Įtikinti savivaldybę nebuvo sudėtinga
 
Plungės ligoninės šerdis – Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius keičia naują veidą. Kaip aiškina įstaigos direktorius Remigijus Mažeika, 2025 metais Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius nebeatitiktų keliamų reikalavimų ir taptų B1 lygio skyriumi. Vadinasi, ligoninė nebegalėtų teikti chirurgijos, traumatologijos ir kitų specialiųjų paslaugų. Joje liktų tik terapija.
 
„Plungei ir Rietavui, turintiems 40 tūkstančių gyventojų, ligoninė be aktyvaus gydymo – neįsivaizduojamas dalykas“, – įsitikinęs direktorius, kuris dėl permainų būtinybės ėmėsi įtikinti savivaldybę. Tai padaryti, sako, buvo paprasta – tiek meras Audrius Klišonis, tiek rajono Taryba, suprasdami, kad be Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus ligoninės paprasčiausiai neliks, pokyčiams pritarė.
 
Saulėtą rugsėjį Plungėje pagaliau duotas naujojo skyriaus statybų startas. Skyriuje numatoma infekcinė zona, švari zona, pacientų stebėjimo salė. Pacientams pagerėtų paslaugų kokybė, darbuotojams – darbo sąlygos, o visiems – saugumas.
 
Iškilmingoje ceremonijoje į jau išpiltus priestato pamatus ateities kartoms su kapsule įkastas atminimo laiškas: „Gerbiamieji, perskaitysiantys šį laišką! Pranešame Jums, kad šis laiškas pasirašytas, įdėtas į kapsulę ir užkastas prie Plungės ligoninės 2024 m. rugsėjo 20 d. 11 val., siekiant pažymėti Plungės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statybos pradžią.
 
Ligoninės pastato rekonstrukcijos darbus atlieka konkursą laimėjusi UAB „Virdaleka“. Rekonstrukcija užtruks 12 mėnesių, statybos darbų kaina – beveik 1,1 mln. eurų. Finansavimo šaltinis – Plungės rajono savivaldybės biudžeto lėšos.
 
Numatyta rekonstruoti patalpas, kuriose dabar įsikūręs Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius (316,25 kv. m), o šalia išaugs 236,06 kv. m priestatas.
 
Plungės ligoninės pacientai bei Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus darbuotojai nusipelnė geresnių sąlygų, nei yra dabar. Todėl ir pradėta rekonstrukcija, kuri ankštą ir nesaugų skyrių pavers erdviu bei šiuolaikišku, kuriame bus galimybė atskirti karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautus. Skyrius bus aprūpintas moderniausia įranga.
 
Paliekame Jums laišką apie statybų pradžią, o patys laukiame jų pabaigos!“
Kitų metų gegužę turėsiantis iškilti skyrius palaimintas nuo pamatų – statybų pradžios ceremoniją lydėjo ir Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono dekano Vytauto Gedvainio malda.
 
Ministerija neįvertina poreikio
 
Vis dėlto iškovoti Plungės gyventojams sveikatos paslaugų gerovę, o ligoninės darbuotojams oresnes darbo sąlygas nebuvo lengva.
 

„Kelias buvo ilgas ir sudėtingas. Sveikatos apsaugos ministerija neįvertino poreikio Plungės ligoninei turėti B lygio Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių ir lėšų tam neskyrė. Nors stengėmės, negavome ir dviejų milijonų eurų, kurių tikėjomės iš vadinamosios sveikatos centrų programos. Taigi, ir vienur, ir kitur atsitrenkėme į sieną. Niekas neatsižvelgė į tai, kad lėšų prašome skyriui, kuriame savo kelią į pasveikimą per metus pradeda beveik 12 tūkstančių pacientų. Nesvarbu buvo ir tai, kad aptarnaujame dvi savivaldybes, kuriose gyvena 40 tūkstančių žmonių“, – pasakojo Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

 
Laimei, lėšų gyvybiškai svarbiam skyriui statyti radosi savivaldybės biudžete. Ligoninės vadovą palaikantis Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis įsitikinęs: nors rekonstrukciniai darbai pareikalauja didelės finansinės injekcijos, Plungėje aktyvaus gydymo ligoninę išlaikyti būtina.
 

„Buvo laikas, kai viską uždarinėjome, o dabar vis dažniau ką nors atidarome. Džiaugiuosi jūsų sprendimu, džiaugiuosi ir tuo, kad niekas iš tarybos narių juo nesuabejojo. Žinoma, savivaldybei tai kainuoja: vien rangos darbai atsieis apie 1,1 mln. eurų. Šiemet jiems jau skyrėme 712 tūkstančių, likusią dalį skirsime 2025 metais, įrangai reikės dar 200-250 tūkstančių. Bet tai – ne išlaidos, tai – investicija, kad plungiškiai, atsitikus bėdai, turėtų kur kreiptis ir visas reikalingas paslaugas gautų 24 valandas per parą. Tiesa, pavyzdžių, kai skubi pagalba teikiama tik nuo 8 iki 20 valandos, Lietuvoje jau turime. Ir tai – ne pats geriausias sprendimas“, – dėmesį atkreipė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, R.Mažeikai dėkodamas už pastangas, didžiulį darbą ir įtikinamus argumentus.

 
„Dėl šio projekto ir mano, ir Remigijaus plaukai gerokai papilkėjo. Bet Dievulis išbandymus skiria tiems, kas pajėgus juos atlaikyti“, – jau su palengvėjimu tęsė jis.
 
Gyventojai laukia mamografijos tyrimų
 
Kol statybos darbai įgauna pagreitį, gydymo įstaigos koridoriuose verda aktyvus gyvenimas. Mat kol vyksta rekonstrukcijos ir statybos darbai, antrame aukšte pilnomis apsukomis veikia įstaigos operacinė. Taigi didžiausias iššūkis – užtikrinti, kad statybos darbai nesutrikdytų ligoninės darbų, operacinės veiktų saugiai.
 
Plungės ligoninės direktorius svečiams aprodė, kas jau nuveikta rekonstruojant senąsias Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus patalpas, papasakojo, kokie darbai ir iššūkiai dar laukia.
 
Susitvarkiusi su statybos pradžios užduotimi, Plungės ligoninė toliau kovoja su vėjo malūnais. Įsigiję modernų mamografą įstaigos specialistai į jį kol kas gali tik pažiūrėti. Dar vidurvasary gavusi licenciją teikti mamografijos paslaugas, gydymo įstaiga strigo už paslaugas negavus finansavimo iš Valstybinės ligonių kasos.
 
„Nors turime licencijas, ligonių kasų atsakymas, kad teisės aktuose nenumatytas finansavimas nuo pusės metų“, – aiškina vadovas. Kad vietinės pacientės gautų patikros paslaugą arčiau namų, vadovas jau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją bei Valstybinę ligonių kasą, inicijuodamas teisės akto pakeitimus.
Anot R.Mažeikos, jis yra gavęs žodinį pažadą, kad aktas bus keičiamas, o paslaugomis bus galima pasinaudoti dar šiemet.
 
Mamografas – pažangiausios technologinės specifikacijos, darbuotojų komanda surinkta, leidimai gauti – telaukiama biurokratinės užkardos išlaisvinimo.
 
„Penkis mėnesius turint įrangą ir kvalifikuotus darbuotojus esame priversti laukti tuščiai. O Plungės rajono gyventojų prevencinių patikrų rodikliai yra prasčiausiųjų gretose būtent dėl blogo komunikacinio prieinamumo. Norime apsaugoti moteris“, – apie problemas kalba gydymo įstaigos vadovas.
 

„Pažangi technika gali geriau ištirti moterį ir atrasti patologinius pakitimus, naviką. Artimiausias mamografas – Telšiuose ir Klaipėdoje. Kol kas tik ateiname, pažiūrime, pasigrožime, dulkes nuvalome“, – sako su naujausia ir pačia geriausia aparatūra Žemaitijoje nekantraujanti darbus pradėti jauna radiologijos technologė Erlanda Narkutė.

 
Specialistė patikina, jog dirbti su tokio lygio įranga itin patogu. Technologė džiaugiasi ligoninės turima aparatūra: tiek rentgenas, tiek kompiuterinis tomografas, anot jos, – geriausios kokybės, o netrukus turės galimybę dirbti ir su dar vienu nauju magnetinio rezonanso aparatu.



Vadovas rodo lyderio savybes
 
Stipri Plungės ligoninės vadovo R.Mažeikos ranka justi visoje įstaigoje. Nors gydymo įstaigai jis vadovauja tik trejus metus, teigiamą įtaką jau spėjo pajusti bene visi skyriai. Vadovu džiaugiasi ir meras A.Klišonis.
 
„Iš jo iškart gauni visus reikiamus skaičius, kvalifikuotą patarimą. Jis puikiai susipažinęs su sveikatos apsaugos sistema, matymas orientuotas į priekį, todėl dirbdamas kartu jaučiu stiprybę“, – pasinaudoja proga pagirti įstaigos vadovą meras.
 
R.Mažeika vertinamas už lyderystę ir atsidavimą darbui. Meras sako tai pastebėjo kartu dirbamas pandemijos metu. „Rajonui pasisekė. Žmogų pažinsi sunkiose, ekstremaliose situacijose. Jei vadovas supanikuoja, visa komanda perima tą nuotaiką“, – seną tiesą primena A.Klišonis.
 
Sėkmę išduoda gydymo įstaigos finansiniai rodikliai ir vos per kelerius metus nuveikti darbai. Vadovas ypač vertinamas už aktyvų siekį pritraukti jaunų specialistų komandą. Susipažinę su ligoninės kolektyvu liudijame – čia per pastaruosius metus įvyko tikras kartų pasikeitimas. Į Plungės ligoninės darbuotojų gretas aktyviai stoja jauni gydytojai specialistai ir slaugytojai. To paslaptis, meras sako, – sunkus vadovo darbas.
 
„Jis stipriai dirba su personalu. Jei kai kurios universitetinės ligoninės čia atvažiavusios pasiguodžia, kad neturi kai kurių gydytojų, Plungėje ne visus norinčius gali priimti – darbo vietos užimtos“, – apie gerą situaciją gydytojų deficito laikais pasidžiaugia A.Klišonis.
 
R.Mažeika atkreipia dėmesį, kad siekiant pritraukti darbuotoją svarbu ne tik kolektyve kurti gerą atmosferą, bendrauti su kolegomis, bet visų pirma juos girdėti.
 
R.Mažeika atviras – atėjus dirbti į gydymo įstaigą mikroklimatas čia buvo prastas, darbuotojų akys buvo prigesusios. Šiandien, sako, darbuotojai į darbą ateina su kita saviverte.
Ligoninės direktorius įsitikinęs: gydymo įstaigos sėkmės formulei reikalinga ne tik stipri komanda, bet ir įranga bei infrastruktūra. Vienas pirmųjų ir svarbiausių pirkinių buvo kompiuterinis tomografas. Senasis jau buvo technologiškai pasenęs.
 
„Niekas neatvažiuos dirbti į gydymo įstaigą, jei šioje veiks sena, atgyvenusi įranga. Norint pritraukti žmones dirbti, būtina investuoti į technologijas. Antraip niekas nenorės atvykti net budėti“, – įsitikinęs R.Mažeika.
 
Gerinant infrastruktūrą ligoninės lėšomis atliktas remontas dviejuose ligoninės aukštuose, įrengiant palatas su sanitariniais mazgais ir vėdinimo-rekuperacijos sistema. Vadovas sako, kad įstaigai tai – didelis ir prasmingas darbas.
 
„Jei Plungėje yra keturiasdešimt tūkstančių gyventojų, čia turi būti stipri gydymo įstaiga, turinti aiškią viziją, kaip užtikrinanti gyventojų poreikius. Čia tiesiog turi būti ligoninė, kuri teikia skubią chirurgijos, traumatologijos ir intensyvios terapijos pagalbą visą parą septynias dienas per savaitę“, – sako ligoninės direktorius.
 
Viena ligoninės stiprybių – trijų operuojančių gydytojų LOR tarnyba, kurią subūrė Giedrius Ramanauskas, einantis ir direktoriaus pavaduotojo chirurgijai pareigas. Per aštuonis šių metų mėnesius Plungės ligoninėje jau buvo atliktos 246 LOR operacijos, o pacientų geografija ne tik iš vakarų Lietuvos.
Dar viena paslauga, kuri turi didžiulę paklausą – lėtinio skausmo gydymas. Šiuo metu paslaugas teikia du gydytojai anesteziologai kiekvieną darbo dieną. Tiesa, laukiančiųjų pacientų eilė nemažėja – jų arti 200.
 
„Neseniai atnaujinome įrangą – įsigijome specialų operacinį stalą ir radiodažnuminį generatorių. Paslaugų veiksmingumas tik gerės“, – optimistiškai nuteikia vadovas.


 
Aktyviai pritraukiami jauni darbuotojai
 
Ligoninės direktorius didžiuojasi jaunu kolektyvu. Didžioji dalis – iki keturiasdešimties metų amžiaus. Svarbiausia, sako R.Mažeika, kad jie – puikūs žmonės. Vidaus ligų skyrius pasipildė net trimis puikiomis jaunomis gydytojomis. Nors savivaldybė buvo patvirtinusi medikų pritraukimo planą, šio neprireikė. Vadovo tikslas – suformuoti tvarų personalą, kuriems Plungės ligoninė taptų pagrindine darboviete, o jie patys kurtųsi Plungėje. Aplink tokią komandą formuojami ir kiti specialistai, kurie papildo atskiras kompetencijas ir suteikia pasirinkimo laisvę pacientams.
 
Per šią vasarą ligoninės gretas papildė jauni, bet jau turintys patirties specialistai:  chirurgas A.Palšis, traumatologai K.Norkutė ir A.Pauža.
 
Ligoninės jaunimas puikiai išsprendė kartų kaitos problemą: jau dabar Gerda Rimkutė ir Danielė Ivanauskaitė perėmė vadovavimą skyriams. Vis jaunėjančias gydymo įstaigos medikų gretas nuo rugpjūčio papildė dar vienas jaunas gydytojas – Vidaus ligų ir neurologijos skyriuje darbą pradėjo gydytojas neurologas Gytis Baltuonė.
 
Tiesa, plungiškiai gydytoją Gytį jau pažįsta: kiek daugiau nei prieš penkerius metus jis Plungės ligoninėje atliko internatūrą. 2019-ųjų vasarą gavęs medicinos gydytojo diplomą pusę metų dirbo Plungės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, dar pusę metų ryžosi vadovauti kovido laikotarpiu ligoninėje įsteigtam Izoliaciniam skyriui. Pastaruosius ketverius metus, kol Vilniaus universitete studijavo rezidentūrą, savaitgaliais atvykdavo budėti į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių.
 

Aštuonerius metus ligoninėje dirbantis ortopedas-traumatologas Giedrius Repšys sako prie naujojo vadovo aiškiai pajutęs mikroklimato pasikeitimą – viskas juda į gerąją pusę. „Gyvenimas gerėja ir modernėja. Tuoj turėsime naują Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, taip pat magnetinio rezonanso aparatą, kurio mums, gydytojams ortopedams-traumatologams, labai reikia. Pats direktorius atėjęs kviečia diskutuoti, kokios įrangos mums reikia. Nereikia net klausinėti patiems apie naują aparatūrą. Viskam, kas reikalinga operacijoms, – implantams, plokštelėms, kitoms priemonėms – visada įjungta žalia šviesa“, – pasakoja gydytojas, nepamiršęs paminėti, kad labiausiai šioje darbovietėje jį žavi šiltas kolektyvas, vadovas, kuris ne tik kompetentingas, bet ir demonstruoja žmogiškumą.

 
„Puoselėjame ir didžiuojamės reabilitacijos paslaugų kokybe ir pacientų gausa. Dėkingi Danguolės Luotienės suburtai komandai. Turime kompetentingą reanimatologų komandą, kuri išgelbėjo jau ne vieną paciento, patyrusio miokardo infarktą, gyvybę“, – pasinaudodamas proga kolektyvą pristato R.Mažeika.
 

Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyriausioji slaugos administratorė Renata Luotienė pasakoja, kad vykstant rekonstrukcijos darbams, skyriaus personalas kiek nerimavo, jog dirbti neįsiteks, nepavyks pasidalinti darbus, tačiau su komandos pagalba pavyko viską susidėlioti taip, kad kasdienei veiklai tai netrukdytų. Palaikymo sako sulaukiantys ir iš kitų skyrių, kurie pasiima pacientus ilgesniems stebėjimams. R.Luotienė viliasi, kad po rekonstrukcijos atsiras daugiau vietos tiek pacientams, tiek personalui, gerės darbo sąlygos.

 
Ligoninės vadovybės sprendimai, naujų paslaugų teikimas ir pasiaukojantis visų darbuotojų įsitraukimas gydymo įstaigos biudžetą per dvejus metus išaugino nuo septynių iki beveik vienuolikos milijonų. Šiemet skaičiai taip pat ženkliai augantys.
 
Pastaruoju metu daug investavome siekiant pritraukti gydytojus, į infrastruktūrą, įrangą. „Jaučiame, kad slaugos personalui turime atsilyginti daugiau. Taip efektyviai darbuotojai turbūt čia dar niekada nedirbo“, – apie prioritetus kalba R.Mažeika pridurdamas, kad gydymo įstaigos personalas tiki savo ateitimi.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!