Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje darbą pradėjo psichologas!

Deimantė Gruodė
2016-08-19
VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis ieškodama dar trumpesnio ir teisingesnio kelio paciento link. Skambučius priimantys dispečeriai patikina, kad pradėjus glaudžiau bendradarbiauti su Bendruoju pagalbos centru (BPC) skambinantieji vis greičiau sulaukia pagalbos, o siekiant dar geresnių rezultatų prie profesionalaus ir darbui atsidavusio greitosios medicinos pagalbos kolektyvo prisijungė psichologas.
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje darbą pradėjo psichologas!
Dispečeriai ne tik standartizuotai priima kvietimą, bet ir standartizuotai teikia rekomendacijas bei pagalbą skambučio laikotarpiu. Jei reikia, jis kalba su kviečiančiuoju, iki kol atvyks GMP brigada.

Klausimynas neleidžia suklysti

Prieš penkerius metus Kauno miesto GMP stotis sėkmingai įdiegė kompiuteriu valdomą Medicinos prioritetais pagrįstą dispečerinės sistemą. Tai yra standartizuotas kvietimo priėmimas ir greitosios pagalbos pajėgų valdymas, kuomet skambinantysis turi tiksliai ir aiškiai atsakyti į užduodamus dispečerio klausimus. Priklausomai nuo to, kaip žmogus atsako į klausimus, sistema parenka reagavimo kodą, nustato, ar skambinančiojo nusiskundimai yra labai aukšto ar nelabai aukšto prioriteto atvejis.
Kaip pasakoja VšĮ Kauno miesto GMP stoties dispečerinės administratorė – auditorė Daiva Ieškienė, pasirenkamas vienas paciento nusiskundimus atitinkantis protokolas ir toliau užduodami tikslesni su esama paciento būkle susiję klausimai.
 
„Nusiskundimai suskirstyti į trisdešimt tris pagrindinio nusiskundimo protokolus, - pasakoja D.Ieškienė. - Jeigu žmogus skundžiasi krūtinės skausmais, tuomet pasirenkamas krūtinės skausmo protokolas, kur pateikiami būtent minėtai situacijai svarbiausi standartizuoti klausimai. Pavyzdžiui, ar žmogus yra visiškai sąmoningas, ar normalus kvėpavimas, ar jo odos spalva nesikeičia, ar nėra išpiltas šalto prakaito. Pagal tai, ką atsako skambinantysis, sugeneruojamas aktyvavimo kodas, pagal kurį priskiriamos greitosios medicinos pagalbos pajėgos: ar turi vykti pradinio gaivinimo, ar pažangaus gaivinimo (gyvybės palaikymo) brigada, ar reikalingos kelios brigados, jeigu nukentėjusiųjų yra daugiau negu vienas. Galbūt yra kompleksinis įvykis, tarkime, kilo gaisras ir yra reikalinga priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.“
 
Esant skubiam iškvietimui, greitosios medicinos pagalbos dispečeris, sužinojęs įvykio adresą, telefono numerį ir kas atsitiko, siunčia GMP brigadą iš karto. „Ši sistema dar yra pranaši ir tuo, jog mes suteikiame informaciją, kad išsiuntėme į pagalbą medikus, ir iš karto teikiame instrukcijas, kaip skambinančiajam elgtis. Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra pasikoręs, nedelsiant nupjaukite virvę, atlaisvinkite kvėpavimo takus ir patikrinkite, ar jis kvėpuoja. O greitoji jau vyksta į įvykio vietą“, - apie sistemos privalumus pasakoja D.Ieškienė.
 
Dažniausiai kvietėjai skundžiasi ūmiais krūtinės, pilvo, nugaros skausmais, kraujavimu, kvėpavimo sutrikimais, traukuliais, cukrinio diabeto komplikacijomis. Pagalba dažnai kviečiama užpuolimo atvejais. „Pats rečiausias, ko gero, nelaimingas atsitikimas neprieinamoje vietoje. Pavyzdžiui, užstrigimas požemiuose, šuliniuose ar tam tikruose mechanizmuose. Tad minėti kodai, leidžiantys sugeneruoti ir iš karto aktyvuoti netgi Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, yra labai svarbūs.
 
Dažnai kvietėjai nesugeba konkrečiai ir aiškiai atsakyti į klausimus, kai kurie kalba labai daug, pasakoja visą istoriją, nori išsikalbėti nesuprasdami užduodamų klausimų reikšmingumo. Tiesiog reikia labai ramiai ir atidžiai klausytis, ko klausia dispečeris. Tuomet ramiai bei aiškiai atsakyti į jo užduodamus klausimus. Jeigu nežinai, taip ir reikia sakyti: nežinau. Jeigu būdama darbe kviesiu pagalbą namuose esančiai mamai, kuri skundžiasi krūtinės skausmais, aš tikrai nematysiu, ar keičiasi jos odos spalva, ar ji yra išmušta šalto prakaito“, - pavyzdį pateikia D.Ieškienė.

Lietuvoje standartizuotas kvietimų priėmimas veikia Kauno ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos dispečerinėse. Tai yra į 21 kalbą išversta amerikiečių programa, kuria šiuo metu naudojasi net 45 šalys.
 
„Žalia šviesa“ naujausioms technologijoms
Kauno miesto GMP stotis žengia koja kojon su informacinėmis technologijomis, tad šių metų pradžioje popierinės kortelės buvo perkeltos į planšetinius kompiuterius. Taip suvedami duomenys kur kas greičiau, o pacientą atvežus į atitinkamą gydymo įstaigą sudaroma galimybė informaciją akimirksniu atspausdinti.
 
Jeigu greitoji medicinos pagalba reikalinga klausos ar kalbos negalią turinčiam asmeniui, ją galima išsikviesti pasitelkiant „Tyliojo skambučio“ paslaugą. „Pradėjome darbą su klausos negalią turinčiais žmonėmis, lankėme jų draugijas ir skleidėme informaciją apie „Tyliojo skambučio“ projektą, kurio pagrindinis tikslas - kad greitąją pagalbą galėtų išsikviesti klausos ar kalbos negalią turintys žmonės. Jeigu žmogus mūsų sistemoje yra įvestas, pakanka surinkti 033 ir daugiau nieko nereikia daryti, tik palaukti porą minučių. Iš karto yra išsiunčiamas ekipažas, nepriklausomai nuo priežasties.
 
Šiuo metu sistemoje suvesta 210 abonentų, o nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio penki klausos ir kalbos negalią turintys asmenys sėkmingai pasinaudojo „tyliojo skambučio“ paslauga“, - pasakoja D.Ieškienė.
 
Prisijungė psichologė

Dar viena naujiena – Kauno miesto GMP stotyje darbą pradėjusi psichologė Ilona Laukienė. Administracija toliau nuo aplinkinių akių, ketvirtame aukšte, įrengė psichologo kabinetą, kur darbuotojai gali netrukdomi sulaukti konfidencialios psichologinės konsultacijos.
 
„Aš čia dirbu dar tik porą mėnesių. Lietuvoje tikrai nė viena greitoji pagalba neturi psichologo. Viena pirmųjų mano užduočių – pasižiūrėti, kaip greitojoje pagalboje būtų galima pritaikyti psichologines žinias. Galbūt ateityje, jei bus susiduriama su psichinėmis problemomis arba savižudybių atvejais, į kvietimus galėtų vykti iš paramediko ir psichologo sudaryta brigada. O dabar esu pasamdyta dirbti su darbuotojais“, - sako Kauno miesto GPM stotyje pradėjusi dirbti psichologė I.Laukienė.
Kaip reagavo greitosios pagalbos personalas, kad administracija jiems nusamdė psichologą?
 
„Jie žiūrėjo atsargiai. Lietuvoje į psichologą vis dar vyrauja neteisingas požiūris. Psichologas dirba su sveikais žmonėmis, kurie susiduria su kokiais nors sunkumais, problemomis, abejonėmis arba tiesiog nori pasikonsultuoti, pagerinti bendravimo įgūdžius. Kai žmogus turi psichiatrinių problemų, jis eina pas gydytoją psichiatrą.
 
Beje, jauni, iki trisdešimties metų, žmonės į psichologus žiūri paprasčiau. Darbuotojų asmeninės problemos labai susijusios su darbinėmis, nes jeigu jis turės kokių nors problemų namuose, atitinkamai jas „atsineš“ į darbą. Viskas yra orientuota į tai, kad pagerintume kolektyvo narių gyvenimo kokybę ir pacientui būtų suteikiama maksimaliai gera paslauga“, - sako I.Laukienė, kuri taip pat dirba LSMU Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje.
 
Kauno miesto GMP stoties ketvirtame aukšte fiziniam atsipalaidavimui yra įrengta sporto salė, kur darbuotojai gali lankytis jiems laisvu laiku, o kitoje pusėje, irgi ketvirtame aukšte, darbuotojams įrengtas jaukus ir erdvus psichologo kabinetas.
Kol kas psichologė I.Laukienė visą dėmesį skiria GMP kolektyvo poreikių analizei. „Aš kišu nosį visur: einu į visus posėdžius, susipažįstu su dispečeriais. Prašiau, kad jie, atsižvelgdami į atlyginimą, atmosferą kolektyve ir darbo specifiką, dešimties balų sistemoje įvertintų savo darbą. Jau matau, kad balas yra pakankamai aukštas – aštuonetas. Kaip jie akcentavo, aukštą balą labiausiai skyrė dėl to, kad dirba puikus kolektyvas.
 
Taigi, kaip stebėtoja, visiškai nesikišdama į jų darbą, bandau važiuoti su brigadomis. Kaip jau spėjau pamatyti, psichologines žinias galima pritaikyti reguliariai vedant paskaitėles, kurių metu būtų tobulinami darbuotojų bendravimo įgūdžiai, nes brigados nariai teikdami pagalbą įvairiems žmonėms atsiduria stresinėse situacijose. Psichologinių žinių – kaip susikalbėti ar įkalbėti pacientą, kaip su juo užmegzti kontaktą - niekada nebus per daug. Kitas uždavinys – tiek dispečerių, tiek brigados narių konsultavimas“, - sako I.Laukienė.
 

Kaip rodo tyrimai, pasaulyje greitosios pagalbos darbuotojai patiria daug įtampos, nuolat atsiduria stresinėse situacijose, bet į psichologus kreiptis neskuba.
„Dažniausiai yra tiriamas nerimo lygis, vadinamasis potrauminis streso sindromas, nes jie susiduria su itin traumuojamomis situacijomis. Žmogui sutrinka miegas, jį nuolat persekioja nemalonūs vaizdiniai, jis pradeda vengti ir bijoti analogiškų situacijų. Tikrai retas kuris gali užsimiršti „čia“ ir „dabar“. Taip pat mokslinėje literatūroje pateikiama nemažai medžiagos apie perdegimo sindromą, kadangi greitosios pagalbos darbuotojai visą laiką susiduria su nelaimėmis ir mirties atvejais.
 
Dispečeriai prisipažįsta, kad kartais, jeigu labai „apkrauta“ telefono linija, juos graužia sąžinė netgi einant į tualetą, ką jau kalbėti apie arbatos pertraukėles.
Turiu labai didelį iššūkį, kaip man visiškai integruotis į kolektyvą, kad įgaučiau jų pasitikėjimą, kad jie manęs nebijotų ir suprastų, jog psichologo etikos kodekse yra konfidencialumas ir aš tikrai neatskleisiu jų išsipasakojimų.
 
Kalbėdama su darbuotojais akcentuoju, kad jie gali tiesiog ateiti penkioms minutėms ir atsipalaiduoti psichologo kabinete, pavyzdžiui, po kokio nors sudėtingo gaivinimo telefonu. Perspektyvoje norėtume įsigyti relaksacijos kėdes, bet, aišku, viskas atsiremia į finansines galimybes“, - sako psichologė I.Laukienė.
 
Prasidėjo bendradarbiavimas su BPC
Daug dėmesio yra skiriama Bendrosios pagalbos centro (BPC) ir Greitosios medicinos pagalbos informacinių sistemų integravimo klausimams. Anksčiau kildavo nemažai trikdžių ir nusiskundimų, kuomet medicininio pobūdžio skambučius BPC nukreipdavo į greitosios pagalbos stotį, o skambinantysis turėdavo iš naujo aiškinti, kas atsitiko, ir dar kartą atsakinėti į dispečerio klausimus.
 
„Mūsų ir Bendrojo pagalbos centro tikslas – kad pacientas kiek įmanoma greičiau sulauktų pagalbos, tad su BPC jau esame pradėję informacinę integraciją. Tai reiškia, kad mūsų informacinės sistemos yra susietos ir vienu mygtuko paspaudimu, kai jie paskambina mums į greitąją pagalbą, mes informacinėje sistemoje matome jų suvestus duomenis. Tuomet mes tik vieną kartą skambinančiojo pasitiksliname, koks yra įvykio adresas, kuris yra kertinis mūsų taškas. Mes suklysti jau negalime, nes klaidos gali kainuoti labai brangiai.

 
Galvojame, kad ateitis tikrai šviesi ir pacientai daug greičiau sulauks pagalbos, nes patys dispečeriai pastebi, kad kvietimo pokalbiai tikrai sutrumpėjo“, - sako D.Ieškienė, akcentuodama, kad šiuo metu vyksta sąsajos tarp BPC ir Greitosios medicinos pagalbos informacinių sistemų testavimas, ieškant dar trumpesnio ir teisingesnio kelio iki paciento.
 
Dvidešimt žingsnelių iki tarptautinio pripažinimo
Kauno miesto GMP stoties bene ambicingiausias tikslas – tapti oficialiu Tarptautinės skubios medicinos pagalbos dispečerių akademijos akredituotu Meistriškumo centru. Šių metų rugsėjo mėnesį Kaune tikimasi sulaukti svečių – auditorių, kurie atsitiktine tvarka atsirinks dispečerių pokalbius ir atliks smulkią jų darbo analizę. Bus vertinama, kaip dispečeris registruoja kvietimą, kaip užduoda svarbiausius klausimus, kaip teisingai nustato skubumą ir parenka komandą.
 
Pasaulyje iš trijų tūkstančių centrų naudojančių standartizuotą kvietimo priėmimo programą, akreditaciją yra pasiekusios tik šimtas keturiasdešimt keturios dispečerinės.
„Mes norime būti šimtas keturiasdešimt penkti! (Šypsosi.) Pradėjus dirbti su Medicinos prioritetais pagrįstos dispečerinės sistema yra nurodyti tam tikri kokybės standartai, turi būti sudaryta kokybės gerinimo grupė, su kuria dirba auditas ir atsitiktiniu būdu atrenkami bei perklausomi kvietimo pokalbiai.
 
Nacionalinė akademija (JAV dispečerių MPDS kūrėja) yra nurodžiusi, kokie turi būti vertinimo procentai. Norime, kad mūsų darbai būtų įvertinti ir mes praneštume pasauliui, jog esame geri ir atitinkame standartą. Kartu norime suteikti savo darbuotojams galimybę toliau tobulėti. Tai yra ir vadyba, ir mokymo procesas, ir dispečerių sertifikavimas, nes jų sertifikatai pripažinti visame pasaulyje galioja dvejus metus. Šiuo metu mūsų centre su galiojančiais tarptautiniais sertifikatais dirba keturiasdešimt šeši dispečeriai. Kas dvejus metus jie turi iš naujo vykdyti testus, lankyti kursus, tobulėti ir vėl iš naujo išsilaikyti sertifikatą.
Mes standartą jau pasiekėme praėjusių metų birželio mėnesį. Mums trūksta tik kelių žingsnelių, kad pasiekti tikslą“, - sako dispečerinės administratorė – auditorė D.Ieškienė.

 
Komentaras
VšĮ Kauno GMP pamainos vyresnioji gydytoja Rima Gudėnienė:


- Kolektyvas pas mus labai geras. Esame entuziastai ir profesionalai, visada daug mokomės ir tobulinamės. Žiūrint į dispečerinės darbą, mūsų informacinės sistemos integravosi su BPC ir pavyksta dar labiau sutrumpinti kelią iki paciento. Žmonės turbūt irgi pastebėjo, kad sutrumpėjo klausimynas ir pavyksta žymiai greičiau išsikviesti medicinos pagalbą, nes iš BPC iš karto ateina pirminė informacija.
 
Dispečeriams reikia ir greitos reakcijos, ir puikios orientacijos, ir geranoriškumo, nes kitame laiko gale pacientas gali būti bet kokios būklės. Labai gerai, kad darbą pradėjo psichologas, nes būna ir sudėtingų gaivinimų atvejų. Kaip tik naktį buvo dispečeriui teikiant instrukcijas telefonu, priimtas gimdymas iki atvykstant GMP brigadai. Viskas baigėsi labai gerai, gimė sveika mergaitė, bet tuo metu budėjusi dispečerė prisipažino, kad būtų sutikusi atsipalaiduoti pas psichologą.
Aš čia dirbu nuo studijų baigimo pradžios, pati vykdavau į kvietimus ir, galiu pasakyti, kad, nepaisant įtampos ir stresinių situacijų, darbas yra nepaprastai įdomus.

 
Tarp kitko 
Šiemet Kauno miesto GMP gavo apie 60 tūkst. iškvietimų. Iš jų – 263 nelaimingi atsitikimai; 10 gimdyvių. Per pastarąjį mėnesį atgaivinti 3 žmonės – atkurta širdies veikla 74 metų vyrui ir 43 bei 78 metų moterims.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris