Klausimas sugrįžo į politinę darbotvarkę
 
Seimo Sveikatos reikalų komitetą pasiekė naujas šeimų iniciatyvinės grupės kreipimasis. Kaip „Lietuvos sveikatai“ sakė komiteto pirmininkas, socialdemokratas Andrius Busila, kreipimesi reiškiamas susirūpinimas, kad vykstant reorganizacijai gali būti nesilaikoma anksčiau komitete aptartų susitarimų. Šeimų atstovai prašo vertinti vykstančius procesus ir užtikrinti, kad, kol ministerija ieško sprendimo, Krikščioniškųjų gimdymo namų darbuotojai nebūtų prarasti.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas priminė, kad komitete svarstant Krikščioniškųjų gimdymo namų ateitį buvo pritarta ne pastato ar atskiro padalinio išsaugojimui, o ten sukurtos komandos ir gimdymo kultūros tęstinumui. „Patys namai kaip fizinis objektas neturėtų išlikti, bet turėtų išlikti žmonės, dirbantys ir teikiantys tas paslaugas, atmosfera, mintis ir idėja“, – sakė A.Busila.
 
Lenktynės su laiku
 
Politikams kreipimąsi pateikusi Šeimų iniciatyvinė grupė „Išsaugokime Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus“ teigia nerimaujanti, kad dar nepriėmus galutinių sprendimų dėl įstaigos ateities gali būti prarasta svarbiausia jos dalis – komanda. Grupės atstovė Jarūnė Rimavičienė sako sulaukusi informacijos, kad daliai darbuotojų siūloma darbo santykius nutraukti anksčiau, nei oficialiai numatyta akušerijos paslaugų perkėlimo data. Pasak jos, viešai skelbiama, kad paslaugos turėtų būti teikiamos iki spalio 1-osios, tačiau darbuotojams siūloma darbą baigti jau rugpjūčio pabaigoje.
 
„Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad ieškoma galimų sprendimų dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų ateities. Kol tie sprendimai dar ieškomi, neturėtų būti siūloma darbuotojams išeiti anksčiau“, – įsitikinusi J.Rimavičienė. Jos teigimu, pagrindinė rizika yra ta, kad nelikus specialistų komandos bet kokie svarstymai apie įstaigos išsaugojimą gali tapti beprasmiai. „Jeigu nebelieka komandos arba ji stipriai sumažėja, praktiškai nebelieka ir galimybės kalbėti apie įstaigos išsaugojimą“, – pabrėžė ji.
 
Barjeras ministrui – premjero užnugaris
 
Kol Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo ieškoma sprendimų dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų ateities, Jonavoje jau buvo galvojama, kaip perimti dalį šios įstaigos sukauptos patirties.
 

Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas pasakoja, kad vyko susitikimai su šeimai palankios gimdymo priežiūros idėją palaikančiais atstovais, buvo aptariami personalo mokymai, galimi bendradarbiavimo modeliai ir gimdyklų pritaikymas. „Mes susipažinome su gimdykla, išgirdome jų norus, dabar papildomai vertiname, ką dar galime padaryti. Mes kalbėjomės, kad darysime mokymus. Iš karto viskas neapsivers 180 laipsnių kampu, bet pamažu judėsime“, – sakė ligoninės vadovas.

 
Pasak jo, viena aptartų krypčių buvo galimybė šeimoms pačioms rinktis gimdymo komandą. Todėl ligoninėje būtų sudaryta galimybė gimdymo metu dalyvauti ne tik artimiesiems, bet ir gimdyvę lydinčioms duloms.
 
Anot G.Ramanausko, bendruomenės atstovams buvo parodyta ir ligoninės infrastruktūra. „Tikrai pritarėme dulų dalyvavimui. Dabar dėliojame aiškias bendradarbiavimo gaires, kaip galėtume dirbti kartu“, – pasakojo jis.
 
Jonavos ligoninės vadovo įsitikinimu, sveikatos paslaugų koncentravimas vien didmiesčiuose nėra vienintelė tinkama kryptis.
 
„Šito rajono taip lengvai niekas nepaims. Nei ligoninės, nei niekas. Rajoninės ligoninės turi išlikti“, – sakė jis. Pasak pašnekovo, priešingu atveju, visa sistema koncentruotųsi viename centre: „Taip norint, turėtume vieną teatrą, vieną ligoninę ir viską vienoje vietoje.“
 
Jonavos ligoninė šiuo metu investuoja į Akušerijos-ginekologijos skyriaus atnaujinimą ir siekia stiprinti savo pozicijas regione. Krikščioniškųjų gimdymo namų veiklos perkėlimas jai reikštų didesnius pacienčių srautus, augančias pajamas ir platesnes plėtros galimybes.
 
Jonava nėra eilinė regioninė gydymo įstaiga. Tai miestas, kuriame ilgametę politinę karjerą kūrė premjeras M.Sinkevičius, jo rinkimų apygarda ir politinė atrama. Todėl sprendimas dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų yra ne vien sveikatos politikos, bet ir politinio svorio klausimas. Išsaugojus Krikščioniškuosius gimdymo namus Kaune, Jonavos ligoninė netektų galimybės įgyvendinti suplanuotą plėtros kryptį, su kuria buvo siejamas akušerijos paslaugų augimas ir didesnis ligoninės vaidmuo regione.
 
Jonavos ligoninės pozicijas gali stiprinti ir tai, kad premjerui sveikatos politikos klausimais pataria buvusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Būtent jai vadovaujant ministerijai buvo pritarta Krikščioniškųjų gimdymo namų reorganizacijai ir ieškoma būdų, kaip jų puoselėtą gimdymo kultūrą perkelti į kitas šalies gydymo įstaigas.
 
Jonavos korta
 
Politiniame kontekste dėmesį patraukia ir tai, kad Jonavos savivaldybė pastaraisiais mėnesiais aktyviai komunikavo apie augančius gimdymų skaičius rajono ligoninėje. Dar gegužę tuometinis Jonavos rajono meras, dabartinis premjeras M.Sinkevičius ligoninėje sveikino 200-ąjį šiais metais gimusį kūdikį. Tuomet savivaldybė pabrėžė, kad į Jonavą gimdyti vis dažniau atvyksta moterys ne tik iš rajono, bet ir iš Kauno, Kėdainių, Ukmergės bei kitų miestų.
 
Panaši žinutė kartota ir rugpjūtį, kai savivaldybė paskelbė apie 300-ąjį šių metų ligoninėje gimusį naujagimį. Pažymėta, kad pernai tokia riba buvo pasiekta beveik mėnesiu vėliau, o didėjant gimdymų skaičiui Akušerijos ir ginekologijos skyrius vis dažniau dirba visu pajėgumu.
 
Savivaldybės pranešimuose augantys gimdymų rodikliai siejami su didėjančiu pacientų pasitikėjimu ligonine, modernizuojamu Akušerijos ir ginekologijos skyriumi ir šeimoms palankiomis iniciatyvomis.
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės pateiktais duomenimis, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimdymų skaičius per penkerius metus sumažėjo beveik 30 proc. – nuo 930 gimdymų 2021 metais iki 656 gimdymų 2025-aisiais. Mažėjantys pacientų srautai ir tapo pagrindiniu argumentu pradėti Krikščioniškųjų gimdymo namų reorganizaciją.
 
Dulos: svarbiausia ne pastatas
 
Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė Milda Briskman sako, kad asociacijos pozicija nuo pat pradžių buvo orientuota ne į konkretaus pastato išsaugojimą, o į Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose susiformavusios gimdymo kultūros tęstinumą. Pasak jos, dulų bendruomenei svarbiausia, kad moterys ir šeimos galėtų gauti pagarbią, jautrią ir individualius poreikius atliepiančią pagalbą nepriklausomai nuo to, kuriame Lietuvos mieste gimsta vaikas. „Duloms, dulų profesijai ir darbui iš esmės nėra svarbi vieta kaip adresas. Mums svarbu, kad moterys, šeimos, gimdyvės ar nėščiosios dar laukimosi metu galėtų gauti visavertę pagalbą bet kurioje įstaigoje, kur yra teikiama ta pagalba“, – sakė M.Briskman.
 
Anot jos, asociacija nesijungė nei prie reorganizacijos priešininkų, nei prie jos šalininkų. Vietoje to buvo ieškoma būdų, kaip išsaugoti tai, ką Krikščioniškieji gimdymo namai sukūrė per daugelį metų. Pasak Dulų asociacijos vadovės, darbo grupės diskusijose daugiausia kalbėta apie tai, kaip šią patirtį ir praktiką perkelti į kitas gydymo įstaigas.
 
„Mums aktualu, kad ta kultūra, kuri yra Krikščioniškuose gimdymo namuose, plistų, kad būtų perimami tam tikri modeliai, jie tobulinami“, – pasakojo ji.
 
M.Briskman pabrėžia, kad kalbama ne vien apie emocinį klimatą. Tai ir konkrečios praktikos: didesnis gimdyvės pasirinkimas, galimybė gimdyti vandenyje, naudotis dušu skausmo malšinimui, daugiau privatumo, jaukesnės palatos, didesnis šeimos įsitraukimas bei sąlygos moteriai pačiai pasirinkti gimdymo komandą.
 
„Iš esmės kviestina būtų, kad kuo plačiau ši Krikščioniškų gimdymo namų kultūra pasklistų po Lietuvą“, – sakė Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė.
 
Asociacija palankiai vertina galimybę šią patirtį perkelti ir į regionines ligonines. Pasak M.Briskman, mažesni stacionarai dažnai turi vieną svarbų pranašumą – mažesnius darbo krūvius ir daugiau galimybių skirti individualų dėmesį šeimai.
 
Akušerių sąjunga: kas kitas?
 
Panašiai situaciją vertina ir Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė Ilona Joneliūnienė, jos teigimu, vienas didžiausių mažesnių regioninių stacionarų pranašumų yra mažesni darbo krūviai, leidžiantys akušerėms skirti daugiau dėmesio kiekvienai gimdyvei.
 
„Kai turi dvi pacientes, gali dėmesį, rūpestį ir profesionalumą padalyti dviem. O kai turi dešimt, visa tai tenka dalyti į dešimt dalių“, – sakė I.Joneliūnienė.
 
Pasak Lietuvos akušerių sąjungos vadovės, būtent todėl mažesnėse gydymo įstaigose dažniau natūraliai susiformuoja šeimai palankesnė aplinka.
 
„Mažame stacionare, nesvarbu, ar tai būtų Jonava, Kėdainiai, Raseiniai ar kita vieta, tarpusavio bendravimo kultūra būna kitokia. Šeimos atmosfera ten susiformuoja natūraliai“, – teigė ji. Anot I.Joneliūnienės, dėl šios priežasties tokios ligoninės gali perimti dalį Krikščioniškųjų gimdymo namų puoselėtų praktikų. Vis dėlto ji abejoja, ar įmanoma perkelti viską, kas buvo sukurta per daugelį metų. Jos vertinimu, diskusija dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų nėra vien diskusija apie vieną gydymo įstaigą. Ji kartu kelia klausimą, kokia ateitis laukia mažesnių regioninių akušerijos skyrių.
 
„Tas nerimas išlieka – ar po Krikščioniškųjų gimdymo namų neateis eilė kitiems rajonų stacionarams, jeigu viskas bus vertinama tik per pinigus. Tuomet kyla pagrindinis klausimas – kas bus kitas?“ – svarstė I.Joneliūnienė.
 
Akušerijos kainos realybė
 
LSMU Kauno ligoninė taip pat atkreipia dėmesį, kad Krikščioniškųjų gimdymo namų situacija atskleidžia kur kas platesnę problemą. Pasak ligoninės, net ir racionaliai organizuojant veiklą akušerijos paslaugų finansavimas nebeatitinka realių jų teikimo sąnaudų. Ligoninės pateiktais duomenimis, už nekomplikuotą natūralų gimdymą, kai pacientė gydymo įstaigoje praleidžia dvi paras, šiuo metu mokama 834,29 Eur, tačiau ši suma ne visada padengia faktines išlaidas. Paslaugoms užtikrinti būtinas visą parą budintis personalas, kurio išlaikymo kaštai išlieka panašūs nepriklausomai nuo mažėjančio gimdymų skaičiaus.
 
Ligoninės vertinimu, nesprendžiant šio klausimo ir toliau mažėjant gimstamumui, su panašiais iššūkiais gali susidurti ne tik Krikščioniškieji gimdymo namai, bet ir kiti akušerijos paslaugas teikiantys padaliniai, todėl ateityje neišvengiamai gali tekti grįžti prie diskusijos dėl viso akušerijos paslaugų finansavimo modelio peržiūros.