„Jei nebeturi naujų idėjų, ką gydymo įstaigoje pakeisti, ką naujo įdiegti, vesti į priekį čia dirbančios komandos nebegali. Vadovas turi nebijoti dinamikos ir iššūkių“, - įsitikinusi Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovė Virginija Dranginienė. Čia dirbantis medikų kolektyvas vieningas - tokia ir yra jų vadovė. Gydymo įstaigoje tik spėk gaudyti naujoves.
Aktyviai dalyvauja projektuose
„Kartais mėgstama sakyti, kad pas gerą gydytoją pacientai ateis, nors jis ir miške darbo stalą pasistatys. Tačiau kuris gydytojas eis dirbti prie miško stalo?“ - retoriškai klausia gydymo įstaigos vadovė V.Dranginienė. Anot jos, įstaiga turi būti patraukli visiems: ir darbuotojams, ir pacientams. Per ketverius vadovavimo metus direktorė šiuo atžvilgiu nuveikė iš tiesų daug.
Tam pasitarnavo stiprioji vadovės pusė – drąsiai imtis naujų projektų, būti dinamiška.
„Mes kartu su pavaduotoja – mūsų idėjų generatore - vis nerimstame tai tą keisti, tai tą. O ir kolektyvas naujoves priima. Pamenu, kai prasidėjo savanoriška įstaigų akreditacija. Pavarčius reikalavimų vadovą suabejojau, ar įveiksime tokį reikalavimų gausumą. Bet paskui pamaniau: gi ne vienos dienos darbas – įdirbio daug, bet ilgalaikiu rezultatu džiaugsis visi. Susikviečiau kolektyvą – darom? Darom! Akreditacijai pasirengti mums visiems truko devynis mėnesius“, - darbų pradžią atsimena Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Virginija Dranginienė.
Nors priprasti prie naujų tvarkų lengva nebuvo, dabar visi gali pasidžiaugti diegiamomis naujovėmis ir vis gražėjančia darbo aplinka. Direktorės iniciatyva įstaiga dalyvauja projekte, kuris finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Tam skirta 118 tūkst. eurų, 7,5 proc. prisidėjo ir savivaldybė. Be to, atsižvelgusi į skurdžią pastato būklę, savivaldybė pirmą kartą per PSPC egzistavimo laikotarpį skyrė lėšų pastato remonto - rekonstrukcijos darbams.
„Buvo atliekami rūsio drenažo darbai, šiltinamos pastato sienos. Rūsys jau skendo. Įėjus vanduo siekdavo iki čiurnų kauliukų. Siena – kaip kempinė, per kurią sunkėsi vanduo. Pastatas tiesiog sėdo, suskilo sienos. Taigi darbų ėmėmės, galima sakyti, nuo šaknų“, - atsimena darbo sąlygas vadovė. Vėliau buvo įrengtas liftas, atnaujinti tualetai, atlikti kiti remonto darbai. Tiesa, visa tai suvaldyti buvo taip pat administracijos darbas.
„Tiesiog dirbome techninį darbų priežiūros vadovo darbą. Pirštu baksnojome, kas netinka, ką perdaryti. Žiūrėk, neįgaliojo tualete kriauklė pastatyta per daug arti durų – per mažai vietos su neįgaliojo vežimėliu įvažiuoti. Liepi perdaryti. Viską teko prižiūrėti patiems“, - pasakoja direktorė.
Kitas didelis remonto išlošis – naujai įrengtas izoliatorius. Jį perkėlė iš buvusio trečiame pastato aukšte į pirmame aukšte esančią visiems patogią, atskirą zoną. Įstaigos teritorijoje numatoma įrengti ir mobilų punktą.
„Jau suformuotos komandos, numatome atlikti tepinėlių ėmimo dėl Covid-19 procedūrą tris kartus per savaitę. Tai bus palengvinimas rajono gyventojams, diagnozuojant šią virusinę ligą“,- paaiškina V.Dranginienė.
Ilgai laukta lifto įrengimo, o jį pajungus, pradėti laiptinės sienų einamojo remonto darbai. Toliau seks kabinetų durų keitimas. Mat perdažyti senų, apšiurusių durų nėra jokios prasmės.
Dar vienas neseniai įgyvendintas projektas – nuosavos fotovoltinės elektrinės įrengimas ant pastato stogo. Dabar elektrą gydymo įstaiga generuoja pati.
„Dalyvavome klimato kaitos programoje. Tai naudinga ir valstybei, ir mums. Pagaminta elektra serveryje yra kaupiama. Jei per metus jos sukaupiame daugiau, nei išnaudojame, ji atitenka elektros tinklams“,- aiškina vadovė ir priduria, jog kasmet gydymo įstaigai tai leidžia sutaupyti apie 5 tūkst. eurų.
„Mūsų meras - iniciatyvus, jaunas, nori pokyčių. Taip, kaip Kaišiadorys atrodė prieš penkerius metus ir kaip dabar, nėra ką lyginti. Miestas sutvarkytas, o parkas pripažintas gražiausiu Kauno apskrityje“, - padėkos žodžių savivaldybei, kurios petį jaučia padedant puoselėti gydymo įstaigą, negaili V.Dranginienė.
Komentaras
Direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Danutė Pavilionienė:

- Džiaugiuosi dirbdama su tokiu iniciatyviu žmogumi. Visada malonu tartis ir palaikyti idėjas. Komanda dviese visada stipresnė. Tiesa, svarbu generuoti realistiškas idėjas, o ne tik tuščiai svaičioti - nieko neįgyvendinsi, jei tiesiog stokosi minčių. Dirbu įstaigoje, kuri žaibišku greičiu stojasi ant kojų.
Ūkiškas požiūris leidžia sutaupyti
Ūkišką požiūrį turinti įstaigos direktorė aplinkinius nepailsta stebinti ir savo sumanymais, kaip optimizuoti gydymo įstaigos išteklius. Štai neseniai vietoje rūbinės prie įėjimo pastatytos modernios pacientų daiktų laikymo spintelės.
„Apskaičiavome, kiek per metus kainuoja rūbininkės etato išlaikymas - juk per karantiną jai čia tik švilpauti beliko. Nė pusmetis nepraeis, kai mums tai atsipirks. Ir pacientams patogu susidėti daiktus, nes dažnai atvyksta čia iš tolimesnės gyvenvietės, pasiima su savimi ir ryšulį, todėl dabar turi kur tai pasidėti, kol laukia vizito pas gydytoją“, - sako įstaigos vadovė.
Kitas greitu metu numatytas išteklių optimizavimas - pacientų registratūros kartoteka. Anot V.Dranginienės, gydytojoms ir kartu dirbančioms slaugytojoms pacientų kortelių nešiojimas po kabinetus kainuoja daug brangaus laiko, todėl jų perkėlimas į kiekvieno šeimos gydytojo kabinetą problemą išspręstų. Be to, tai ir pacientų srautų valdymas, kas pandemijos kontekste tampa ypač aktualu. Tai jau sėkmingai įgyvendino gydytojos, savo kabinetan sukėlusios vaikų ambulatorines sveikatos istorijas.
„Šaunu, kad kolektyvas noriai priima naujoves. Vos spėjau pasiūlyti šį sprendimą, pilotiniu kabinetu pasisiūliusia tapti gydytoja pasekė ir kitos kolegės“, - prigijusia iniciatyva džiaugiasi direktorė. Ilgai netrukus numatoma registratūros pertvarka perkeliant į gydytojų kabinetus ir suaugusiųjų pacientų dokumentaciją, o registratūra taps pacientų priėmimo - informacijos kabinetu.
Diegia modernią aparatūrą
Anot čia dirbančių gydytojų, be geros vadybos ir atmosferos darbe, ne mažiau svarbi ir darbo aplinka. Ji gražėja tiesiog akyse. „Pacientus turime pritraukti. Jie yra mūsų maitintojai. Ir ne tik pacientus, bet ir darbuotojus. Įstaiga turi būti patraukli visiems“, - įsitikinusi V.Dranginienė.
Gydytoja odontologė Lina Načajienė džiaugiasi atnaujinta medicinine aparatūra. Tiesa, tai ne tik akiai patraukus vaizdas – darbo kokybė pagerėjo iš esmės.
„Per darbo metus aparatūra jau ne kartą keitėsi. Medicinos naujoves reikalinga sekti nuolatos“, - sako 24-erius darbo metus įstaigoje skaičiuojanti specialistė. Paklausta, ar per tą laiką nekirbėjo mintis steigti privataus kabineto, gydytoja atvira – dirbti valstybinėje medicinos įstaigoje kur kas saugiau.
„Ko paprašysi, visada gausi: užsakomos visos reikiamos medžiagos, nėra jokio pasipriešinimo, - sako L.Načajienė. Be to, tai ir atsakomybės jausmo, ir turimų finansų klausimas. - Ne kartą buvau gavusi įvairių pasiūlymų dirbti privačiai, bet įvertinusi privalumus ir minusus supratau, kad blaškytis nėra ko, jei čia yra gerai.“
Akušerė ginekologė Tatjana Ivanova rodo neseniai įsigytą modernią ginekologijos kėdę, iš spintos traukia naujovišką vaisiaus tonus skaičiuojantį aparatą.
„Buvusią kėdę galima jau į muziejų pastatyti“, - juokauja ji.
O štai procedūrų kabinete bendrosios praktikos slaugytoja Ilona Vilpišauskienė demonstruoja įsigytas komfortiškas pacientų kėdes. „Kai pacientui yra atliekama ilgesnė procedūra, galima patogiai atsigulti, atlošti galvą, nesėdėti įsitempus“, - aiškina slaugytoja. Visa tai - dalyvavimo pacientų aptarnavimo, prieinamumo ir kokybės gerinimo projekte vaisiai. Iš jam skirtų lėšų įstaiga ne tik atsinaujino medicininę aparatūrą, bet ir įsigijo papildomą automobilį, kad galėtų operatyviau pacientus vizituoti namuose. Projekto lėšomis įsigyti ir modernūs akispūdžio matavimo tonometrai, defibriliatoriai, pakeistos naujos kėdės, kušetės gydytojų kabinetuose, o iki metų galo planuojama atnaujinti visa gydytojų kompiuterinė bazė.
Džiugina jaunėjantis kolektyvas
Kaišiadorių PSPC gerėjančios darbo sąlygos duoda akivaizdžių vaisių – čia vis dažniau prie kolektyvo prisijungia jauni medikai. Neseniai prie kolektyvo prisijungusi šeimos gydytoja Dalia Gladutienė sako, nors gyvena Kaune, atlikusi rezidentūrą vienoje didelėje Kauno gydymo įstaigoje pasirinko darbą Kaišiadorių PSPC. Nors kasdien kelyje užtrunka keturiasdešimt minučių, tai pasirodė menkas nepatogumas prieš siūlomas puikias darbo sąlygas.
„Erdvus kabinetas, kondicionierius, pasirūpinta visomis darbo priemonėmis, pačiai nereikia dėl nieko sukti galvos - esu pasinėrusi tik į darbą. Vos atėjau dirbti iškart pajutau, kad čia geras personalo tarpusavio santykis. Kolegiškas bendradarbiavimas jaučiamas ir iš administracijos. Įstaigai vadovauja puiki moteris. Be to, pastebiu, kad Kaišiadorių pacientai kur kas gernoriškesni ir šiltesni nei didmiestyje, jaučia dėkingumą už rūpestį, su jais lengviau susikalbėti“, - neslepia šeimos gydytoja.
Jai antrina ir metus čia besidarbuojanti šeimos gydytoja Monika Abromaitienė. Lygindama darbą keliose įstaigose, tarp kurių ir privati klinika Kaune, Kaišiadorių PSPC sako pasirinkusi jau po pirmo pokalbio su vadove.
„Palyginau dvi skirtingas gydymo įstaigas - pokalbis su kitos įstaigos vadovu mane tiesiog atgrasė, o čia iškart pajutau šilumą, kad manimi domimasi nuoširdžiai“, - atvirauja M.Abromaitienė.
Savo ruožtu ilgamečiai darbuotojai tikina, jog prie kolektyvo prisijungiantis jaunas kraujas – didelis išlošis visiems. Mat tai - impulsas modernizuoti nusistovėjusias sistemas ir, ką čia slėpti, padėti susigaudyti nuolat besikeičiančiose kompiuterinėse naujovėse. Įstaigos personalo gretas papildys jaunos, perspektyvios specialistės: burnos higienistė, kineziterapeutė, slaugytojos padėjėjos.
„Jaunimas verčia pasitempti senosios kartos atstovus. Mes stengiamės neatsilikti, sekame jų pavyzdžiu, tarkime, aktyviai dalyvaujame šiuolaikiniuose vebinaruose“, - sako T.Ivanova.
Nuo kitų metų – naujus reikalavimus atitinkanti ambulatorinės slaugos namuose komanda
Be gerėjančių darbo sąlygų personalui, o pacientams aptarnavimo sąlygų, Kaišiadorių PSPC planuoja plėsti ambulatorinės slaugos paslaugas namuose. Svarbų to poreikį direktorė sako pastebėjo dar dirbdama čia šeimos gydytoja.
„Viskas ateina iš praktikos. Paprasta imtis darbų, kai žinai, kas yra reikalinga, o ne tiesiog svaičioji. Per ilgus darbo metus mačiau kokybinio darbo trūkumą su slaugomais pacientais, todėl tik pradėjus teikti ambulatorines paslaugas pirmasis mano „kūdikis“, kurio ėmiausi, – įsteigtas atskiras ambulatorinės slaugos namuose etatas. Manau, kad kokybę pasiekti galima tik tada, kai gydytojas yra visiškai atsijungęs nuo apylinkės pacientų priėmimo, dokumentacijos pildymo. Mat šeimos gydytojų važinėjimas po priėmimo valandų į namus neduoda gerų vaisių. Ir gerai, kokybiškai paslaugai nepakanka vien jo paties paslaugų. Tam turi būti sutelkta visa komanda“, - įsitikinusi vadovė.
Taigi prie neįgalius pacientus namuose aptarnaujančios specialistės nuo kitų metų pradžios ketina prisijungti didesnė komanda, kurią sudarys ir slaugytojai, ir jų padėjėjai, taip pat kineziterapeutas, jei bus poreikis, ir socialinis darbuotojas.
Įsibėgėjus šios komandos darbui, Kaišiadorių PSPC norėtų plėtoti ir paliatyviąją slaugą.
„Namuose slaugomas pacientas galiausiai tampa paliatyviosios pagalbos pacientu. Specialistai, baigę kursus, turėdami atitinkamą sertifikatą, galėtų būti pervedami į paliatyviosios slaugos statusą ir toliau dirbti su šiuo pacientu bei jo šeimos nariais. Taip pacientui, jo artimiesiems nereiktų pratintis prie naujo jį lankančio mediko, o ir šiam būtų lengviau padėti slaugytam pacientui nueiti paskutinę gyvenimo atkarpą“, - kokia to nauda pacientui, aiškina V.Dranginienė. Gydymo įstaigai nebereiktų burti atskiros, tik paliatyviąją pagalbą teikiančios specialistų komandos.
„Ne visiems norisi įsileisti į savo namus netgi psichologą, kai kurie nori dvasininko pagalbos, ne visiems reikia socialinio darbuotojo. Artimieji neretai nori patys būti savo išeinančiam brangiam žmogui pagalbos ranka. Taigi, ir ta komandos sudėtis gali keistis. Nedidelės gydymo įstaigos rėmuose to padaryti neleidžia įstatyminė bazė“, - aiškina V.Dranginienė.
Paliatyviosios slaugos namuose svarbą mato ir šiuo metu ambulatorinės paslaugas teikianti bei pacientus namuose vizituojanti slaugytoja Laura Stankevičiūtė, kuriai netrukus numatomos komandos koordinatorės pareigos.
„Vykdamas pas pacientą į namus pradžioje jautiesi jų svečiu, o pamažu keičiasi ir tarpusavio bendravimas, atsiranda pasitikėjimas ir slaugytojas tampa artimu pacientui, jo šeimos nariams. Pacientai namų aplinkoje yra atviresni. Kuo labiau su juo bendrauji, tuo jis arčiau prisileidžia, mažiau ką bando nuslėpti. Tiesa, prisijaukinti pacientą reikia laiko. Pamenu, kai tik pradėjau dirbti, man sakydavo, kad buvo labai pripratę prie buvusio specialisto. Tai matant norėtųsi teikti ir paliatyviosios pagalbos paslaugas tiems pacientams, su kuriais buvo bendraujama kaip su ambulatorinės slaugos reikalingais pacientais“, - sako specialistė.
Be to, į paliatyviąją pagalbą yra įtraukiami ir artimieji, kurie turi didelę įtaką paciento psichinės sveikatos būklei. Taigi, kai šeimos nariai jaučiasi ramiai, jaučia pasitikėjimą slaugančiu asmeniu, tai ir tokią pat nuotaiką perteikia sergančiam artimajam“, - teigia L.Stankevičiūtė.
Na, o visų svarbiausia – paliatyvioji pagalba namuose leistų oriai gyvenimą pabaigti namų aplinkoje tarp artimiausių žmonių. „Turime pagaliau suteikti teisę rinktis, kur žmogus nori numirti, deja, šiandien turėti atskirą specialistų komandą paliatyviai slaugai namuose rajoninio lygio įstaiga nepajėgi“, - trumpai paaiškina V.Dranginienė.
Pandemija tik užgrūdino
Negali nepastebėti, kad visos išvardintos naujovės diegiamos siaučiant pandemijai. Vis dėlto gydymo įstaiga, kai iš anksto pasiruošta, tai įveikia nesunkiai.
Sėkmingai praėjusi pirmoji pandemijos banga Kaišiadorių gydymo įstaigai tapo it repeticija prieš šiandienos iššūkius, todėl tai nesukelia didelių audrų. Išmoktos pamokos, tokios kaip gydytojų darbas nuotoliniu būdu, leidžia dirbti be perdėtos įtampos. Nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų kiekis įstaigoje išaugo net septyniolika kartų.
„Dauguma pacientų patenkinti, kad paslauga tapo nuotolinė. Dirbantys, vaikus auginantys pacientai neturi laiko, o ir noro tiesioginėms konsultacijoms, jei jie jaučiasi gerai, nėra pašalinio vaistų poveikio, gerai kontroliuojama ligos eiga. O ir gyvenantys atokiau džiaugiasi, kad nebereikia organizuotis transporto, kaip atvykti“, - nauda optimizavus darbą dalinasi direktorė ir neslepia, kad tokią tvarką daugeliu atvejų svarsto palikti ir ateityje. Kita vertus, kviesti pacientus pasitikrinti ir raginti stebėti savo sveikatos būklę taip pat tenka neretai.
„Paskambina pacientas ir sako: daktaryte, man tik vaistų. Bet žiūri, kad seniai jau jį bematei. Primeni apie apžiūros, tyrimo poreikį, paragini atvykti“, - kad neleidžia pacientams priprasti prie patogios tvarkos, per vėlai pastebėti naujus ligų simptomus, patikina įstaigos vadovė, tebedirbanti ir šeimos gydytoja. Pirmosios viruso bangos metu buvo įsitvirtinusi gera tvarka aukštesnio lygio įstaigose, norint užsiregistruoti specialisto konsultacijos. Registracija buvo vykdoma tik gydančiam gydytojui užpildžius elektroninį siuntimą. Pastaruoju metu situacija vėl grįžta į senas vėžes, kai pacientai patys neretai nusprendžia registruotis konsultacijos pas norimą specialistą.
Vykdant pacientų registraciją pas gydantį gydytoją įstaigai teko greitai persiorientuoti prie pagausėjusio skambinančiųjų pacientų srauto. Registratūroje priimtas papildomas darbuotojas, įdiegtas automatinis atsakiklis, todėl nepavykus prisiskambinti, registratorė turi galimybę pacientams perskambinti pati.
Laikantis infekcijų kontrolės reikalavimų diegtas ir pacientų srautų valdymas, paskirtos vaikų ir suaugusiųjų profilaktinio sveikatos patikrinimo dienos, o sergantieji pacientai lankosi kitu laiku arba priimami profilaktinėmis dienomis esant būtinumui.
Pandemijai įsibėgėjus, didėjant darbuotojų infekcijos rizikai personalą ketinama rotuoti kas dvi savaites – pusė jų dirbtų namuose nuotoliniu būdu, pusė - darbo vietoje. Įstaigoje patvirtintas etapinis paslaugų teikimo ir darbo organizavimo planas, veiksmų planas, esant Covid-19 infekcijos atvejui įstaigoje.
„Neseniai turėjome kolektyvo susirinkimą, strategavome, kas pirmi eitų į frontą, jei turėtume sergančiųjų antplūdį. O jei jau situacija diktuos – į frontą eisime visi“, - sako įstaigos vadovė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: