Pasak LSMU Podiplominių studijų centro dekano, Neurologijos klinikos docento Kęstučio Petrikonio, Kauno klinikose insultą patyrusiems pacientams teikiama pagalba per pastaruosius 3 metus pasiekė didelį progresą, ypač Neurologijos klinikos vadovės prof. habil. dr. Daivos Rastenytės koordinuojamo darbo ir pastangų dėka. Praėjusių metų birželį LSMU lankėsi garsiausias Ukrainos neurochirurgas, Ukrainos neurochirurgų draugijos pirmininkas ir Užgorodo nacionalinio universiteto rektorius prof. Volodimiras Smolanka. Tada ir sutarta pradėti praktinį LSMU ir Užgorodo nacionalinio universiteto bendradarbiavimą.
 
„Kauno klinikose koncentruojama insulto pagalba, čia siunčiama dauguma Kauno regiono pacientų, susirgusių insultu. Visa tai šiuo metu atliekama operatyviai, remiantis pačia naujausia tarptautine ir Lietuvos organizacine greitosios medicinos pagalbos teikimo patirtimi. Tai didelis Skubios pagalbos skyriaus vadovo dr. Kęstučio Stašaičio ir jo bendradarbiavimo su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba nuopelnas“, – sakė Kauno regiono insultų centro vadovas prof. Antanas Vaitkus.
 
Per praėjusius metus Kauno klinikose trombolizių skaičius išaugo kone du kartus – 2014–aisiais šių procedūrų atlikta daugiau nei pusantro šimto. Šiuolaikinių insulto gydymo metodikų, trombolizės ir trombektomijos taikymo skaičių dinamika sužavėjo Ukrainos kolegas. Prof. A.Vaitkus pastebėjo, kad Ukrainoje šios procedūros atliekamos, bet skaičiai maži, nors ligonių yra daug. Prieš du dešimtmečius ir Lietuvoje trombolizė buvo taikoma tik pavieniams asmenims, o dabar ji pasiekiama visiems.
 
„Kaunas yra aktyviausias, daugiausia šių procedūrų atliekantis Lietuvos centras“, – sakė prof. A. Vaitkus.
Šiuo metu Lietuvoje veikianti Insultų centrų (klasterių) organizacija yra unikali Rytų Europos šalyse: visa veikla koordinuojama ir rezultatai analizuojami, ieškoma palankesnių sprendimų pacientams ir gydymo įstaigoms, todėl Ukrainai būtų patogu perimti Lietuvos patirtį.
 
„Kaip gydyti insultą – ukrainiečiai žino, bet kaip organizuoti įvairių lygių pagalbą – nelabai. Ši problema egzistuoja ne tik Ukrainoje: kaip koncentruoti srautus ir spėti laiku atlikti trombolizę, nes kiekviena minutė labai svarbi. Juo greičiau atliekama trombolizė, juo geresnis rezultatas, nes tuo daugiau lieka sveikų neuronų. Tikslas – kuo greičiau pradėti gydymą. Laikas, per kurį ją galima atlikti, yra 4,5 val. Jei spėtume per 20 ar 40 minučių – rezultatas būtų dar geresnis, – teigia Skubios pagalbos skyriaus vadovas dr. K.aStašaitis. – Kauno klinikose trombolizę pradedame priėmimo skyriuje – taip sutaupome laiko. Šią patirtį perdavėme ukrainiečiams, patarėme, kaip personalui tai atlikti greitai ir saugiai. Svarbių žinių dažniausiai įgyjama per klaidas, bet geriau jų nedaryti, mokytis iš kitų ir atrasti savus kelius, kaip efektyviai organizuoti gydymą.“
 
„Pagalba Ukrainai mums būtų proga pasidalyti patirtimi, kurią gavome iš skandinavų ir kitų šalių. Be to, bendradarbiaujant tobulėja specialistai, plėtojamas mobilumas, infrastruktūriniai ir moksliniai tarpvalstybiniai projektai – padėdami kitiems, stiprinsime savo tarnybas. Jei tik žvelgsime globaliai“, – sakė LSMU Podiplominių studijų centro dekanas doc. K.Petrikonis.