Padeda žinoti ir ginti savo teises
 
Pagalbos priimant sprendimus specialistai nepriima sprendimų už žmogų. Jie padeda suprasti, mokytis iš patirties ir tapti savarankiškesniems. Institucinės globos pertvarkos projekte numatyta paslauga suteikia galimybę būti atsakingiems už savo gyvenimą, pasirinkimus ir ateitį.
 
„Ši paslauga apima didelę dalį žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia kasdienio gyvenimo sričių: tai ir socialinis gyvenimas, švietimas, užimtumas, teisė, darbas, sveikata bei kitos. Paslaugos tikslas yra stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse. Kartais matome diskriminaciją ir socialiniame lauke, kai asmuo turi ribotas suvokimo galimybes. Specialistas stengiasi būti tuo ramsčiu, padedančiu susigaudyti įvairiose situacijose. Yra daug dirbama su informacijos suteikimu būtent tam konkrečiam asmeniui suprantamu būdu“, – sako V.Kazragienė.
 
Pasak jos, asmuo, neturintis pakankamai žinių apie savo teises, pirmiausia turi būti apie jas informuotas. Pagalbos priimant sprendimus tikslas yra ne tik šias teises pažeidžiamiems asmenims užtikrinti, bet ir stiprinti šių žmonių gebėjimą priimti sprendimus patiems.
 
„Problema ta, kad dažnai trūksta paaiškinimo žmogui suprantamu būdu bei pasitikrinimo, ar žmogus geba tai suprasti. Šie žmonės nori ir dažnai gali suprasti, tik reikia, kad viskas būtų paaiškinta jiems suprantamu būdu. Kalbant apie pažeidžiamumą, vienas dažnai pasitaikančių pavyzdžių yra mobiliojo ryšio operatoriaus telefonu siūlomos paslaugos. Kai tokiems žmonėms yra skambinama ir siūloma tam tikra paslauga ar prekė, jie gali prisiimti atsakomybę iki galo nesuprasdami, ką daro. Šiuo atveju nėra atsižvelgiama į tai, kaip ir kiek žmogus suvokia. Paskambina, kalba patraukliai, viską pristato iš gerosios pusės, tikina, koks naudingas yra šis pasiūlymas asmeniui. Deja, bet rezultatas dažnai nėra teigiamas“, – sako ANTA atstovė.
 
Svarbiausia – asmeninis ryšys
 
Paslaugos metu yra svarbu užmegzti asmeninį santykį su klientu.
 

„Mes sakome, kad pagrindinis mūsų darbo instrumentas yra tai, kokį santykį su žmogumi užmezgame. Su laiku šie žmonės ima identifikuoti, kad vienoje ar kitoje situacijoje gali būti tam tikros pasekmės ir patys išreiškia norą pasitarti su pagalbos priimant sprendimus specialistu“, – pastebi sako Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekto Institucinės globos pertvarka specialistė Vitalija Kazragienė.

 
Pasak su projektu dirbančios specialistės, ši paslauga yra pakankamai nauja, jos poreikis auga, žmonės vis daugiau apie tai sužino ir kreipiasi patys. Kartais kreipiasi žmonių, turinčių intelekto ar psichosocialinę negalią, artimieji.
 
Ši paslauga nemokama ir specialistų pagalbos asmuo gali gauti tiek, kiek jam reikia. Taip pat paslauga pritaikoma pagal kiekvieno konkretaus asmens poreikius bei galimybes. Specialistas, susipažinęs su žmogumi, įvertina situaciją ir teikdamas paslaugą vadovaujasi individualiais poreikiais. Pagalbą priimant sprendimus gali gauti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią. Jei žmogui yra apribotas teisinis veiksnumas, jis taip pat gali gauti šią paslaugą, tačiau tokiu atveju reikalingas globėjo sutikimas.
 
Ramiau ir artimiesiems
 
Pasak ANTA atstovės, bendra žmonių su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia situacija gerėti galėtų keičiantis visuomenės požiūriui. Pastebima, jog kartais ir pagalbos priimant sprendimus specialistai susiduria su situacijomis, kai turi pakovoti su netinkamu požiūriu, įrodyti asmens galimybes. „Kartais žmogus gal nesugeba ko nors atlikti taip, kaip įprasta, bet turi puikų kompensacinį mechanizmą. Specialistas stengiasi pamatyti tas stiprybes ir padėti žmogui jas panaudoti“, – sako V.Kazragienė.
 
Pagalbos priimti sprendimus paslauga – tai asmeniškas procesas, kai sprendimą priimantis asmuo naudojasi specialisto ar specialistų komandos pagalba, spręsdamas klausimus, susijusius su sveikata, socialiniu dalyvavimu, asmeniniais turtiniais bei neturtiniais reikalais. Svarbiausia, kad visi sprendimai būtų grindžiami asmens valia, pageidavimais ir teise rinktis.
 

Raminta Šėžaitė, pagalbos priimti sprendimus specialistė, savo darbą lygina su palydovo vaidmeniu kelionėje: „Esame šalia ne tam, kad išspręstume visas problemas ar prisiimtume atsakomybę už sprendimus. Esame šalia, kad padėtume mokytis iš klaidų bei patirčių, siekiame, jog žmogus taptų stipresnis ir galėtų žengti pirmyn kuo savarankiškiau.“ Ji pastebi, kad kartais šeimos nariai būna skeptiški šios pagalbos atžvilgiu, tačiau ilgainiui supranta jos naudą.

 
„Mano tikslas yra padėti priimti informacija pagrįstus sprendimus. Iš esmės, padėti žmogui su negalia susipažinti su informacija, ją aptarti, įvertinti galimas pasekmes ir tokiu būdu ateiti iki galutinio sprendimo“, – sako pagalbos priimti sprendimus specialistas Evaldas Jurgaitis. Jis akcentuoja informacijos svarbą priimant sprendimus: anot jo, specialistų palaikymas svarbus ne tik sprendimus priimančiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems – jie gauna aiškesnį suvokimą apie situaciją, išvengia įtampos ir gali labiau pasitikėti priimtais sprendimais.
 
Pagalbos priimti sprendimus specialistai ne tik dirba su asmenimis su negalia, bet ir palaiko jų šeimos narius, padėdami rasti bendrą supratimą bei išlaikyti pagarbią komunikaciją. Jų tikslas – užtikrinti, kad priimami sprendimai atitiktų asmens valią ir būtų gerai apgalvoti.
 
Sunkiausia darbo rinkoje
 
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) prezidentė Jūratė Tamašauskienė sako, kad sudėtingiausia asmenims su intelekto negalia įsilieti į darbo rinką. „Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu nors tarsi ir yra sudarytos sąlygos įsidarbinti asmenims, gebantiems išmokti tam tikrų darbinių įgūdžių, pavyzdžiui, socialinėse dirbtuvėse, tai padaryti vis tiek yra sudėtinga. Pasyvioji diskriminacija vyksta pačioje darbo rinkoje. Tai – pati sudėtingiausia sritis, kurioje proveržio dar visiškai nėra“, – sako J.Tamašauskienė.
 
Pasak jos, darbdavių požiūris į asmenis su intelekto negalia yra skeptiškas. „Be abejo, tokiems žmonėms reikia asistavimo bei didesnio dėmesio iš darbdavio pusės, bent jau tol, kol žmogus išmoksta atlikti galbūt ir visai paprastą operaciją. Mes tarsi deklaruojame, kad sąlygos dirbti tokiems asmenims yra, tačiau pritaikytų darbo vietų, kur žmogus galėtų oriai užsidirbti, tikrai dar turime labai mažai“, – teigia LSDA prezidentė.
Nors šiuo metu yra numatytos tam tikros paslaugos ir socialinių darbuotojų pagalba, kai toks darbuotojas gali būti patarėjas, sprendimų priėmėjas, tačiau tai dar nėra gerai išvystyta, pastebi ekspertė.


Projektas „Nepasiduodantys negaliai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 9 tūkst. eurų



Partneriai: