Nauda ir pacientui, ir gydytojui
Pravėrus diagnostikos kabineto duris į akis krinta didelės įstrižainės naujojo endoskopo monitorius. „Tokiame monitoriuje regime didesnį vaizdą, galime užfiksuoti „vaizdą vaizde“, gautus duomenis išsaugoti kaip fotografijas ir persiųsti kitiems gydytojams, tačiau tai nėra svarbiausias naujos aparatūros privalumas“, - pastebi gydytojas chirurgas Sauliaus Bradulskis, atliekantis kolonoskopijas – žarnyno tyrimus. Pagrindinis jo naudojamo aparato privalumas – galimybė matyti darinius žarnų vidiniame paviršiuje tiriančiam antgaliui esant per du milimetrus nuo gleivinės, o tai apžiūrą padaro paprastesne. Paprastesnis įrangos valdymas ir galimybė ją keisti atsižvelgiant į paciento kūno sudėjimą atvykusiems išsitirti sukelia mažiau diskomforto.
„Šio aparato traumatizacija žmogui yra minimali. Galiu palyginti antros kartos „golfą“ ir „penkiasdešimtiniu“ mersedesu, važiuojančiais autostrada. Žinoma, abu automobiliai važiuos, tačiau komforto lygis bus skirtingas. Taip ir šis aparatas patogesnis ir pacientui, ir gydytojui“, - sako S. Bradulskis, priduriantis, kad pačiam darbuojantis keliose ligoninėse atsirado savitas malonumas dirbti su naujuoju aparatu. Tiesa, senasis stovi gretimame kabinete ir vis dar naudojamas kitų pilvo organų tyrimams.
 
Padeda laiku nustatyti vėžinius darinius
Naujos kartos aparatuose įdiegti monochrominiai filtrai leidžia aiškiai matyti kraujagyslių piešinį, todėl greičiau pastebimos galimos vėžio užuomazgos. „Matomas kraujagyslių vaizdas priklausomai nuo naviko gali keistis. Taip galima pasakyti, kur yra naviko riba, kur polipas atsiranda“,- teigia S.Bradulskis. Toks tyrimas leidžia nustatyti ir uždegiminius, ir priešvėžinius susirgimus. Gydytojas pastebi, kad šiandien, pacientams pas gydytojus atvykstant nebe paskutinę minutę suvešėjus piktybiniams navikams, vėžio sukeltų mirčių mažėja. Iš mirties gniaužtų ligoniai ištraukiami medikams kuo anksčiau pastebėjus pakitimus ir polipus, vertinamus kaip priešvėžinius susirgimus, kuriuos reikia ištirti ir pašalinti. Naujoji endoskopinė įranga naudojama ir šalinant šiuos darinius. Dėl to tyrimus atliekantys specialistai bendradarbiauja su ištisa gydytojų komanda – aparatu užfiksuoti duomenys perduodami onkologams, kurie ir nustato, kokį gydymą reikės taikyti  pacientui.
 
Atsižvelgiama į kiekvieną pacientą
Nors endoskopiniai tyrimai, kaip ir patys gydytojai įvardija, nėra patys maloniausi, vis dėlto dar gajus įsitikinimas, kad tokios procedūros skausmingos, tėra mitas. „Štai neseniai atlikau moteriškei kolonoskopiją, ir išėjo rami po jos. O ir amžiaus turėjo, ir operuota“,- sako S. Bradulskis. Gydytojas džiaugiasi, kad Kauno klinikinė ligoninė viena iš pirmųjų ėmėsi politikos  sunkesnės būklės ligoniams atliekant endoskopinius tyrimus taikyti nuskausminimą. Nors paprastai tokių priemonių neprireikia, vis dėlto atvykus silpnos širdies ar sunkia plaučių liga sergančiam pacientui, atliekamos procedūros metu budi anesteziologai, kurie stebi tiriamojo būklę. „Esant reikalui pacientas užmigdomas, taigi žmonėms suteikiame maksimalų saugumą – juk jie ir nervinasi prieš tyrimą, neretai pakyla spaudimas“,- pasakoja S. Bradulskis.
 
Būtina atlikti vyresnio amžiaus žmonėms
Neretai endoskopinius, o ypač – kolonoskopinius tyrimus pacientai laiko gėdingais, todėl vengia. Gydytojai sako, kad pacientai turėtų suvokti, jog tokie tyrimai -  būtini ir naudingi kovojant su vėžiniais susirgimais. Nors stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimų atliekama daugiausiai – apie devynias tokio pobūdžio apžiūras kiekvieną darbo dieną Kauno klinikinės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje, pastaruoju metu daugėja ir žarnyno tyrimų. Tokių apžiūrų pasitaiko po penkias per dieną.
„Valstybei finansuojant Storosios žarnos vėžio profilaktikos programą labai daug pacientų ateina išsitirti, ar jiems negresia ši liga“, – sako gydytoja L.Čepinskienė. Žinoma, jei po kelionės ar kitaip pasikeitus žmogaus aplinkai atsiranda viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, jaunesnio amžiaus žmonių organizmas susitvarko pats. „Sulaukę penkiasdešimties metų kolonoskopinį tyrimą turėtų atlikti visi. Jei šeimoje būta onkologinių susirgimų – tokį tyrimą reikėtų atlikti 35-40 m. amžiaus žmonėms, arba pasidaryti slaptą kraujo testą“,- teigia S. Bradulskis. Slapto kraujavimo žarnyne priežastys gali būti įvairios: uždegimus sukeliantys divertikulai, polipai ir patys vėžiniai navikai. „Užsienyje yra net savita mada dovanoti tyrimus. Štai penkiasdešimtmečio proga JAV gyvenančiam lietuviui žmona padovanojo nemokamą kolonoskopiją“,- apie Vakarų visuomenėje gajas praktikas kalba gydytojas S. Bradulskis.
 
Didėja išgyvenusiųjų skaičius
Kauno klinikinėje ligoninėje storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma nuo 2009 m. rugsėjo. Pagal šią programą kartą per dvejus metus išsitirti dėl storosios žarnos vėžio gali 50–74 metų žmonės. Jiems suteiktos paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Norintys išsitirti gali patys kreiptis į šeimos gydytojus ir gauti kvietimus. Per penkerius programos įgyvendinimo metus buvo nustatyta daugiau nei 600 storosios žarnos vėžio atvejų, o ikivėžinių pakitimų daugiau nei 4 000 atvejų. Lietuvos vėžio registro duomenimis, neskaičiuojant odos vėžio, nors susirgimai storosios žarnos vėžiu vis dar užima antrą vietą ir tarp susirgimų, ir tarp mirčių nuo vėžio, susirgusiųjų išgyvenamumas Lietuvoje didėja. 1995–1999 m. laikotarpiu išgyvenusieji siekė 34 proc. susirgusiųjų, o 2005–2009 m. pakilo iki 45,9 proc.