Kai­šia­do­rių PSPC į prie­kį ve­da die­gia­mos nau­jo­vės

Greta Vanagienė
2020-12-04
„Jei ne­be­tu­ri nau­jų idė­jų, ką gy­dy­mo įstai­go­je pa­keis­ti, ką nau­jo įdieg­ti, ves­ti į prie­kį čia dir­ban­čios ko­man­dos ne­be­ga­li. Va­do­vas tu­ri ne­bi­jo­ti di­na­mi­kos ir iš­šū­kių“, - įsi­ti­ki­nu­si Kai­šia­do­rių pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro (PSPC) va­do­vė Vir­gi­ni­ja Dran­gi­nie­nė. Čia dir­ban­tis me­di­kų­ ko­lek­ty­vas vie­nin­gas - to­kia ir yra jų va­do­vė. Gy­dy­mo įstai­go­je tik spėk gau­dy­ti nau­jo­ves.
Kai­šia­do­rių PSPC į prie­kį ve­da die­gia­mos nau­jo­vės
Gydytoja odontologė Lina Načajienė džiaugiasi atnaujinta medicinine aparatūra. Tai - dalyvavimo pa-cientų aptarnavimo, prieinamumo ir kokybės gerinimo projekte vaisiai.

Ak­ty­viai da­ly­vau­ja pro­jek­tuo­se 
„Kar­tais mėgs­ta­ma sa­ky­ti, kad pas ge­rą gy­dy­to­ją pa­cien­tai at­eis, nors jis ir miš­ke dar­bo sta­lą pa­si­sta­tys. Ta­čiau ku­ris gy­dy­to­jas eis dirb­ti prie miš­ko sta­lo?“ - re­to­riš­kai klau­sia gy­dy­mo įstai­gos va­do­vė V.Dran­gi­nie­nė. Anot jos, įstai­ga tu­ri bū­ti pa­trauk­li vi­siems: ir dar­buo­to­jams, ir pa­cien­tams. Per ket­ve­rius va­do­va­vi­mo me­tus di­rek­to­rė šiuo at­žvil­giu nu­vei­kė iš tie­sų daug.
Tam pa­si­tar­na­vo stip­rio­ji va­do­vės pu­sė – drą­siai im­tis nau­jų pro­jek­tų, bū­ti di­na­miš­ka.
 

„Mes kar­tu su pa­va­duo­to­ja – mū­sų idė­jų ge­ne­ra­to­re - vis ne­rims­ta­me tai tą keis­ti, tai tą. O ir ko­lek­ty­vas nau­jo­ves pri­ima. Pa­me­nu, kai pra­si­dė­jo sa­va­no­riš­ka įstai­gų ak­re­di­ta­ci­ja. Pa­var­čius rei­ka­la­vi­mų va­do­vą  su­abe­jo­jau, ar įveik­si­me to­kį rei­ka­la­vi­mų  gau­su­mą. Bet pas­kui pa­ma­niau: gi ne vie­nos die­nos dar­bas – įdir­bio daug, bet il­ga­lai­kiu re­zul­ta­tu džiaug­sis vi­si. Su­si­kvie­čiau ko­lek­ty­vą – da­rom? Da­rom! Ak­re­di­ta­ci­jai pa­si­reng­ti mums vi­siems tru­ko de­vy­nis mė­ne­sius“, - dar­bų pra­džią at­si­me­na Kai­šia­do­rių pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro va­do­vė Vir­gi­ni­ja Dran­gi­nie­nė.

 
Nors pri­pras­ti prie nau­jų tvar­kų leng­va ne­bu­vo, da­bar vi­si ga­li pa­si­džiaug­ti die­gia­mo­mis nau­jo­vė­mis ir vis gra­žė­jan­čia dar­bo ap­lin­ka. Di­rek­to­rės ini­cia­ty­va įstai­ga da­ly­vau­ja pro­jek­te, ku­ris fi­nan­suo­ja­mas iš Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do. Tam skir­ta 118 tūkst. eu­rų, 7,5 proc. pri­si­dė­jo ir sa­vi­val­dy­bė. Be to, at­si­žvel­gusi į skur­džią pa­sta­to būk­lę, sa­vi­val­dy­bė pir­mą kar­tą per PSPC eg­zis­ta­vi­mo lai­ko­tar­pį sky­rė lė­šų pa­sta­to re­mon­to - re­konst­ruk­ci­jos dar­bams. 
„Bu­vo at­lie­ka­mi rū­sio  dre­na­žo dar­bai, šil­ti­na­mos pa­sta­to sie­nos. Rū­sys jau sken­do. Įė­jus van­duo siek­da­vo iki čiur­nų kau­liu­kų. Sie­na – kaip kem­pi­nė, per ku­rią sun­kė­si van­duo. Pa­sta­tas tie­siog sė­do, su­ski­lo sie­nos. Tai­gi dar­bų ėmė­mės, ga­li­ma sa­ky­ti, nuo šak­nų“, - at­si­me­na dar­bo są­ly­gas va­do­vė. Vė­liau bu­vo įreng­tas lif­tas, at­nau­jin­ti tu­a­le­tai, at­lik­ti ki­ti re­mon­to dar­bai. Tie­sa, vi­sa tai su­val­dy­ti  bu­vo taip pat ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­bas.
 
„Tie­siog dir­bo­me tech­ni­nį dar­bų prie­žiū­ros va­do­vo dar­bą. Pirš­tu baks­no­jo­me, kas ne­tin­ka, ką per­da­ry­ti. Žiū­rėk, ne­įga­lio­jo tu­a­le­te kriauk­lė pa­sta­ty­ta per daug ar­ti du­rų – per ma­žai vie­tos su ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­liu įva­žiuo­ti. Lie­pi per­da­ry­ti. Vis­ką te­ko pri­žiū­rė­ti pa­tiems“, - pa­sa­ko­ja di­rek­to­rė.
Ki­tas di­de­lis re­mon­to iš­lo­šis – nau­jai įreng­tas izo­lia­to­rius. Jį per­kė­lė iš bu­vu­sio tre­čia­me pa­sta­to aukš­te į  pir­ma­me aukš­te esan­čią vi­siems pa­to­gią, at­ski­rą zo­ną. Įstai­gos te­ri­to­ri­jo­je nu­ma­to­ma įreng­ti ir mo­bi­lų punk­tą.
„Jau su­for­muo­tos ko­man­dos, nu­ma­to­me at­lik­ti te­pi­nė­lių ėmi­mo dėl Co­vid-19 pro­ce­dū­rą tris kar­tus per sa­vai­tę. Tai bus pa­leng­vi­ni­mas ra­jo­no gy­ven­to­jams, diag­no­zuo­jant šią vi­ru­si­nę li­gą“,- pa­aiš­ki­na V.Dran­gi­nie­nė.
 
Il­gai lauk­ta lif­to įren­gi­mo, o jį pa­jun­gus, pra­dė­ti laip­ti­nės sie­nų ei­na­mo­jo re­mon­to dar­bai. To­liau seks ka­bi­ne­tų du­rų kei­ti­mas. Mat per­da­žy­ti se­nų, ap­šiu­ru­sių du­rų nė­ra jo­kios pras­mės.
Dar vie­nas ne­se­niai įgy­ven­din­tas pro­jek­tas – nuo­sa­vos fo­to­vol­ti­nės elek­tri­nės įren­gi­mas ant pa­sta­to sto­go. Da­bar elek­trą gy­dy­mo įstai­ga ge­ne­ruo­ja pa­ti.
„Da­ly­va­vo­me kli­ma­to kai­tos pro­gra­mo­je. Tai nau­din­ga ir vals­ty­bei, ir mums. Pa­ga­min­ta elek­tra ser­ve­ry­je yra kau­pia­ma. Jei per me­tus jos su­kau­pia­me dau­giau, nei iš­nau­do­ja­me, ji ati­ten­ka elek­tros tin­klams“,- aiš­ki­na va­do­vė ir pri­du­ria, jog kas­met gy­dy­mo įstai­gai tai lei­džia su­tau­py­ti apie 5 tūkst. eu­rų.

„Mū­sų me­ras - ini­cia­ty­vus, jau­nas, no­ri po­ky­čių. Taip, kaip Kai­šia­do­rys at­ro­dė prieš pen­ke­rius me­tus ir kaip da­bar, nė­ra ką ly­gin­ti. Mies­tas su­tvar­ky­tas, o par­kas pri­pa­žin­tas gra­žiau­siu Kau­no ap­skri­ty­je“, - pa­dė­kos žo­džių sa­vi­val­dy­bei, ku­rios pe­tį jau­čia pa­de­dant puo­se­lė­ti gy­dy­mo įstai­gą, ne­gai­li V.Dran­gi­nie­nė.

 
Komentaras
Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja me­di­ci­nos rei­ka­lams Da­nu­tė Pa­vi­lio­nie­nė:

- Džiau­giuo­si dirb­da­ma su to­kiu ini­cia­ty­viu žmo­gu­mi. Vi­sa­da ma­lo­nu tar­tis ir pa­lai­ky­ti idė­jas. Ko­man­da dvie­se vi­sa­da stip­res­nė. Tie­sa, svar­bu ge­ne­ruo­ti re­a­lis­tiš­ka­s i­dė­jas, o ne tik tuš­čiai svai­čio­ti - nie­ko ne­įgy­ven­din­si, jei tie­siog sto­ko­si min­čių. Dir­bu įstai­go­je, ku­ri žai­biš­ku grei­čiu sto­ja­si ant ko­jų.  

 
Ūkiš­kas po­žiū­ris lei­džia su­tau­py­ti
Ūkiš­ką po­žiū­rį tu­rin­ti įstai­gos di­rek­to­rė ap­lin­ki­nius ne­pails­ta ste­bin­ti ir sa­vo su­ma­ny­mais, kaip op­ti­mi­zuo­ti gy­dy­mo įstai­gos iš­tek­lius. Štai ne­se­niai vie­to­je rū­bi­nės prie įė­ji­mo pa­sta­ty­tos mo­der­nios pa­cien­tų daik­tų lai­ky­mo spin­te­lės.
„Ap­skai­čia­vo­me, kiek per me­tus kai­nuo­ja rū­bi­nin­kės eta­to iš­lai­ky­mas - juk per ka­ran­ti­ną jai čia tik švil­pau­ti be­li­ko. Nė pus­me­tis ne­pra­eis, kai mums tai at­si­pirks. Ir pa­cien­tams pa­to­gu su­si­dė­ti daik­tus, nes daž­nai at­vyks­ta čia iš to­li­mes­nės gy­ven­vie­tės, pa­si­i­ma su sa­vi­mi ir ry­šu­lį, to­dėl da­bar tu­ri kur tai pa­si­dė­ti, kol lau­kia vi­zi­to pas gy­dy­to­ją“, - sa­ko įstai­gos va­do­vė.
 
Ki­tas grei­tu me­tu nu­ma­ty­tas iš­tek­lių op­ti­mi­za­vi­mas - pa­cien­tų re­gist­ra­tū­ros kar­to­te­ka. Anot V.Dran­gi­nie­nės, gy­dy­to­joms ir kar­tu dir­ban­čioms slau­gy­to­joms pa­cien­tų kor­te­lių ne­šio­ji­mas po ka­bi­ne­tus kai­nuo­ja daug bran­gaus lai­ko, to­dėl jų per­kė­li­mas į kiek­vie­no šei­mos gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tą pro­ble­mą iš­spręs­tų. Be to, tai ir pa­cien­tų srau­tų val­dy­mas, kas pan­de­mi­jos kon­teks­te tam­pa ypač ak­tu­a­lu. Tai jau sėk­min­gai įgy­ven­di­no gy­dy­to­jos, sa­vo ka­bi­ne­tan su­kė­lu­sios vai­kų am­bu­la­to­ri­nes svei­ka­tos is­to­ri­jas.
„Šau­nu, kad ko­lek­ty­vas no­riai pri­ima nau­jo­ves. Vos spė­jau pa­siū­ly­ti šį spren­di­mą, pi­lo­ti­niu ka­bi­ne­tu pa­si­siū­liu­sia tap­ti gy­dy­to­ja pa­se­kė ir ki­tos ko­le­gės“, - pri­gi­ju­sia ini­cia­ty­va džiau­gia­si di­rek­to­rė. Il­gai ne­tru­kus nu­ma­to­ma re­gist­ra­tū­ros per­tvar­ka per­ke­liant į gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tus ir su­au­gu­sių­jų pa­cien­tų do­ku­men­ta­ci­ją, o re­gist­ra­tū­ra taps pa­cien­tų pri­ėmi­mo - in­for­ma­ci­jos ka­bi­ne­tu.



Die­gia mo­der­nią apa­ra­tū­rą
Anot čia dir­ban­čių gy­dy­to­jų, be ge­ros va­dy­bos ir at­mo­sfe­ros dar­be, ne ma­žiau svar­bi ir dar­bo ap­lin­ka. Ji gra­žė­ja tie­siog aky­se. „Pa­cien­tus tu­ri­me pri­trauk­ti. Jie yra mū­sų mai­tin­to­jai. Ir ne tik pa­cien­tus, bet ir dar­buo­to­jus. Įstai­ga tu­ri bū­ti pa­trauk­li vi­siems“, - įsi­ti­ki­nu­si V.Dran­gi­nie­nė.
Gy­dy­to­ja odon­to­lo­gė Li­na Na­ča­jie­nė džiau­gia­si at­nau­jin­ta me­di­ci­ni­ne apa­ra­tū­ra. Tie­sa, tai ne tik akiai pa­trau­kus vaiz­das – dar­bo ko­ky­bė pa­ge­rė­jo iš es­mės.
 
„Per dar­bo me­tus apa­ra­tū­ra jau ne kar­tą kei­tė­si. Me­di­ci­nos nau­jo­ves rei­ka­lin­ga sek­ti nuo­la­tos“, - sa­ko 24-erius dar­bo me­tus įstai­go­je skai­čiuo­jan­ti spe­cia­lis­tė. Pa­klaus­ta, ar per tą lai­ką ne­kir­bė­jo min­tis steig­ti pri­va­taus ka­bi­ne­to, gy­dy­to­ja at­vi­ra – dirb­ti vals­ty­bi­nė­je me­di­ci­nos įstai­go­je kur kas sau­giau.
„Ko pa­pra­šy­si, vi­sa­da gau­si: už­sa­ko­mos vi­sos rei­kia­mos me­džia­gos, nė­ra jo­kio pa­si­prie­ši­ni­mo, - sa­ko L.Na­ča­jie­nė. Be to, tai ir at­sa­ko­my­bės jaus­mo, ir tu­ri­mų fi­nan­sų klau­si­mas. - Ne kar­tą bu­vau ga­vu­si įvai­rių pa­siū­ly­mų dirb­ti pri­va­čiai, bet įver­ti­nu­si p­ri­va­lu­mus ir mi­nu­sus su­pra­tau, kad blaš­ky­tis nė­ra ko, jei čia yra ge­rai.“
 
Aku­še­rė gi­ne­ko­lo­gė Tat­ja­na Iva­no­va ro­do ne­se­niai įsi­gy­tą mo­der­nią gi­ne­ko­lo­gi­jos kė­dę, iš spin­tos trau­kia nau­jo­viš­ką vai­siaus to­nus skai­čiuo­jan­tį apa­ra­tą.
„Bu­vu­sią kė­dę ga­li­ma jau į mu­zie­jų pa­sta­ty­ti“, - juo­kau­ja ji.
O štai pro­ce­dū­rų ka­bi­ne­te ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja Ilo­na Vil­pi­šaus­kie­nė de­monst­ruo­ja įsi­gy­tas kom­for­tiš­kas pa­cien­tų kė­des. „Kai pa­cien­tui yra at­lie­ka­ma il­ges­nė pro­ce­dū­ra, ga­li­ma pa­to­giai at­si­gul­ti, at­loš­ti gal­vą, ne­sė­dė­ti įsi­tem­pus“, - aiš­ki­na slau­gy­to­ja. Vi­sa tai - da­ly­va­vi­mo pa­cien­tų ap­tar­na­vi­mo, pri­ei­na­mu­mo ir ko­ky­bės ge­ri­ni­mo pro­jek­te vai­siai. Iš jam skir­tų lė­šų įstai­ga ne tik at­si­nau­ji­no me­di­ci­ni­nę apa­ra­tū­rą, bet ir įsi­gi­jo pa­pil­do­mą au­to­mo­bi­lį, kad ga­lė­tų ope­ra­ty­viau pa­cien­tus vi­zi­tuo­ti na­muo­se. Pro­jek­to lė­šo­mis įsi­gy­ti ir mo­der­nūs aki­spū­džio ma­ta­vi­mo to­no­met­rai, de­fib­ri­lia­to­riai, pa­keis­tos nau­jos kė­dės, ku­še­tės gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tuo­se, o iki me­tų ga­lo pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ti vi­sa gy­dy­to­jų kom­piu­te­ri­nė ba­zė.
 


Džiu­gi­na jau­nė­jan­tis ko­lek­ty­vas 
Kai­šia­do­rių PSPC ge­rė­jan­čios dar­bo są­ly­gos duo­da aki­vaiz­džių vai­sių – čia vis daž­niau prie ko­lek­ty­vo pri­si­jun­gia jau­ni me­di­kai. Ne­se­niai prie ko­lek­ty­vo pri­si­jun­gu­si šei­mos gy­dy­to­ja Da­lia Gla­du­tie­nė sa­ko, nors gy­ve­na Kau­ne, at­li­ku­si re­zi­den­tū­rą vie­no­je di­de­lė­je Kau­no gy­dy­mo įstai­go­je pa­si­rin­ko dar­bą Kai­šia­do­rių PSPC. Nors kas­dien ke­ly­je už­trun­ka ke­tu­rias­de­šimt mi­nu­čių, tai pa­si­ro­dė men­kas ne­pa­to­gu­mas prieš siū­lo­mas pui­kias dar­bo są­ly­gas.
„Erd­vus ka­bi­ne­tas, kon­di­cio­nie­rius, pa­si­rū­pin­ta vi­so­mis dar­bo prie­mo­nė­mis, pa­čiai ne­rei­kia dėl nie­ko suk­ti gal­vos - esu pa­si­nė­ru­si tik į dar­bą. Vos at­ėjau dirb­ti iš­kart pa­ju­tau, kad čia ge­ras per­so­na­lo tar­pu­sa­vio san­ty­kis. Ko­le­giš­kas ben­dra­dar­bia­vi­mas jau­čia­mas ir iš ad­mi­nist­ra­ci­jos. Įstai­gai va­do­vau­ja pui­ki mo­te­ris. Be to, pa­ste­biu, kad Kai­šia­do­rių pa­cien­tai kur kas ger­no­riš­kes­ni ir šil­tes­ni nei did­mies­ty­je, jau­čia dė­kin­gu­mą už rū­pes­tį, su jais leng­viau su­si­kal­bė­ti“, - ne­sle­pia šei­mos gy­dy­to­ja.
Jai ant­ri­na ir me­tus čia be­si­dar­buo­jan­ti šei­mos gy­dy­to­ja Mo­ni­ka Ab­ro­mai­tie­nė. Ly­gin­da­ma dar­bą ke­lio­se įstai­go­se, tarp ku­rių ir pri­va­ti kli­ni­ka Kau­ne, Kai­šia­do­rių PSPC sako pa­si­rin­ku­si jau po pir­mo po­kal­bio su va­do­ve.
 
„Pa­ly­gi­nau dvi skir­tin­gas gy­dy­mo įstai­gas - po­kal­bis su ki­tos įstai­gos va­do­vu ma­ne tie­siog at­gra­sė, o čia iš­kart pa­ju­tau ši­lu­mą, kad ma­ni­mi do­mi­ma­si nuo­šir­džiai“, - at­vi­rau­ja M.Ab­ro­mai­tie­nė.
Sa­vo ruož­tu il­ga­me­čiai dar­buo­to­jai ti­ki­na, jog prie ko­lek­ty­vo pri­si­jun­gian­tis jau­nas krau­jas – di­de­lis iš­lo­šis vi­siems. Mat tai - im­pul­sas mo­der­ni­zuo­ti nu­si­sto­vė­ju­sias sis­te­mas ir, ką čia slėp­ti, pa­dė­ti su­si­gau­dy­ti nuo­lat be­si­kei­čian­čio­se kom­piu­te­ri­nė­se nau­jo­vė­se. Įstai­gos per­so­na­lo gre­tas pa­pil­dys jau­nos, per­spek­ty­vios spe­cia­lis­tės: bur­nos hi­gie­nis­tė, ki­ne­zi­te­ra­peu­tė, slau­gy­to­jos pa­dė­jė­jos.
„Jau­ni­mas ver­čia pa­si­temp­ti se­no­sios kar­tos at­sto­vus. Mes sten­gia­mės ne­at­si­lik­ti, se­ka­me jų pa­vyz­džiu, tar­ki­me, ak­ty­viai da­ly­vau­ja­me šiuo­lai­ki­niuo­se ve­bi­na­ruo­se“, - sa­ko T.Iva­no­va.


 
Nuo ki­tų me­tų – nau­jus rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­ti am­bu­la­to­ri­nės slau­gos na­muo­se ko­man­da
Be ge­rė­jan­čių dar­bo są­ly­gų per­so­na­lui, o pa­cien­tams ap­tar­na­vi­mo są­ly­gų, Kai­šia­do­rių PSPC pla­nuo­ja plės­ti am­bu­la­to­ri­nės slau­gos pa­slau­gas na­muo­se. Svar­bų to po­rei­kį di­rek­to­rė sa­ko pa­ste­bė­jo dar dirb­da­ma čia šei­mos gy­dy­to­ja.
„Vis­kas at­ei­na iš prak­ti­kos. Pa­pras­ta im­tis dar­bų, kai ži­nai, kas yra rei­ka­lin­ga, o ne tie­siog svai­čio­ji. Per il­gus dar­bo me­tus ma­čiau ko­ky­bi­nio dar­bo trū­ku­mą su slau­go­mais pa­cien­tais, to­dėl tik pra­dė­jus teik­ti am­bu­la­to­ri­nes pa­slau­gas pir­ma­sis ma­no „kū­di­kis“, ku­rio ėmiau­si, – įsteig­tas at­ski­ras am­bu­la­to­ri­nės slau­gos na­muo­se eta­tas. Ma­nau, kad ko­ky­bę pa­siek­ti ga­li­ma tik ta­da, kai gy­dy­to­jas yra vi­siš­kai at­si­jun­gęs nuo apy­lin­kės­ pa­cien­tų pri­ėmi­mo, do­ku­men­ta­ci­jos pil­dy­mo. Mat šei­mos gy­dy­to­jų va­ži­nė­ji­mas po pri­ėmi­mo va­lan­dų į na­mus ne­duo­da ge­rų vai­sių. Ir ge­rai, ko­ky­biš­kai pa­slau­gai ne­pa­kan­ka vien jo pa­ties pa­slau­gų. Tam tu­ri bū­ti su­telk­ta vi­sa ko­man­da“, - įsi­ti­ki­nu­si va­do­vė.

 
Tai­gi prie ne­įga­lius pa­cien­tus na­muo­se ap­tar­nau­jan­čios spe­cia­lis­tės nuo ki­tų me­tų pra­džios ke­ti­na pri­si­jung­ti di­des­nė ko­man­da, ku­rią su­da­rys ir slau­gy­to­jai, ir jų pa­dė­jė­jai, taip pat ki­ne­zi­te­ra­peu­tas, jei bus po­rei­kis, ir so­cia­li­nis dar­buo­to­jas.
Įsi­bė­gė­jus šios ko­man­dos dar­bui, Kai­šia­do­rių PSPC no­rė­tų plė­to­ti ir pa­lia­ty­vi­ą­ją slau­gą.
„Na­muo­se slau­go­mas pa­cien­tas ga­liau­siai  tam­pa pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos pa­cien­tu. Spe­cia­lis­tai, bai­gę kur­sus, tu­rė­da­mi ati­tin­ka­mą ser­ti­fi­ka­tą, ga­lė­tų bū­ti per­ve­da­mi į pa­lia­ty­vio­sios slau­gos sta­tu­są ir to­liau dirb­ti su šiuo pa­cien­tu bei jo šei­mos na­riais. Taip pa­cien­tui, jo artimiesiems ne­reik­tų pra­tin­tis prie nau­jo jį lan­kan­čio me­di­ko, o ir šiam bū­tų leng­viau pa­dė­ti slau­gy­tam pa­cien­tui nu­ei­ti pas­ku­ti­nę gy­ve­ni­mo at­kar­pą“, - ko­kia to nau­da pa­cien­tui, aiš­ki­na V.Dran­gi­nie­nė. Gy­dy­mo įstai­gai ne­be­reik­tų bur­ti at­ski­ros, tik pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą tei­kian­čios spe­cia­lis­tų ko­man­dos.
 
„Ne vi­siems no­ri­si įsi­leis­ti į sa­vo na­mus net­gi psi­cho­lo­gą, kai ku­rie no­ri dva­si­nin­ko pa­gal­bos, ne vi­siems rei­kia so­cia­li­nio dar­buo­to­jo. Ar­ti­mie­ji ne­re­tai no­ri pa­tys bū­ti sa­vo iš­ei­nan­čiam  bran­giam žmo­gui pa­gal­bos ran­ka. Tai­gi, ir ta ko­man­dos su­dė­tis ga­li keis­tis. Ne­di­de­lės gy­dy­mo įstai­gos rė­muo­se to pa­da­ry­ti ne­lei­džia įsta­ty­mi­nė ba­zė“, - aiš­ki­na V.Dran­gi­nie­nė.
Pa­lia­ty­vio­sios slau­gos na­muo­se svar­bą ma­to ir šiuo me­tu am­bu­la­to­ri­nės pa­slau­gas tei­kian­ti bei pa­cien­tus na­muo­se vi­zi­tuo­jan­ti  slau­gy­to­ja Lau­ra Stan­ke­vi­čiū­tė, ku­riai ne­tru­kus nu­ma­to­mos ko­man­dos ko­or­di­na­to­rės pa­rei­gos.
 
„Vyk­da­mas pas pa­cien­tą į na­mus pra­džio­je jau­tie­si jų sve­čiu, o pa­mažu kei­čia­si ir tar­pu­sa­vio ben­dra­vi­mas, at­si­ran­da pa­si­ti­kė­ji­mas ir slau­gy­to­jas tam­pa  ar­ti­mu pa­cien­tui, jo šei­mos na­riams. Pa­cien­tai na­mų ap­lin­ko­je yra at­vi­res­ni. Kuo la­biau su juo ben­drau­ji, tuo jis ar­čiau pri­si­lei­džia, ma­žiau ką ban­do nu­slėp­ti. Tie­sa, pri­si­jau­kin­ti pa­cien­tą rei­kia lai­ko. Pa­me­nu, kai tik pra­dė­jau dirb­ti, man sa­ky­da­vo, kad bu­vo la­bai pri­pra­tę prie  bu­vu­sio spe­cia­lis­to. Tai ma­tant no­rė­tų­si teik­ti ir pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos pa­slau­gas tiems pa­cien­tams, su ku­riais bu­vo ben­drau­ja­ma kaip su am­bu­la­to­ri­nės slau­gos rei­ka­lin­gais pa­cien­tais“, - sa­ko spe­cia­lis­tė.
 
Be to, į pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą yra įtrau­kia­mi ir ar­ti­mie­ji, ku­rie tu­ri di­de­lę įta­ką pa­cien­to psi­chi­nės svei­ka­tos būk­lei. Tai­gi, kai šei­mos na­riai jau­čia­si ra­miai, jau­čia pa­si­ti­kė­ji­mą slau­gan­čiu as­me­niu, tai ir to­kią pat nuo­tai­ką per­tei­kia ser­gan­čiam ar­ti­ma­jam“, - tei­gia L.Stan­ke­vi­čiū­tė.
Na, o vi­sų svar­biau­sia – pa­lia­ty­vio­ji pa­gal­ba na­muo­se leis­tų oriai gy­ve­ni­mą pa­baig­ti na­mų ap­lin­ko­je tarp ar­ti­miau­sių žmo­nių. „Tu­ri­me pa­ga­liau su­teik­ti tei­sę rink­tis, kur žmo­gus no­ri nu­mir­ti, de­ja, šiandien tu­rė­ti at­ski­rą spe­cia­lis­tų ko­man­dą pa­lia­ty­viai slau­gai na­muo­se ra­jo­ni­nio ly­gio įstai­ga ne­pa­jė­gi“, - trum­pai pa­aiš­ki­na V.Dran­gi­nie­nė.


 
Pan­de­mi­ja tik už­grū­di­no 
Ne­ga­li ne­pa­ste­bė­ti, kad vi­sos iš­var­din­tos nau­jo­vės die­gia­mos siau­čiant pan­de­mi­jai. Vis dėl­to gy­dy­mo įstai­ga, kai iš anks­to pa­si­ruoš­ta, tai įvei­kia ne­sun­kiai.
Sėk­min­gai pra­ėju­si pir­mo­ji pan­de­mi­jos ban­ga Kai­šia­do­rių gy­dy­mo įstai­gai ta­po it re­pe­ti­ci­ja prieš šian­die­nos iš­šū­kius, to­dėl tai ne­su­ke­lia di­de­lių aud­rų. Iš­mok­tos pa­mo­kos, to­kios kaip gy­dy­to­jų dar­bas nuo­to­li­niu bū­du, lei­džia dirb­ti be per­dė­tos įtam­pos. Nuo­to­li­niu bū­du tei­kia­mų pa­slau­gų kie­kis įstai­go­je iš­au­go net sep­ty­nio­li­ka kar­tų.
 
„Dau­gu­ma pa­cien­tų pa­ten­kin­ti, kad pa­slau­ga ta­po nuo­to­li­nė. Dir­ban­tys, vai­kus au­gi­nan­tys pa­cien­tai ne­tu­ri lai­ko, o ir no­ro tie­sio­gi­nėms kon­sul­ta­ci­joms, jei jie jau­čia­si ge­rai, nė­ra pa­ša­li­nio vais­tų po­vei­kio, ge­rai kon­tro­liuo­ja­ma li­gos ei­ga. O ir gy­ve­nan­tys ato­kiau džiau­gia­si, kad ne­be­rei­kia or­ga­ni­zuo­tis trans­por­to, kaip at­vyk­ti“, - nau­da op­ti­mi­za­vus dar­bą da­li­na­si di­rek­to­rė ir ne­sle­pia, kad to­kią tvar­ką dau­ge­liu at­ve­jų svars­to pa­lik­ti ir at­ei­ty­je. Ki­ta ver­tus, kvies­ti pa­cien­tus pa­si­tik­rin­ti ir ra­gin­ti ste­bė­ti sa­vo svei­ka­tos būk­lę taip pat ten­ka ne­re­tai.
 
„Pa­skam­bi­na pa­cien­tas ir sa­ko: dak­ta­ry­te, man tik vais­tų. Bet žiū­ri, kad se­niai jau jį be­ma­tei. Pri­me­ni apie ap­žiū­ros, ty­ri­mo  po­rei­kį, pa­ra­gi­ni at­vyk­ti“, - kad ne­lei­džia pa­cien­tams pri­pras­ti prie pa­to­gios tvar­kos, per vė­lai pa­ste­bė­ti nau­jus li­gų simp­to­mus, pa­ti­ki­na įstai­gos va­do­vė, te­be­dir­ban­ti ir šei­mos gy­dy­to­ja. Pir­mo­sios vi­ru­so ban­gos me­tu bu­vo įsi­tvir­ti­nu­si ge­ra tvar­ka aukš­tes­nio ly­gio įstai­go­se, no­rint už­si­re­gist­ruo­ti spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jos. Re­gist­ra­ci­ja bu­vo vyk­do­ma tik gy­dan­čiam gy­dy­to­jui už­pil­džius elek­tro­ni­nį siun­ti­mą. Pas­ta­ruo­ju me­tu si­tu­a­ci­ja vėl grįž­ta į se­nas vė­žes, kai pa­cien­tai pa­tys ne­re­tai nu­spren­džia re­gist­ruo­tis kon­sul­ta­ci­jos pas no­ri­mą spe­cia­lis­tą.
 
Vyk­dant pa­cien­tų re­gist­ra­ci­ją pas gy­dan­tį gy­dy­to­ją įstai­gai te­ko grei­tai per­sio­rien­tuo­ti prie pa­gau­sė­ju­sio skam­bi­nan­čių­jų pa­cien­tų srau­to. Re­gist­ra­tū­ro­je pri­im­tas pa­pil­do­mas dar­buo­to­jas, įdieg­tas au­to­ma­ti­nis at­sa­kik­lis, to­dėl ne­pa­vy­kus pri­sis­kam­bin­ti, re­gist­ra­to­rė tu­ri ga­li­my­bę pa­cien­tams per­skam­bin­ti pa­ti.
Lai­kan­tis in­fek­ci­jų kon­tro­lės rei­ka­la­vi­mų dieg­tas ir pa­cien­tų srau­tų val­dy­mas, pa­skir­tos vai­kų ir su­au­gu­sių­jų pro­fi­lak­ti­nio svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo die­nos, o ser­gan­tie­ji pa­cien­tai lan­ko­si ki­tu lai­ku ar­ba pri­ima­mi pro­fi­lak­ti­nė­mis die­no­mis esant bū­ti­nu­mui.
Pan­de­mi­jai įsi­bė­gė­jus, di­dė­jant  dar­buo­to­jų in­fek­ci­jos ri­zi­kai  per­so­na­lą ke­ti­na­ma ro­tuo­ti kas dvi sa­vai­tes – pu­sė jų dirb­tų na­muo­se nuo­to­li­niu bū­du, pu­sė - dar­bo vie­to­je. Įstai­go­je pa­tvir­tin­tas eta­pi­nis pa­slau­gų tei­ki­mo ir dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pla­nas, veiks­mų pla­nas, esant Co­vid-19 in­fek­ci­jos at­ve­jui įstai­go­je.
„Ne­se­niai tu­rė­jo­me ko­lek­ty­vo su­si­rin­ki­mą, stra­te­ga­vo­me, kas pir­mi ei­tų į fron­tą, jei tu­rė­tu­me ser­gan­čių­jų ant­plū­dį. O jei jau si­tu­a­ci­ja dik­tuos – į fron­tą ei­si­me vi­si“, - sa­ko įstai­gos va­do­vė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...
    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Energija, laimė, naujų idėjų pliūpsnis po kurio ateina dirglumas, kaltė ir visiška apatija – su tokiomis nuotaikų kai...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Intuityvus valgymas – svorio nuo... smegenų metimo programa

    Kalbėti apie valgymo sutrikimus žmonėms sunku, net jaučiama gėda. Juk, regis, visi tai turime mokėti. Tačiau intuityvaus valgymo konsultantė, tinklaraščio taikasumaistu.lt autorė Ingrida Augutė tikina, kad nieko gėdingo nėra. Tokius sunkumus patiriančiųjų yra daug ir ragina apie tai kalbėti su aplinkiniais, specialistais. Nes ...

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Wuhano dienoraščių“ autorė: valdžia mane vertina kaip priešą

    Kinų autorė Fang Fang (pasiturinčių intelektualų šeimoje gimusios rašytojos tikrasis vardas yra Wang Fung) susidūrė su šiurkščia valdžios reakcija dėl publikuotų dienoraščių, kuriuose buvo aprašytas gyvenimas Wuhane ankstyvomis koronaviruso protrūkio dienomis. Tačiau moteris laikosi savo ir t...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica