Tradicija pasveikinti naujokus
„Kiekvienais metais ligoninėje puoselėjame tradiciją pasveikti į kolektyvą įsiliejusius naujus gydytojus. Kadangi šie metai paskelbti Tarptautiniais slaugytojų ir akušerių metais, mums kilo idėja, - o kodėl gi neskyrus daugiau dėmesio ir slaugytojoms. Iš viso suskaičiavome trisdešimt aštuonias, kurias priėmėme į darbą nuo šių metų pradžios. Iš jų dvidešimt dvi šiemet baigė slaugos studijas, tad mūsų gydymo įstaiga joms yra pirmoji darbovietė. Džiaugiamės, kad toks gausus būrys slaugytojų pasirinko būtent mūsų įstaigą“, - teigia RKL direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė.
 

„Norėdami parodyti dėmesį, nutarėme joms surengti šventę, kadangi jaunas žmogus yra labai svarbus sveikatos priežiūros sistemoje. Apskritai jauni specialistai į kolektyvą įneša naujų vėjų, idėjų, pokyčių, kas paskatina labiau pasitempti ir didesnį stažą sukaupusias slaugytojas“, - sakė RKL direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė, pridurdama, jog tradicija pagerbti slaugytojas greičiausiai bus tęsiama kiekvienais metais.

 
Darbą ligoninėje pradėjusios slaugytojos atvyko po studijų įvairiose šalies švietimo įstaigose. Vienos jų mokslus krimto Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, kitos – Klaipėdos universitete, Kauno kolegijoje ar Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Nemažai slaugytojų perėjo iš kitų gydymo įstaigų. Paklausta, iš kur atsirado poreikis priimti tokį gausį būrį naujų darbuotojų, pavaduotoja paaiškino, jog dalis medikių, sukūrusių šeimas, išėjo vaiko priežiūros atostogų, kitos, sulaukusios pensinio amžiaus, buvo išleistos į užtarnautą poilsį. Be to, reikėjo suburti stiprų kolektyvą RKL įkurtam Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui.
 
A.Zavackienė įsitikinusi, jog jaunus specialistus jų įstaigą skatina rinktis puikūs atsiliepimai, gera ligoninės atmosfera, sudarytos palankios darbo sąlygos. Slaugytojui, atėjusiam ieškotis darbo, ligoninės vadovybė pirmiausia sudaro galimybę pasirinkti darbą norimame skyriuje. Bendrosios praktikos slaugytojos papildė įvairių RKL skyrių tokių kaip Anesteziologijos ir operacinės, Neurologijos, Ginekologijos, Kardiologijos, Pulmonologijos alergologijos, Ausų, nosies, gerklės ligų, Plastinės rekonstrukcijos ir krūtų chirurgijos, Urologijos, Nefrologijos, Priėmimo-skubios pagalbos ir Ūmios psichiatrijos kolektyvus.
 
„Per darbo pokalbį visą laiką paklausiu, ko jos tikisi pasirinkusios mūsų įstaigą, kokį profilį norėtų pasirinkti, kuriame skyriuje galėtų save realizuoti – stacionare, ambulatorijoje ar intensyvesniame skyriuje? Leidžiame apžiūrėti ligoninės aplinką, susipažinti su kolektyvu ir nuspręsti, ar tikrai nori tapti jo dalimi. Per daugelį metų kolektyve yra susiformavusios šiltos tradicijos. Jos mato, kaip kolegos vienas su kitu bendrauja, kokie gydytojų ir slaugytojų santykiai, kaip sprendžiamos iškilusios problemos, kokios sudarytos galimybės dirbti su naujausiomis slaugos priemonėmis, pradedant nuo pacientų slaugos iki intervencijų atliekant įvairias procedūras. Manau, kad studentai, kurie yra būsimieji slaugytojai, tai įvertina“, - sako A.Zavackienė.
 
Pasirodo, ne visiems norintieji įsidarbinti taip greitai. „ Galiu pridurti, kad studentai, dar nebaigę studijų, bet išlaikę egzaminus ir laukdami baigiamųjų darbų gynimo, ligoninėje jau rezervuoja darbo vietas. Sako: mes tuoj apsiginsime diplomus ir mums atsiunčia gyvenimo aprašymus. Sakau, kai tik gausite diplomus – ateikite. Manau, kad pas mus pakliuvo patys stipriausi. Kai paklausiu vyresniųjų slaugytojų, kaip naujokėms sekasi dirbti, patikina, kad šios yra savimi pasitikinčios ir turinčios ambicijų bei techninių įgūdžių. Noriu pabrėžti, kad visos atėjusios slaugytojos dirba iš pašaukimo. Net iš akių matai – švelnūs, meilūs, nuoširdūs ir jautrūs žmonės. Būtent šių savybių ir reikia slaugai. Jokiu būdu negali būti abejingas. Nes abejingumas priveda prie tam tikrų nelaimių ir pasekmių, kurios tikrai būna skaudžios. Tad nė vienam nesiūlau rinktis mediko profesijos, jeigu esi abejingas žmogui, jo skausmui ir kančiai“, - sako A.Zavackienė.



Išgirdo daug gerų atsiliepimų
Paklaustos, kodėl pasirinko darbą Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, dauguma slaugytojų tvirtino, kad ne tik girdėjo daug gerų atsiliepimų apie šią gydymo įstaigą, bet ir pačios, atlikdamos joje praktiką, patyrė iš čia dirbančio personalo draugiškumą bei paramą.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad susidomėjusi biologija ir chemija, nusprendžiau studijuoti mediciną ir pasirinkau būtent slaugą. Dar nebuvo aišku, ar tai - mano pašaukimas. Bet prasidėjus praktikai supratau, kad slaugytoja galėsiu dirbti visą gyvenimą. Man patinka toks darbas, nes gali padėti pacientui, kuris po visų ligų ir kančių nuoširdžiai padėkoja“, - sako Plastinės rekonstrukcijos ir krūtų chirurgijos skyriuje dirbanti Naina Medviedeva.
 
Šiemet Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studijas baigusi slaugytoja pasakojo, jog praktiką atliko skirtingose gydymo įstaigose, idant galėtų palyginti, kuri iš jų yra geriausia.
„Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atlikau dvi praktikas. Tuomet supratau, kad turiu čia pasilikti. Pripratau prie šios įstaigos. Personalas, administracija mane priėmė itin maloniai. Visos slaugytojos buvo paslaugios, sakė, jeigu kas neaišku, nebijok į mus kreipkis, visada padėsime.
Mane tenkina darbo sąlygos, esame aprūpintos visomis reikiamomis slaugos priemonėmis. Atlyginimu irgi negaliu skųstis. Kadangi personalo yra pakankamai, darbo krūvis paskirstomas tolygiai“, - darbo šioje įstaigoje privalumus vardija slaugytoja.
 
Bene daugiausia naujų slaugytojų papildė Priėmimo-skubios pagalbos kolektyvą, kuris ligoninėje išsiskiria kaip itin darnus ir draugiškas.
„Malonu, kai ligoninės vadovybė pagerbia mus, vadinamuosius pirmokus, kurie atėjo į ligoninę iš karto po studijų, nežinodami, ko čia tikėtis. Smagu, kad mus taip šiltai priėmė, parodė, jog esame laukiami su naujomis idėjomis ir žiniomis“, - džiaugėsi Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Rasa Vainutytė.


 
Mergina pasakojo, kad apie RKL buvo girdėjusi daug gerų atsiliepimų ir rekomendacijų. Iš pradžių jai buvo pasiūlyta ateiti vienai dienai apsižvalgyti po įstaigą, pasižiūrėti, kaip vyksta darbas skyriuose. „Viena, kai tau apie įstaigą kas nors kitas pasakoja, ir visai kas kita, kai viską pamatai savo akimis. Ne visi gali dirbti Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Man patinka, kai yra daugiau veiklos, kai kiekviena diena nėra rutiniška. Ryte įžengusi į skyrių nežinai, ko gali tikėtis. Kiekvieną dieną išmoksti ko nors naujo. Būtent tai mane ir sužavėjo.
Kol esu jauna, kol dar turiu sveikatos ir kol dar neišblėsęs noras mokytis, dirbti su žmonėmis, tikrai nesibaidau darbo. Čia ėjau nusiteikusi, kad darbo tikrai netrūks – nesirinkau lengviausio kelio“, - pridūrė slaugytoja.
„Studijuodama pirmame kurse suabejojau, ar slaugytojos profesija yra mano pašaukimas. Bet atėjusi į ligoninę atlikti praktikos, supratau, kad man patinka bendrauti su pacientais ir jais rūpintis.
 
Studijavau Šiaulių valstybinėje kolegijoje, o Klaipėdoje norėjau kurti ateitį, nes šis miestas man artimas. Pasikalbėjau su pažįstamais, kas čia yra lankęsis ar dirbęs. Visi rekomendavo šią ligoninę. Atėjau į darbo pokalbį ir tuo momentu kaip tik buvo laisva vieta. Pati pasirinkau, kad noriu dirbti Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Norėjau nemonotoniško darbo. Pirmomis dienomis buvo daug streso ir įtampos. Bet dabar, kai apsipratau, kiekvieną dieną į darbą einu su šypsena“, - sako Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus slaugytoja Laura Vaupšaitė.


 
Reikšmingas darbo indėlis
Kiekvieną rytą ligoninėje yra rengiami susirinkimai, vadinamosios penkiaminutės, kuomet skyrių vyresniosios slaugytojos perduoda informaciją (filialai - dažniausiai telefonu) vadovybei, kas vyko įstaigoje per parą ir su kokiomis problemomis susidūrė slaugos specialistai, aptariami sudėtingi slaugai atvejai ir situacijos.
Pasak pavaduotojos A.Zavackienės, slaugytoja yra svarbus specialistas, kuris dvidešimt keturias valandas per parą prižiūri pacientą. Jos indėlis itin reikšmingas. Gydytojas sėkmingai išoperavo pacientą, toliau visą parą yra tęsiama slauga, vykdomi gydytojo paskyrimai. Slaugytojas savarankiškai turi stebėti ir vertinti paciento gyvybines veiklas, vertinti skausmą, užtikrinti savalaikius gydytojo paskyrimus, bendrauti su pacientu, patenkinti paciento fiziologinius poreikius ir daugelį kt. funkcijų.
 
Paklausta, kiek skyriuje vienai slaugytojai tenka pacientų, pavaduotoja patikina, jog viskas priklauso nuo specifikos. Pavyzdžiui, jei RKL Ortopedijos traumatologijos skyriuje yra trisdešimt aštuonios lovos, dienos metu dirba penkios slaugytojos, o naktį budi trise.
„Pas mus yra darbo krūviai mažesni, nes turime daug slaugytojų ir jų padėjėjų. Kitose įstaigose, kiek tenka išgirsti iš slaugytojų, kurios ateina pas mus dirbti, jos turėdavo atlikti ir slaugytojo padėjėjo funkcijas“, - sako pavaduotoja, pridurdama, jog slaugytojoms ligoninėje stengiamasi užtikrinti kuo palankesnes darbo sąlygas. Vadovybė didelį dėmesį skiria specialistų darbo bei poilsio režimui. Ligoninėje netgi yra įrengta didžiulė poilsio zona, tiesa, dėl karantino ji buvo laikinai uždaryta. Slaugytojų kolektyvas kiekvienais metais leidžiasi ir į smagias keliones, idant skyriai susidraugautų tarpusavyje - tik šiemet dėl karantino vienos dienos kelionę teko atšaukti.
 
A.Zavackienė pabrėžia, jog itin sudėtinga buvo dirbti karantino sąlygomis. „Būdavo dienų, kai atsisėdi ir norisi verkti. Daug problemų kilo dėl darbų organizavimo, nes ligoninės skyriai buvo perorganizuoti. O dabar atvežami itin sunkios būklės pacientai. Didžiosios jų dalies savarankiškumo lygis tiesiogiai priklauso nuo sveikatos priežiūros specialisto. Vadinasi, mums reikia daugiau pagalbos, daugiau rankų, nes jiems turime skirti daugiau dėmesio ir laiko. Slaugytoja turėdama vieną sunkios būklės pacientą, jam skiria daugiausiai dėmesio. O jeigu tokių yra dešimt? Tuomet slaugytojoms yra didelis iššūkis, kaip pacientams paskirstyti dėmesį ir užtikrinti kokybišką slaugą“, - sako A.Zavackienė.

---

 
Interviu 
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus:

- Kaip jums pavyko į ligoninę pritraukti tiek daug jaunų ir energingų slaugytojų?
- Mūsų ligoninės šių metų šūkis – skirkime daugiau dėmesio slaugytojoms, kadangi jų darbas išties sudėtingas. Galbūt jauni specialistai, ką tik baigę studijas, ir tie, kurie atėjo pas mus dirbti iš kitų gydymo įstaigų, tai išgirdo. Vis dėlto atėjus naujam žmogui yra svarbu, kokias sąlygas jis suras gydymo įstaigoje, koks bus požiūris į jas kaip į specialistes ir kaip į asmenybes. Mūsų ligoninė išsiskiria specifine aura. Galbūt todėl, kad esame viena seniausių gydymo įstaigų Lietuvoje, galbūt ir dėl to, kad istoriškai visą laiką čia itin didelis dėmesys būdavo skiriamas medikams. Atėjusios slaugytojos čia tikrai suranda palankią aplinką dirbti, realizuoti save, galų gale siekti karjeros. Gydymo įstaigos aplinka irgi svarbi. Tikrai nemažai prisidėjo ir buvę įstaigos vadovai prie to, kad ligoninė būtų graži, patraukli pacientams bei darbuotojams.
Be abejo, stengiamės motyvuoti darbo užmokesčiu. Vėlgi būčiau neteisus, jeigu sakyčiau, kad slaugytojų darbo užmokestis labai geras. Bet jis tikrai kyla ir, jeigu toliau kils tokiais tempais kaip dabar, mūsų ligoninės slaugytojos galės galvoti apie orų ir gerą gyvenimą. Manyčiau, kad visi šie veiksniai susidėjo į vieną ir leido mums pasidžiaugti tokiu gausiu naujai atėjusių slaugytojų būriu. Kiekvienas naujas žmogus įneša ką nors savito į ligoninės darbą. Atsiranda naujų idėjų ir tai yra progreso pagrindas.
 
- Atėjęs vadovauti įstaigai, atsinešėte ir savo viziją, strategiją, kaip sekasi ją įgyvendinti?
- Rugpjūčio pirmąją buvo metai, kaip vadovauju Respublikinei Klaipėdos ligoninei. Tas laikas man prabėgo akimirksniu. Buvo tikrai įdomus, bet sunkus periodas ir dėl kovido infekcijos, karantino apribojimų - tai pakoregavo mano planus bei vizijas. Bet principas išlieka tas pats. Atėjau čia, kad būčiau su geriausiais ir kad tie geriausieji laimėtų čempionų žiedus.
Mūsų įstaiga turi būti lyderė Klaipėdos regione. Kai dabar kalbama ir diskutuojama apie ligoninių sujungimus, prijungimus, visą laiką tai sukelia tam tikrą nepasitenkinimą. Mano tikslas buvo visai kitoks, kad tai būtų paremta bendradarbiavimu, lygiateisiškumo, galų gale sąžiningumo pagrindu, kad vienas kito atžvilgiu neturėtume kokių nors slaptų ketinimų. Sunku šiandieną vienam laimėti mūšį su ligomis. Tad tikrai verta vienytis įstaigoms, kurios turi vienodą požiūrį, ir mūsų ligoninė bus tas lyderis, aplink kurį turėtų burtis pozityvūs, protingai mąstantys vadovai, kurių tikslas nėra vien savo ligoninėje suremontuoti skyrių ar nusidažyti laiptus.
 
Kitas svarbus dalykas, apie ką mes kalbėjome, – personalo klausimas. Dėl ko dabar didžioji dalis ligoninių nepasiekia rodiklio, kurį užbrėžė sveikatos apsaugos ministras - personalo trūkumas. Tikrai negalima visais atvejais kaltinti ministerijos. Ypač rajone personalo klausimas, personalo strategija ir valdymas yra svarbus dalykas. Kartais tam tikri pavyzdžiai rodo, kuriose ligoninėse per metus laiko nebelieka praktiškai kam dirbti ir, aišku, nebelieka paslaugų.
 
Trečias veiksnys - gydymo įstaigos techninė bazė. Iš tikrųjų čia man lengviausia įgyvendinti savo lūkesčius ir strategiją, kadangi mūsų įstaiga didelį dėmesį skyrė naujoms technologijoms, diagnostinės, operacinės įrangos atnaujinimui. Šiandieną turime visko, ko reikia tretinio respublikinio lygio gydymo įstaigai.
Turbūt į paskutinę vietą statyčiau, kaip ir minėjau, suremontuotą ligoninės laiptinę ar naujo pastato statybas. Tai yra svarbu, bet kai nebus mano išvardintų pirmųjų veiksnių - bendradarbiavimo, personalo, medicininės įrangos, - tušti pastatai bus beverčiai. Jau dabar matome, kiek rajonuose yra gražiai suremontuotų gydymo įstaigų, kurios tiesiog stovi tuščios. Kad ir kiek pyktų politikai ant tų įstaigų vadovų, dėl daugelio sprendimų, įskaitant ir vidinius, ten gyvybės niekada ir nebus.
 
- Ar ruošiatės antrajai viruso bangai?
- Taip, esame pasiruošę ir antrai, ir trečiai, ir penktai viruso bangai. Ar tai būtų kovidas, ar tuberkuliozė, ar kuri nors kita liga, esame pasiruošę. Aišku, nėra paprasta, kada per keletą dienų ar savaičių reikia perorganizuoti ligoninės darbą. Mes, medikai, puikiai suvokiame, kad metus, gal ir ilgiau teks saugotis šio ir kitų atsirandančių virusų. Nemanau, kad kils tokia banga kaip pirmoji, kada didžioji dalis medikų nebuvo pasiruošę. Nežinojome ir daug ko nemokėjome. Dabar jau žinome, mokame ir susitvarkysime. Tai nebus lengva, bet medikai jau išmoko vertingas pamokas, įgavo patirties ir dabar pacientai tikrai gali jaustis saugesni.
 
- Pacientai skundžiasi, jog dėl kovido jie negalėjo patekti į gydymo įstaigas, kas neigiamai atsiliepė jų sveikatai. Sutinkate su tuo?
- Pritariu pacientų nepasitenkinimui, kad jie negavo paslaugų, kurias turėjo gauti. Mes bijojome visai kitų dalykų, bet pamatėme, kad jie yra suvaldomi ir jau suvaldyti, tad grįžtame prie tų sveikatos klausimų, kuriuos reikia spręsti nedelsiant. Vėlgi kils daug diskusijų, galbūt reikės keisti strategiją, bet uždaryti ligoninių ir į jas neįleisti pacientų tikrai nebus galima. Aišku, pacientų srautai turės būti kitaip formuojami, žmonės kitaip turės pakliūti į gydymo įstaigas, kad ir jie patys, ir medikai būtų saugūs.
Stacionarines paslaugas mes visu tuo karantino periodu vykdėme vos ne šimtu procentų, kadangi mūsų ligoninė vienu metu išvis buvo likusi vienintelė Klaipėdos krašte gydymo įstaiga, kuri veikė visa apimtimi. Dienos chirurgija irgi beveik šimtu procentų jau teikia paslaugas, kurių labiausiai reikia. Ambulatorines konsultacines paslaugas dar reikia pasivyti, tačiau jau viršijame ministro nurodytus kriterijus. Mūsų įstaiga didelė, mes ambulatorinių paslaugų turbūt teikiame tiek, kiek trys didelės ligoninės kartu paėmus. Tad išjudinti visą mechanizmą arba traukinio sąstatą nebuvo taip paprasta, tam prireikė laiko.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!