtumui gerinti
Įstaigos vadovas pastebėjo, jog taikant biopsichosocialinį modelį ligoninėje biologinis gydymas vis labiau traukiasi į antrą planą. „Pagrindinį dėmesį teikiame psichosocialinei pagalbai. Vos pacientas patenka į įstaigą, specialistų komanda kartu su juo rengia gydymo bei reabilitacijos planą. Stengdamiesi ligoniams pasiūlyti kuo daugiau įvairių terapijų, įgyvendiname ne vieną projektą. Siekiant pagerinti pacientų užimtumą šiemet bendradarbiaujant su Latvija pradėsime naują socialinį projektą, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų“, – aiškino jis.
 
A.Liausėdas pasakojo, kad įgyvendinus projektą dar pagerės pacientų užimtumas, daugiau ligonių galės lavinti profesinius įgūdžius. Žadamos naujos veiklos, bus stiprinamos ir jau esamos. „Vietos naujoms veikloms plėtoti dar yra. Kokios konkrečiai jos bus, spręsime pagal poreikį, atliksime analizę, apklausas. Prie pacientų poreikių prisitaikyti nesunku, turime gerai įrengtas pagalbines patalpas, kur yra užimtumo kambariai. Vis dėlto svarbus ne tik užimtumas, bet kad tai būtų sudedamoji terapijos dalis. Paraleliai dirbama ir su psichologais įvairiose veiklose ir, be abejo, teikiamas biologinis gydymas“, – kompleksinės pagalbos svarbą pabrėžė įstaigos vadovas.
Jis pridūrė, jog stengiamasi ligoniams suteikti kuo daugiau socialinės ir psichologinės pagalbos, kad jie nebūtų izoliuoti, o efektyviai praleistų laiką, kol teismas po šešių mėnesių jų neiškvies vertinti. Tai yra labai svarbu, nes mėgstamas užsiėmimas žmones padeda atitraukti nuo socialinių problemų ir ligos paūmėjimo. 
 

„Naujasis psichikos sveikatos įstatymas nurodo, kad daugiau reikšmės reikėtų teikti ne medikamentiniam, o psichologiniam, psichoterapiniam gydymui. Tad ir mes šia linkme dar labiau planuojame judėti. Kiekvienais metais planuojama ne tik didinti paslaugų kokybę, bet ir kiekybę“, – sakė Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėja Irena Stommienė.

 
Dėmesys psichosocialinei pagalbai
Įtampai sumažinti ir emocinei būklei pagerinti įvairiems grupinės terapijos užsiėmimams pacientai renkasi į Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyrių. Čia dirba 7 psichologės, siekiant užtikrinti geresnę pacientų savijautą teikiamos psichologinės paslaugos.
„Vienas labiausiai pacientų mėgstamų grupinių užsiėmimų – relaksacinė šviesos ir muzikos terapija. Čia pat vyksta ir filmų peržiūra, vėliau – aptarimas, tai leidžia ligoniams iš šalies pamatyti savo problemas, ne taip skausmingai reaguoti. Ne mažiau populiarumo sulaukia dailės terapija. Labiau individualūs yra šviesos terapijos užsiėmimai, derinami kartu su biblioterapija, muzikos terapija bei aromaterapija. Džiugu, kad sudarytos puikios sąlygos užsiėmimams, yra visos reikiamos priemonės, turime puikias galimybes kūrybiniams sumanymams įgyvendinti. Be to, turime labai geras kvalifikacijos kėlimo galimybes, kvalifikacijos kėlimo valandas skaičiuojame tūkstančiais ir tuo džiaugiamės“, – sakė Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėja Irena Stommienė.
 
Ji pridūrė, kad nemažai dėmesio skiriama psichoedukacijai. Pagrindinės temos: streso, emocinės įtampos įveikimas, konfliktų valdymas, savižudybių prevencija. „Šiaip pagrindinis darbas vyksta skyriuose. Čia atliekamas psichologinis vertinimas, pacientai konsultuojami individualiai, vyksta komandiniai aptarimai, dirbama kartu su psichiatrais, socialiniais darbuotojais ir slaugytojomis koordinatorėmis“, – kalbėjo I.Stommienė.
Specialistė pabrėžė, jog kiekvienais metais planuojama ne tik didinti paslaugų kokybę, bet ir kiekybę. „Naujasis psichikos sveikatos įstatymas irgi nurodo, kad daugiau reikšmės reikėtų teikti ne medikamentiniam, o psichologiniam, psichoterapiniam gydymui. Tad ir mes šia linkme dar labiau planuojame judėti“, – sakė Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėja.
 
Mokosi amato
Profesionalios komandos kruopščiai atrinkti pacientai lanko socialinės reabilitacijos užsiėmimus.

Ligoninės darbuotojai pabrėžia, kad ligoniams čia nestinga turiningos veiklos. Įvairius užsiėmimus jie lanko pagal iš anksto sudarytus grafikus. Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centre psichikos sutrikimų turintys pacientai mokomi pinti iš vytelių, dirbti su vilna, moliu, gaminti maistą, vyksta kompiuterinio raštingumo užsiėmimai. „Tai – patys populiariausi užsiėmimai. Internete pacientai skaito žinias, siunčiasi muziką, žiūri vaizdo įrašus, žaidžia žaidimus, be abejo, prieiga prie el.pašto ar socialinių tinklų yra draudžiami“, – akcentavo socialinis darbuotojas Tomas Gruodis.
 
Ne tik pinti iš vytelių, bet ir įvairias dekoracijas ir kitus dirbinius gaminti mokanti socialinė darbuotoja, profesijos mokytoja Eglė Kuzminskaitė pasakojo, jog stengiasi vis paįvairinti veiklą. „Dabar daugiau dirbame su dekoracijomis, ruošiamės Velykoms, darome inkilus. Pernai gamindami dideles sakurų šakas net nebeišsitekome kambarėlyje, persikėlėme į koridorių“, – sakė ji.
Socialinė darbuotoja Irita Spundzevičienė pabrėžė, kad dirbdami Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centre bei lavindami įgūdžius pacientai ruošiasi grįžti į normalų gyvenimą, namų aplinką. Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientams sudaroma galimybė ne tik baigti vidurinę mokyklą, bet ir įgyti profesiją. Sudaromos sąlygos išmokti amato: įgyjama kompiuterinio raštingumo ir internetinio puslapio kūrimo įgūdžių, čia ruošiami buitinių paslaugų teikėjai, meno iš odos gamintojai ir statybininkų padėjėjai.


Sveikatinimo centras
Prieš ketvertą metų įkurtame Sveikatinimo centre vykdomi sveikos gyvensenos užsiėmimai – mokoma pasigaminti maisto, išsiskalbti, išsilyginti, vyksta paskaitėlės apie sveiką gyvenseną, mitybą, gaminami rankų darbo muilai, įvaldoma skrebinimo technika.
Čia įrengtas ir Fizinio aktyvumo kabinetas, kur dirba kineziterapeutas ir ergoterapeutas. Pagal iš anksto sudarytus grafikus vyksta jogos, tempimo, kvėpavimo pratimų užsiėmimai. Taip pat yra masažinis kabinetas. Procedūros ir užsiėmimai yra paskiriami gydytojų. Sveikatinimo centre teikiamos ir odontologijos paslaugos, pacientai noriai lanko sporto salę.




Socializaciją stabdo stigma
Nors ligoninėje suteikiamos visos sąlygos grįžti į socialinį gyvenimą, kaip tai pavyks įgyvendinti, lemia ne vienas veiksnys – paties paciento įsitraukimas, sudaryto gydymo plano laikymasis, kitų visuomenės narių elgesys su juo.
„Išvykimas iš mūsų įstaigos – dar ne gydymo pabaiga. Priverstinis gydymas turi dvi sudedamąsias dalis: stacionarinį ir ambulatorinį. Taigi ne mažiau svarbu, kaip su ligoniu bus elgiamasi po stacionarinio gydymo. Aišku, tiek pas mus, tiek užsienyje neišvengiama situacijų, kai pacientai grįžta į gydymo įstaigą. To neišvengsi, tačiau tai iš esmės priklauso nuo socialinės priežiūros. Pavyzdžiui, tokiose turtingose šalyse kaip Olandija, Prancūzija, kur tiek stacionarinė, tiek ambulatorinė pagalba yra labai stipri, pacientai net gali įsidarbinti buvimo ligoninėje metu. Vokietijoje yra fermų, kur tokie žmonės gyvena ir užsiima žemės ūkiu“, – sakė A.Liausėdas.
 
Jis pastebėjo, kad net esama atvejų, kai iš pradžių priešiškai nusiteikę ir nepripažinę gydymo pacientai gydymo eigoje pasikeičia ir vėliau nebenori palikti įstaigos. „Dalis jų yra socialiai apleisti ar gyvena pensionatuose. Tad ligoninėje jie pasijunta geriau. Turintieji namus, aišku, nori grįžti į juos. Visgi daug žmonių nutraukia santykius su tokiais ligoniais, nes dauguma jų yra padarę nusikaltimus artimųjų atžvilgiu. Tada jau mūsų Socialinės pagalbos skyriaus darbuotojai ieško, kur tokie žmonės gyvens toliau. Užsienyje yra tokių pavyzdžių, kai ligonius išleidžia į pusiaukelės namus, kuriuose jie gyvena kartu su kitais žmonėmis, turi atskirą butą, jais čia ateina pasirūpinti. Pas mus tokių dalykų nėra, bet ne todėl, kad būtų neįmanoma. Paprasčiausiai yra didelė stigma, visuomenė nepasiruošusi priimti tokius žmones“, – pasakojo jis.
 
Perima ligoninės pavyzdį
Nors Rokiškio psichiatrijos ligoninės struktūra ir metodai sukurti remiantis Olandijoje veikiančia sistema, A.Liausėdas pabrėžia, kad pritaikant gerąsias praktikas reikia atsižvelgti į skirtingas sąlygas, o svarbiausia – požiūrį. Todėl vadovas džiaugėsi, kad jo vadovaujamoje įstaigoje išvystytas gydymo modelis jau tapo pavyzdžiu ir kitoms šalims.
„Mūsų modeliu dabar labai domisi kolegos iš Ukrainos, Gruzijos, Čekijos ar Slovėnijos. Tokių pacientų gydymas nėra labai senas dalykas, anksčiau nebuvo taikoma specifinio gydymo, tad jie kaip tik daro tokias reformas ir atvažiuoja pasižiūrėti, kaip mes tvarkomės. Pas mus apsilankę anglai, olandai yra pastebėję, kad mūsų įstaiga – geriausia buvusio Rytų bloko šalyse“, – sakė jis.
Kaip neatpažįstamai pasikeitusi įstaiga (lyginant 2008 ir 2016 metais) buvo įvertinta ir apsilankius Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą komisijai.
 
Vilioja solidžiais atlyginimais 
Įstaigos vadovas neslepia, kad didžiausią rūpestį šiandien kelianti problema – jaunų specialistų trūkumas. Labiausiai laukiami yra gydytojai psichiatrai, reikalingi ir geri, patirties jau turintys klinikiniai psichologai. „Visos toliau nuo didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno – esančios gydymo įstaigos susiduria su psichiatrų pritraukimo problema. Situaciją apsunkina tai, jog daug specialistų ligoninėje dirba dar nuo jos įkūrimo pradžios ir ketina išeiti į pensiją, taigi liekantiems tenka dalintis vis didesnį krūvį. Nepasakysi, kad jaunimas pas mus neatvažiuoja. Kiekvienais metais jų sulaukiame ir tie, kurie atvažiuoja, dažniausiai pasilieka. Tačiau nemažai tokių, kurie įgiję patirties išlekia į užsienį. Štai šiemet net dvi gydytojos išvažiavo į užsienį – Švediją ir Olandiją. Nors pas mus Lietuvos masteliu psichiatrų algos tarp ministerijai pavaldžių įstaigų aukščiausios, jie sako norintys pamatyti pasaulio. Toks noras - visiškai pagrįstas, bet mums dėl to nelengviau“, – apgailestavo A.Liausėdas.
 
Jis pabrėžė, kad gydytojų stygius yra ir kitų ligoninių problema. Jų nesant galima uždaryti skyrių, bet Rokiškio psichiatrijos ligoninė tokio pasirinkimo neturi. „Niekas daugiau tokių paslaugų Lietuvoje neteikia. Mūsų ligonių juk niekur neiškelsi, mes turime dirbti, – kalbėjo įstaigos vadovas. – Tad stengiamės motyvuoti žmones atvažiuoti, rinktis darbą čia. Negalime pasiūlyti tokios infrastruktūros kaip Vilniuje ar Kaune, tačiau čia pragyvenimas pigesnis, darželiai, mokyklos šalia namų, o garantijos dėl darbo ateities yra šimtaprocentinės. Nėra tokios valstybės, kur tokių pacientų nebūtų ir kuri tokios paslaugos atsisakytų.“


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris