Medikai turi sprendimą, kaip pagerinti slaugos paslaugų kokybę

Evelina Machova
2019-08-05
Senstant visuomenei slaugos paslaugų reikės vis daugiau. Šį sakinį pastaruosius pora metų girdime nuolat, tik klausimas, ar turime viziją, kaip tai išspręsti? Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės medikai sako, kad sostinė dėl palaikomojo gydymo ir ypač paliatyviosios slaugos paslaugų sėdi kaip ant tiksinčios bombos. Tokių paslaugų poreikis viršija šiandienes galimybes. Vis dėlto čia dirbantys medikai turi viziją situacijai pakeisti.
Medikai turi sprendimą, kaip pagerinti slaugos paslaugų kokybę
Medikai neslepia, kad geri atsiliepimai apie jų teikiamas paslaugas sklinda iš lūpų į lūpas. Pacientų artimieji dažnai pabrėžia, jog jaučiasi saugūs čia palikdami artimuosius, mat vietoje yra ir reanimacija, ir laboratorija, taip pat teikiama ambulatorinė ir stacionari reabilitacija. Taip pacientams užtikrinamas gydymo tęstinumas.

Poreikis tik augs
Įsivaizduokite situaciją: jūsų mamai ar tėčiui, galbūt broliui ar seseriai po sunkios ligos reikalinga paliatyvioji slauga. Ją gaunate, bet užsukęs į ligoninę matote, kad dvidešimties kvadratinių metrų palatoje viena šalia kitos suštabeliuotos penkios lovos. Žinoma, ne tuščios. Norėdamas pabūti šalia artimojo, pabendrauti įsispraudžiate tarp dviejų lovų su taburete, bet nelabai girdite, ką jis sako. Turbūt ne vienam tokioje situacijoje užvirtų kraujas. Pro šalį einančiai slaugytojai išsakytumėte priekaištus. Kad taip nenormalu, kad ji turėtų ką nors daryti, rasti laisvesnę palatą... Vis dėlto tie, kuriems patiems ar šeimos nariams dar neprireikė slaugos paslaugų, ši sritis nelabai ir rūpi. Esą „ko gi ten reikia - tik lovos, dar kad pamaitintų ir apipraustų“.
 
Savo ruožtu Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės medikai teigia, kad slauga slaugai nelygi. Vienam pacientui išties reikia tik padėti greičiau atsigauti, kitam gi būtina kur kas sudėtingesnė slauga. Tiek medikai, tiek sveikatos sistemos ekspertai tvirtina, jog senstant visuomenei slaugos paslaugų reikės vis daugiau ir daugiau. Vadinasi, jau šiandien turime į tai investuoti. Tiesa, sostinės medikai atvirai kalba, kad slaugos paslaugų trūkumas jaučiamas ir šiandien. Todėl gydymo įstaigos priverstos priimti daugiau pacientų, taip šiek tiek pablogindamos sąlygas ir slaugomiems pacientams, ir ligoninėje dirbančiam personalui.
Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje vyrą lankanti Marija sako, kad paslaugos ir priežiūra čia puiki. Vienintelis nepatogumas, jog palatoje gana ankšta. Moteris sako nepykstanti, mat puikiai supranta, kad ne tik jos šeimai reikia tokių paslaugų. Tad gerai, kad apskritai priima. Ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Henrieta Dabkuvienė sako, jog pastaruosius kelerius metus ligoninė susiduria su dideliu pacientų srautu ir ypač paliatyviosios slaugos poreikiu.
 

„Sąlygų gerinimas kuo toliau, tuo tampa svarbesnis, nes šiandien visos palatos perpildytos. Pastaruoju metu daug kalbame apie paslaugų kokybę sveikatos sektoriuje, bet joms teikti pirmiausia turi būti sudaromos sąlygos. Sprendimą turime – naujo priestato statyba, kurio reikia ne medikams ar ligoninės administracijai, o vilniečiams. Pastaruoju metu itin jaučiama, kad paliatyviosios slaugos vietų skaičius Vilniuje tampa didele problema. Priestato techninis projektas parengtas, laukiama steigėjų verdikto“, - sako Ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Henrieta Dabkuvienė.


Direktoriaus pavaduotoja medicinai Henrieta Dabkuvienė dabartinę situaciją iliustruoja skaičiais: iš viso ligoninėje yra 8 paliatyviosios slaugos lovos, tai - mažiausias skaičius Vilniaus mieste, o paslaugos šiuo metu teikiamos septyniolikai pacientų. „Užimame palaikomojo gydymo ir slaugos lovas, tačiau susidaro dviprasmiška situacija. Pagal skaičius išeina, kad nevykdome iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo numatyto palaikomojo gydymo ir slaugos plano. Paprastai kalbant, nesuteikiame numatytų paslaugų, nes nuolat viršijame paliatyviųjų pacientų skaičių“, - sako Ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Henrieta Dabkuvienė.
 

Turi aiškią viziją
Pasak specialistų, kartu su priestato statybomis iškelta idėja, jog visa paliatyvioji pagalba būtų teikiama vienoje vietoje. Bet kaip gi su kitomis sostinės slaugos paslaugas teikiančiomis ligoninėmis? Juk jos turi kelis kartus daugiau paliatyviosios slaugos lovų. Pasak medikų, toks sprendimas būtų logiškas, reikėtų tik diferencijuoti paslaugų įkainius, pvz., pacientų, sergančių Alzheimerio liga ar senatvine demensija, įkainį mažinant, o kitų ligų, kai reikalinga sudėtingesnė priežiūra, didinant. Visiems pacientams paslaugos būtų teikiamos. Tik, anot specialistų, jų įkainis turėtų būti kitoks.
 


„Paliatyviajai slaugai teikti mūsų ligoninėje yra viskas: visą parą veikianti laboratorija, reanimacija, kurios neturi kitos tokią slaugą teikiančios ligoninės Vilniuje. Puikiai suprantu, kad gali kilti pačių įvairiausių emocijų, bet turime žiūrėti politiškai ir strategiškai bei ieškoti geriausių sprendimų miestui ir jo gyventojams. Sulaukiame priekaištų iš pacientų, kad vienoje palatoje guli keturi žmonės vietoje trijų arba trys vietoje dviejų. Vienviečių palatų visai neturime, jos virto dvivietėmis tik dėl augančio paslaugų poreikio. Be to, reikia nepamiršti, kad kaip įstaigos administracija turime sukurti ir geras darbo sąlygas darbuotojams. Dabar jos tikrai nėra lengviausios“, - sako H.Dabkuvienė.

Jeigu kalba pasisuka apie paslaugų prieinamumą, didžiausia problema pacientai įvardija eiles gydymo įstaigose. „Jos yra ir pas mus, tarkim, kas mėnesį atlikdami eilių stebėseną, matome, kad ambulatorinių paslaugų eilės yra iki 2 savaičių, o palaikomojo gydymo reikia laukti iki 120 dienų. Priimti pacientų slaugai iš šalies praktiškai neturime galimybių, nes dažniausiai visos lovos užsipildo aktyviam gydymui atvežtais pacientais, kuriems vėliau reikalinga slauga“, - sako H.Dabkuvienė.
Pasak ligoninės vyriausiosios slaugos administratorės Renatos Giliun, apie tiekiamų paslaugų kokybę žmonės vieni kitiems perduoda iš lūpų į lūpas, o kaip vieną svarbiausių gydymo įstaigos pranašumų įvardina tai, kad nakties metu ligoninėje, priešingai nei kitose gydymo įstaigose, dirba ir slaugytoja, ir jos padėjėjos.
 

„Dienos metu pas mus dirba visa komanda: slaugytoja, jos padėjėja, kineziterapeutai, ergoterapeutai, masažuotojai. Tai, kad nakties metu budi ne viena slaugytoja, o ir gydytojas, pacientams bei jų artimiesiems suteikia daugiau saugumo“, - sako vyriausioji slaugos administratorė Renata Giliun.


Šiuo metu ligoninėje yra du palaikomojo gydymo ir slaugos skyriai, vienas jų turi 42 lovas, iš kurių 8 skirtos paliatyviajai slaugai, kitas - 40. Tačiau, pasak H.Dabkuvienės, šiuo metu abiejose skyriuose paguldyta po 47 pacientus. „Žmonėms reikia pagalbos ir mes stengiamės, kiek galime, priimti visus. Tačiau puikiai suprantame ir tai, kad pristatydami papildomas lovas palatose bloginame sąlygas ir pacientams, ir darbuotojams. Vien dėl to mums reikalingas priestatas, kad užtikrintume geras darbo bei slaugos sąlygas. Pasak specialistų, teikiant paliatyviosios slaugos paslaugas reikalinga didesnė komanda. Su tokiais pacientais dirba socialinis darbuotojas, psichologas, paslaugas teikiantis ir paciento artimiesiems, taip pat kineziterapeutas ar kitas reabilitacijos paslaugas teikiantis specialistas, slaugytojos, jų padėjėjos.
„Turėdami priestatą galėsime kalbėti apie visiškai kitokią jų kokybę, nors paslaugų spektras išliktų toks pat“, - sako H.Dabkuvienė.
 
Užtikrina gydymo tęstinumą
Kad priestatas reikalingas, neprieštarauja ir Steigėjas. Vilniaus miesto Savivaldybėje buvo gautas pritarimas paruošti techninį projektą, kuris yra baigtas. Priestato tikslas – konkretus ir aiškus: paliatyviosios stacionarinės bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybės bei efektyvumo gerinimas bei kitų ligoninėje besigydančių pacientų gydymo ir slaugos sąlygų gerinimas.
R.Giliun teigia, kad šiuo metu teikiamos visos reikalingos paslaugos, tačiau pačios darbo sąlygos slaugytojoms sudėtingos. „Palatose mažai vietos, sunku pravažiuoti ar išvežti pacientą nuprausti. Jau nekalbant apie įvairias intervencines procedūras, kurios nuolat reikalingos paliatyviems pacientams. O juk sunkios būklės žmogui reikia ne tik daugiau personalo, bet ir vietos.
 
Planuojama, kad priestate atsirastų 87 papildomos lovos, kurios būtų paskirstytos visiems ligoninės skyriams. Išsiplėstų tiek Neurologijos, tiek Vidaus ligų, tiek ir kiti skyriai. „Vienas didžiausių mūsų pliusų, kad pacientui pirmas šešias dienas taikome aktyvų gydymą, o po to, atsižvelgiant į poreikius, jis perkeliamas į slaugą. Taip užtikrinamas gydymo tęstinumas. Jei slaugoje paciento būklė pablogėja, nedelsiant jį perkeliame į reanimaciją. Tai padeda mums užtikrinti ne tik gydymo tęstinumą, bet ir saugumą“, - sako R.Giliun.

Šiuo metu iš ligoninės reanimacijos į atskirą boksą perkeltas pacientas, kuriam reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Kol kas tokią paliatyviąją slaugą, turėdama plataus paslaugų spektrą, gali užtikrinti tik Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė.
Paklausta, per kiek laiko planuojama įgyvendinti priestato statybos projektą, H.Dabkuvienė teigia, jog viskas šiuo atveju priklauso nuo finansavimo. „Įkeisdami dalį turto imsime dalį paskolos patys iš banko, taip pat tikimės savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos paramos. Jei viskas vyks sklandžiai, per ketverius metus turėsime priestatą ir galėsime teikti daugiau kokybiškų paslaugų“, - įsitikinusi H.Dabkuvienė. 


 
Investuoja į ekologiją
Netrukus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė bus ketvirta sostinės įstaiga, kuri dalį elektros energijos gaus iš saulės. „Žinoma, pas mus ne Ispanija, tad saulės energija nepakaks apsirūpinti šimtu procentų, tačiau skaičiuojame, kad tokiu būdu gausime dvidešimt penkis procentus reikiamos energijos. Jau anksčiau esame įsirengę LED apšvietimą, kuris tausoja energiją, neišskiria papildomos šilumos. Šiuo metu daugiausiai energijos naudoja ventiliacijos sistema“, - sako ūkio daliai vadovaujantis Kęstutis Smolenskas.

Už elektros energiją gydymo įstaiga vidutiniškai sumoka apie 42 tūkst. eurų per metus. Skaičiuojama, kad įrengus saulės jėgainę pavyktų sutaupyti apie 10,5 tūkst. eurų. Per metus ši ligoninė vidutiniškai sunaudodavo 363,950 MWh elektros energijos, daugiausiai – šaltuoju metų periodu. Pasak K.Smolensko, vis saulėtesnės vasaros nuteikia optimistiškai, o įvertinus elektros energijos kaštus ir kasmėnesinį poreikį modeliuojama, jog 100 kW galios saulės jėgainė ant ligoninės stogo per metus pagamintų apie 95,450 MWh arba 25,13proc. bendro metinio elektros energijos poreikio.


Atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas ligoninėje iš viso kainuos kiek daugiau nei 111 tūkst. eurų, iš jų: Klimato kaitos specialiosios programos lėšos (subsidija) – 88,5 tūkst.  eurų ir ligoninės lėšos – beveik 23 tūkst. eurų. 
Į klausimą, kada gi šios investicijos atsipirks, K.Smolenskas sako, jog skaičiuojama, kad jėgainė turėtų atsipirkti per dešimt  metų. Įvykdžius projektą, sukurta infrastruktūra bus naudojama ne mažiau kaip 20 metų. Tačiau viliasi, kad su laiku technologijos žengs į priekį ir turint visą infrastruktūrą užteks pakeisti tik pačius modulius į galingesnius ar efektyvesnius. „Daugelis valstybių investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, vadinasi, tai apsimoka. Todėl ir mes nenorime atsilikti nuo pasaulinių tendencijų“, - sako K.Smolenskas. Pasak specialistų, sako, jog gydymo įstaigai itin svarbu užsitikrinti kiek įmanoma daugiau energijos šaltinių, kad nutikus stichiniam atvejui būtų iš kur jos gauti, kad galėtų užtikrinti pagrindinius ligoninės pajėgumus.


Komentaras
VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas:


- Pritraukti gerus ir kvalifikuotus specialistus dirbti ligoninėje nėra paprasta užduotis. Tačiau stengiamės sukurti geras darbo sąlygas, konkurencingą atlyginimą. Investuojame tiek į medikų, tiek ir į slaugytojų kvalifikacijos kėlimą, norintiesiems pasisemti žinių apmokame komandiruotes. Žinoma, grįžus norime, kad geriausios idėjos būtų įgyvendintos ir ligoninėje. Man, kaip vadovui, svarbu, kad patys darbuotojai rodytų iniciatyvą. Visos idėjos išklausomos, vienos priimamos, kitoms dar paliekame laiko subręsti.

Bendradarbiaudami su Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos centru ruošiame slaugytojų padėjėjas. Mokymuose visada dalyvauja ir mūsų vyriausioji slaugos administratorė. Nuo rudens pradėsime bendradarbiavimą ir su Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetu. Norime būti mokomoji slaugytojų bazė. Tai mums bus puiki patirtis, nes turime minčių vykdyti tobulinimosi kursus ligoninėje, bei galimybė jauniems specialistams pritraukti.
Prieš kelias savaites darbą ligoninėje pradėjo du jauni gastroenterologai, įsigijome visą atnaujintą endoskopinę, dezinfekavimo įrangą. Ir šiandien darbui mielai priimtume keturis gydytojus neurologus. Beje, galiu pasakyti, kad šiandien gydytojai rezidentai universitetuose paruošiami puikiai.

 
Tarp kitko
Prieš metus medikai tik svajojo apie šiuolaikišką kompiuterinį tomografą, o šiandien sako, kad jau rugsėjį pacientams tyrimai bus atliekami nauju 128 sluoksnių kompiuteriniu tomografu. Iki šiol medikai dirba su „senuku“, šešiolikos metų, dviejų sluoksnių aparatu. Pasak H.Dabkuvienės, turimas tomografas vertinant kokybes prasme pasenęs, ir gydytojams tyrimo vaizdų vertinimas tampa itin sudėtingu dalyku.
K.Smolenskas gi tvirtina, jog šiandien nebepakanka vien tik įsigyti modernios įrangos. Kiekvienas tokio pobūdžio pirkinys pareikalauja ir specialaus patalpų pritaikymo. „Tokiai įrangai taikomi specifiniai patalpų reikalavimai dėl saugumo. Maža to, mums tenka sustipinti ir perdangą, mat naujasis tomografas galingesnis ir sunkesnis nei dabartinis“, - sako K.Smolenskas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris