Klaipėdos universitetinė ligoninė atrado naują nišą

Evelina Machova
2015-05-11
Beveik prieš dešimtmetį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) kilo mintis įkurti Sporto medicinos centrą. Pasak įstaigos vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Virgilijaus Vanago, imtis naujos veiklos paskatino augantis visuomenės domėjimasis kalnų slidinėjimu, krepšiniu, kaitavimu, burlenčių, keturračių ir panašiomis sporto šakomis. Be to, jau iki tol Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai nemažai dirbo ir su profesionaliais uostamiesčio sportininkais.
Klaipėdos universitetinė ligoninė atrado naują nišą
„Profesionalius sportininkų ar baleto šokėjų sąnariai, raiščiai nusidėvi kur kas greičiau. Karjeros metu, pavyzdžiui, šokėjų pėdos gali nekelti labai rimtų problemų, tačiau baigus profesionalią veiklą jomis teks rimtai pasirūpinti“, - sako Traumatologijos departamento vadovas Vidmantas Žegunis, ne vienerius metus konsultuojantis šokėją Ingą.

Poreikis auga
„Tokių paslaugų poreikis auga, kaip, beje, ir sportininkų pasitikėjimas. Todėl buvo nuspręsta kurti sporto centrą, kad medikai galėtų gilintis tiek į tokių traumų gydymo metodikas, tiek ir į diagnostiką. Juolab kad reikalinga bazė buvo sukurta, o galiausiai, organizuodami specializuotas konferencijas bei mokymus, pradėjome ruošti ir specialistus. Turime bendradarbiavimo sutartis su krepšininkais ir krepšininkėm, rankininkais, motobolo atstovais. O prieš kelerius metus į mus kreipėsi ir Klaipėdos muzikinio teatro šokėjai. Taigi kasmet mūsų bendradarbiavimo arealas plečiasi. Tiek sportininkus, tiek mėgėjus, tiek šokėjus mokome ne tik, kaip elgtis po traumos, bet ir kaip jų išvengti. Darbo tikrai netrūksta“, - sako V.Vanagas.
Pasak ligoninės medikų, sporto traumų gydymas ir darbas su profesionaliais sportininkais - jiems nemenkas iššūkis. „Sportininkams, šokėjams kojos, rankos yra pagrindiniai darbo įrankiai, jie neturi laiko ilgam gydymui ar reabilitacijai, sprendimų reikia  čia ir dabar, o kartais tenka taikyti ir ne visai tradicinius būdus, nes po poros dienų sportininkai turi grįžti į aikštelę. Neretai dar „išlenda“ senos traumos, kurios dėl galimybių nebuvimo ar laiko trūkumo nebuvo sugydytos iki galo. Žinoma, jei atsitinka rimtos traumos kuomet reikalingos intervencijos, sportininkams tenka rasti laiko jas tinkamai gydyti“, - sako gydytojas traumatologas Osvaldas Narbutis.

Šiuolaikinė diagnostika
„Ko gero, šiandien esame vienintelė ligoninė, kuri koncentruotai užsiima ne sportininkų profilaktiniais sveikatos patikrinimais, bet sprendžiame konkrečios sporto šakos traumų specifiškumą ar problemas. O kiekviena sporto trauma - atskira pasaka, su vis kitokia pabaiga“, - sako V.Vanagas, pridurdamas, kad centre gydomos ne tik profesionalių sportininkų, bet ir mėgėjų traumos. Skirtumas tik tas, kad pastarieji turi daugiau laiko gyti.   
„Turime visas šiuolaikines tiek gydymo, tiek ir diagnostikos galimybes. Sportininkai suinteresuoti, kad būtų kuo anksčiau nustatyta diagnozė, skirtas adekvatus gydymas ir kuo trupesnis sveikimo laikas. Tuo sportininkai skiriasi nuo kitų pacientų.
Pas mus patekusieji skubiai apžiūrimi, daromos rentgeno nuotraukos, ultragarsinis, sonoskopijos tyrimas, taip pat ištiriame negilius minkštųjų audinių pažeidimus, hematomas, plyšimus. Jei paprastesnių diagnostikos priemonių neužtenka, atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Diagnostikos prasme esame puikiai apsišarvavę ir turėdami tokius darbo instrumentus sprendžiame tolesnę gydymo eigą, kad sportininką kuo greičiau pastatytume ant kojų. Tiesa, profesionalius sportininkus gydyti lengviau, jie būna labai gerai treniruoti, turi mažiau nusiskundimų, o ir jų sveikimo procesas šiek tiek kitoks. Nors kartais tenka ir juos pristabdyti“, - pripažįsta O.Narbutis.

Atsinaujina kas trejus metus
Gydytoju artroskopuotoju daugiau nei du dešimtmečius dirbantis O.Narbutis sako, kad diagnostinė įranga nuolat tobulėja, todėl Klaipėdos universitetinė ligoninė stengiasi neatsilikti. „Šiuo klausimu esame labai turtingi, – šypsosi medikas. - Štai artroskopai atnaujinami maždaug kas trejus ketverius metus. Per visą mano karjerą pasikeitė jau septynios artroskopų kartos.“
Sporto traumų sektoriaus vedėjas Markas Fiodorovas, pats taip pat nevengiantis aktyviai sportuoti, sako, kad nuo šio centro atidarymo dienos pacientų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. „Pastaruoju metu ženkliai daugėjai fiziškai aktyvių žmonių. Jei pradžioje pacientų, kuriems atliekamos įvairios artroskopinės operacijos, turėjome vos kelis šimtus, dabar - pusantro tūkstančio. O kiek suteikiama konsultacijų! Sporto traumos turbūt neišvengiamos – nesvarbu, ar esi mėgėjas, ar profesionalus sportininkas. Aš ir pats, kol dar nedirbau gydytoju, mėgau agresyviau sportuoti. Dabar, kai žinau, kas gali nutikti, stengiuosi būti atsargesnis. Tiesa, operuojamų profesionalių sportininkų kasmet daugėja, nes jie priskiriami didesnės rizikos pacientų grupei. Jų fiziniai krūviai dideli, todėl atkuriant anatomines struktūras labai svarbus yra tikslumas, mat nukrypimai gali ženkliai atsiliepti tolesnei jo karjerai ir gyvenimo kokybei. Reikia daryti viską kiek įmanoma greičiau, tiksliau, kad sportininkas kuo greičiau pasveiktų ir grįžtų sportuoti“, - sako gydytojas M.Fiodorovas.

Dažniausios traumos
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, pasak medikų, atliekamos visos artroskopinės operacijos, kokios yra daromos ir svetur – kai kalbama apie čiurnos, kelio, peties ar klubo sąnarius. Statistiškai tarp sportininkų dažniausios yra kelio ir peties sąnarių traumos.
„Daugumą kelio traumų reikia operuoti. Krepšininkams, futbolininkams dažniausiai plyšta kelio raiščiai, suteikiantys sąnariui stabilumo, be kurio tiek profesionalui, tiek ir mėgėjui būtų sudėtinga sportuoti. Šie raiščiai yra rekonstruojami anatomiškai, daromi vieno ar dviejų pluoštų. Sudėtinga, kai reikia atkurti ne vieną, o kelis - priekinius, šoninius - raiščius. Tokie atvejai priskiriami prie sunkių traumų. Dažnai tenka susidurti ir su atsinaujinančiomis traumomis, kuomet atsiranda kremzlinių pakitimų ar lėtinių pažeidimų, kurie būna gana sudėtingi. Tačiau lėtiniai pažeidimai dažnai susiję ne tik su trauma, bet ir su reabilitacija ar vaistų leidimu į patį sąnarį. 
Dažniausios peties traumos - išniręs petys, jo raumenų sausgyslių plyšimai, pasitaiko ir raktikaulio išnyrimų. Tai turbūt vienos dažniausių sportininkų traumų, kurias taip pat galime sutvarkyti artroskopiniu būdu. Svarbiausia nustatyti tikslią diagnozę.

Nepelnytai pamirštos pėdos
Pasak Traumatologijos departamento vadovo Vidmanto Žegunio, Lietuvoje pėdos ir čiurnos sąnario problemos yra šiek tiek primirštos ir neįvertintos. „Šiandien nėra nė vieno specializuoto pėdos ir čiurnos chirurgijos skyriaus. O štai Jungtinėse Amerikos Valstijose 20 tūkstančių gyventojų yra vienas pėdos ir čiurnos kabinetas. Klaipėdoje tokių kabinetų turėtų būti mažiausiai septyni, ir jie dirbtų visu pajėgumu. Dabar šias problemas sprendžia chirurgai, ortopedai, traumatologai“, - sako V.Žegunis.
Anot mediko, genetiškai visi mūsų kauliukai nėra pritaikyti vaikščioti. Istorijos eigoje prisitaikėme. Pėda guli horizontaliai, o visas kūnas vertikaliai ir čiurna iš horizontalios padėties pereina į vertikalią. „Pėda yra viso mūsų kūno pamatas. Einant, bėgant viskas yra paremta balansu. Reikia pasakyti, kad pakankamai daug žmonių turi pėdų problemų. Tiesa, pėda net ir atsiradus nedideliems sutrikimams yra linkusi prisitaikyti. Kokie simptomai, kad pėdoms kas nors negerai? Pavyzdžiui, negalime greitai bėgti, eiti, kojos greitai pavargsta. Skausmo gali ir nebūti, nes pėda vis bando prisitaikyti, tačiau nesiimant jokių priemonių greičiau susidėvi ir sąnariai, po kelerių metų tenka juos endoprotezuoti. Po to eilė ateina klubo sąnariams, stuburo iškrypimams ir taip toliau. O prasideda viskas nuo pėdos. Ji turi per trisdešimt sąnarių, kurie privalo užtikrinti tam tikrą judesį ir tam tikrą stabilumą. Žmonės kartais skundžiasi įvairiais kojų skausmais, į kuriuos numoja ranka manydami, kad tai - nuovargis. O be reikalo, tai gali būti rimtesnių problemų simptomai“, - vardija V.Žegunis ir priduria, kad pirmuosius pėdos defektus galima pastebėti atkreipus dėmesį, kaip numinama avalynė.

Dažniau kreipiasi moterys
Profesionalių sportininkų ar baleto šokėjų sąnariai, raiščiai nusidėvi kur kas greičiau. „Pasitaiko atvejų, kai dėl pėdos defektų, kurių žmogus nelabai jaučia, sportininkai ar šokėjai negali pasiekti norimų rezultatų. Atrodo, dirba, treniruojasi kelerius metus, o ištyrus pėdas paaiškėja, kad jie to daryti negali. Dabar nemažai dirbame su Klaipėdos muzikinio teatro šokėjomis. Didelių problemų kol kas jos kaip ir neturi, bet ateityje teks pėdas tvarkyti. Kodėl? Nes tai pagrindinis jų darbo įrankis, kuriam tenka didelis krūvis. Tiesa, moterys į medikus dėl pėdų kreipiasi kur kas dažniau nei vyrai. Jiems gi kas, gali ir dviem numeriais didesnius batus apsiauti ir vaikščioti“, - juokiasi gydytojas.
V.Žegunis sako, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje į pėdą žiūrima kaip į atskirą organą, kuriam skiriamas ir kitoks gydymas. „Tai, galima sakyti, naujovė visoje šalyje. Nemažai operuojame tiek profesionalų, tiek mėgėjų. Tiesa, dirbant su sportininkais reikia įveikti daugiau iššūkių. Prie jų tenka prisiderinti, labai gerai įvertinti visą situaciją. Tarkim, jei pėdos pažeidimai seni, sportininkas prie jų prisitaikęs ir atlikus operaciją gali nebegalėti sportuoti tokiu pat pajėgumu ir siekti tokių pačių rezultatų. Taigi tenka ieškoti alternatyvų“, - sako Traumatologijos departamento vadovas.

Organizuoja tarptautinius kursus
Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai ne tik patys vyksta į tarptautines konferencijas, bet ir rengia jas ir patys. „Konferencijos – kursai būna skirti artroskopijos - mažai invazinio būdo operacijų - temai. Jų metu dalyviai iš įvairių šalių ne tik skaito ir klauso pranešimų, bet ir turi galimybę tiesiogiai stebėti atliekamas operacijas“ - sako M.Fiodarovas.
Anot gydytojo, šie kasmet KUL rengiami kursai kaskart sulaukia vis didesnio populiarumo. Ypač naujovėmis domisi jauni specialistai. Pernai į uostamiestį pasisemti naujų žinių atvyko apie 100 specialistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos.

KUL Sporto medicinos centro vadovo teigimu, nors panaši praktika pasaulyje ir yra taikoma, tačiau ne itin dažnai, mat suorganizuoti paprastą konferenciją su įprastais pranešimais gerokai lengviau, nei 100 žmonių auditorijai transliuoti gyvai atliekamas sudėtingas operacijas. Šiuo atveju operaciją atliekantis chirurgas privalo būti itin aukšto „pilotažo“.

 
Atsiliepimai 
Klaipėdos miesto moterų krepšinio klubas „Fortūna“ ir Klaipėdos universitetinė ligoninė pasirašėme bendradarbiavimo sutartį.  Džiaugiuosi, kad KUL personalas dirba profesionaliai ir suteikia mūsų sportininkėms skubią traumų diagnostiką ir gydymą.  Mums, sportininkams, tai labai svarbu, nes sezono metu turime kuo skubiau pasveikti ir atstovauti klubui varžybose.  Esu dėkinga ir džiaugiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas yra sėkmingas.  Žinoma, kad norėtųsi kuo mažiau kreiptis dėl traumų, bet sportas - rizikinga profesija ir kartais to negali numatyti ar išvengti.  Nuoširdus AČIŪ KUL gydytojams, visam personalui. Tikimės nuoširdaus bendradarbiavimo ir ateityje
Su geriausiais linkėjimais,
Ramunė Kumpienė, Klaipėdos moterų krepšinio klubo prezidentė ir vyriausioji trenerė


Klaipėdos irklavimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine.
Klaipėdos irklavimo centro sportininkai ir treneriai žinodami puikius atsiliepimus dėl sportininkų medicininio parengimo varžyboms bei traumų ir kitų ligų gydymo kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, prašydami prisidėti prie klaipėdiečių irkluotojų, Lietuvos nacionalinės ir olimpinės rinktinės narių, pasirengimo atstovauti miestui ir šaliai tarptautinio lygio varžybose, Europos ir pasaulio čempionatuose bei Olimpinėse žaidynėse.
Balandžio mėnesį kvalifikuotą pagalbą Lietuvos jaunimo rinktinės nariams Tautvydui Vaitkūnui ir Aurimui Barsteikai suteikė Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas traumatologas Markas Fiodorovas. Tai leido sportininkams po gydymo intensyviai treniruotis ir siekti patekimo į pasaulio jaunimo čempionatą.
Dėkingi už ligoninės vadovybės palankų sprendimą sudaryti bendradarbiavimo sutartį.
Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Mileška

 
 
Prieš vienerius metus ilgametę kolektyvų draugystę su Klaipėdos universitetine ligonine sutvirtinome juridiškai, pasirašydami bendradarbiavimo sutartį. Dėl didelio užimtumo ir darbo krūvio traumos ir kiti sveikatos sutrikimai menininkų gretose, deja, pasitaiko gana dažnai. Per tą laiką būta visko: ir baleto šokėjų traumų (trūkę raiščiai, menisko plyšimai, sunkūs raumenų patempimai), ir dainininkų balso stygų problemų. Esame dėkingi ligoninės medikams, kaskart suteikiantiems profesionalią, operatyvią pagalbą ir efektyviausią gydymą, kad ir vėl galėtumėme tarnauti publikai ir pašaukimui. Ypač norisi akcentuoti ligoninės gydytojų prevencinį darbą su šokėjų trupe. Tai leidžia teatrui džiaugtis ne tik profesionalia, bet ir sveika baleto trupe. Savo ruožtu tikimės, jog teatro kuriami spektakliai, koncertinės ir meno programos medikams dovanoja džiaugsmo akimirkų, kurių ypač reikia jų sunkiame darbe.
Ramūnas Kaubrys, Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro vadovas 
 
Kretingos motobolo klubas „Milda“ jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Klaipėdos universitetine ligonine. Mūsų žaidėjams visada suteikiama greita ir kokybiška pagalba, gydymas ir profesionalios konsultacijos po aikštėje patirtų traumų. Esame dėkingi puikiam ligoninės kolektyvui ir tikimės toliau bendradarbiauti.
Vaclovas Brazdeikis, Kretingos motobolo klubo „Milda“ vadovas


Tarp kitko

Ligoninės misija - teikti pacientams mokslu ir pažangiausiomis technologijomis pagrįstas, saugias, kokybiškas, atitinkančias pacientų poreikius ir interesus, viršijančias jų lūkesčius asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tinkamai naudojantis turimais ištekliais bei atsižvelgiant į dalininkų ir paslaugų užsakovų reikalavimus; užtikrinti pacientų privatumą, žmogiškąją pagarbą ir orumą; vykdyti mokslo tiriamąjį ir pedagoginį darbą; aktyviai dalyvauti visuomenės ir asmens sveikatos stiprinime bei mokyme; prisiimti pilną atsakomybę už ligoninės teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas žmonėms.
 
Veiklos pobūdis
Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau KUL), tai asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pirminio lygio stacionarines slaugos ir palaikomojo gydymo, antrinio ir tretinio lygio ambulatorines ir stacionarines bei stacionarinės reabilitacijos paslaugas.
Tai viena didžiausių ligoninių Lietuvoje. Ligoninėje dirba per 1600 darbuotojų, iš jų per 1100 medicinos darbuotojų.
2014 metais Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare yra 998 lovos, ligoninėje gydyta per 44 400 pacientų, atlikta per 27000 operacijų, priimta per 3100 gimdymų, ambulatoriškai tirta ir gydyta per 160 400 pacientų, jiems suteikta per 285 600 ambulatorinių paslaugų.
Vis daugiau pacientų ne tik iš Klaipėdos apskrities miestų bei rajonų, iš kitų Lietuvos apskričių, bet ir kitų valstybių pasirenka KUL.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Atsikračius didžiulio antsvorio dingo ir ligos

      Atsikračius didžiulio antsvorio dingo ir ligos

      Lygija Baranauskienė (66 m.) iš Šakių r. pademonstravo nepaprastą valią – antrojo tipo diabetu serganti moteri...
      Jei sakote šias frazes apie klausos aparatus – smarkiai klystate!

      Jei sakote šias frazes apie klausos aparatus – smarkiai klystate!

      Vasarą susitinkant su draugais, aplankant tėvus ir gimines pokalbis neretai užsisuka apie sveikatą ir ligų įtaką kasdieniam gyveni...

      Budinti vaistinė


      Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

      Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

      Savaitgalį pajūryje susirinks daugybė žmonių norinčių pasimėgauti tradicine Jūros švente. Specialistai įspėja, kad Klaipėdo...
      Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

      Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

      Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...

      Sveika šeima


      Naminiai ledai – laisvė fantazijai

      Kokia vasara be ledų? Jokia, ir dėl to nesiginčys niekas, ypač, kuomet karščiai prie žemės lenkia taip, kad norisi tik ko nors šalto. Tačiau prekybos centruose esantys ledai yra tokios kalorijų bombos, kad vasarai baigiantis galime nebetilpti į veidrodžius. Dietistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė sako, jog yra ir sveikesni...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Susipažinkite su apgaule: netikros ligos istorijos internete

      Kartu su naujomis bendravimo galimybėmis internetu, atsivėrė ir papildomos grėsmės. Alabamos universiteto klinikinės psichiatrijos profesorius dr. Marcas Feldmanas teigia, kad kuriasi nauja pacientų grupė – „Miunhauzenai internete“, kurie suvaidina ligą, siekdami dėmesio. Apie vieną tokį atvejį pasakoja detektyvė Taryn Wright ...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      203-oji diena
      Henrikas Vaitiekūnas 203-oji diena
      Į savo vartus...
      Henrikas Vaitiekūnas Į savo vartus...
      Tiesa, subalansuota visiems
      Henrikas Vaitiekūnas Tiesa, subalansuota visiems

      Naujas numeris



























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica