Našta ir pacientui, ir visuomenei
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad dažniausias psichinis negalavimas – depresija. Ši liga turi ypatingą krūvį visuomenėje: „Emociniai sutrikimai žmogų gali kamuoti daugelį metų. Serga darbingo amžiaus, aktyvūs žmonės. Tai duoda didžiulę naštą sergančiajam ir visuomenei.“
Liga – moderniosios civilizacijos bruožas. Skubančiame pasaulyje susigaudyti pavyksta ne visada, o lūkesčiai kartais viršija galimybes.

„Nepaprastai greitas gyvenimo tempas iš vienos pusės suteikia įvairių galimybių, iš kitos - jaučiame nuolatinę įtampą, mėgindami suspėti su greitėjančiu ir gerėjančiu gyvenimu. Šie veiksniai nulemia depresijos atsiradimą“, - teigia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

 
Žinoma, liga ligai nelygi. Kaip pasakoja specialistas, yra lengva, vidutinė ir sunki depresijos formos, gali pasitaikyti net psichozės atvejų. Dažniausia – lengvoji depresija. „Žmogus normaliai funkcionuoja, aplinkiniai net nepastebi, tačiau jam darosi vis sunkiau atlikti kasdienes užduotis, pradeda nebedžiuginti dalykai, kurie anksčiau sukeldavo geras emocijas – bendravimas, kelionės, darbiniai laimėjimai. Dažnai sutrinka miegas, ima trūkti jėgų, sunku atsikelti. Simptomai atrodo lengvi, bet jie neleidžia džiaugtis gyvenimu“, - pasakoja M.Marcinkevičius.
 
Vien tabletė nepadės
Gydytojas turi gerų žinių: depresija lengvai pasiduoda gydymui. Žinoma, pro konkrečius emocinius sukrėtimus prasibrauti sunkiau. „Sudėtinga tais atvejais, kai liga nulemta konkrečios priežasties – netektis, skyrybos, karjeros žlugimas. Natūralu, kad žmogus nebus puikios nuotaikos“, - sako psichiatras.
Tiesa, didžiausia problema, pasak jo, kai žmogus toliau nori tęsti depresiją sukėlusį gyvenimo būdą ir mano, kad ligą valdyti pavyks vaistų pagalba. Įsivaizduoja, kad pavyks užsimesti tabletę ir nerti į tą patį šaltą, drumzliną vandenį.
 
Gydytojas tikina, kad aiškinantys, esą tokią ligą reikia gydyti tik psichoterapija arba atvirkščiai, vien vaistais, yra, švelniai tariant, neteisūs. „Psichikos sutrikimų gydymui šiais laikais pripažįstamas vienintelis – biopsichosocialinis – modelis. Jį taikant, veikiama biologinė ligos priežastis, dažniausiai vaistais. Taip pat – psichologinis komponentas: psichoterapija, konsultavimas. Galiausiai žvelgiama į socialinę žmogaus aplinką. Tai nereiškia, kad pacientui būtinai reikės finansinės paramos. Tačiau reikia įsigilinti, ar jis nepatiria konfliktinių situacijų šeimoje, darbe“, – teigia M.Marcinkevičius.
Anot mediko, pagrindinis vaistas gydant depresiją –antidepresantai. Liga pasireiškia įvairiai, tad antidepresantai pasižymi skirtinga chemine struktūra: veikia aktyvinamai, kiti raminamai. Specialistas akcentuoja, kad nuo šių vaistų priklausomybė nesiformuoja. Tačiau kaip ir su kitais vaistais būtina suvartoti visą kursą.
 
Pataria vengti „greitųjų kreditų“
Viena didžiausių bėdų, kurias mini M.Marcinkevičius, – alkoholis. Dažnai jis būna ne problemos priežastis, o pasekmė. „Daugybė alkoholizmo atvejų susiję su depresija. Tačiau net išsivysčiusiose Vakarų šalyse žmonės, ypač vyrai, vengia kreiptis į specialistus. Dažnai dėl negydomų depresijos simptomų jie nesaikingai vartoja alkoholį. Dėl to turime žymiai mažiau vyrų, kuriems diagnozuojama depresija, mat jie šią ligą „gydo“ alkoholiu, - sako medikas. - Alkoholis sugeba apgauti organizmą. Per tuos pačius smegenų receptorius, kurie sutrinka depresijos metu, išgėręs žmogus gauna pagerėjimo efektą. Jei finansinė padėtis prasta, pasiimi greitąjį kreditą.
 
Alkoholis yra toks greitasis kreditas: duoda trumpalaikį pagerėjimą, tačiau išnaudoja dar likusius serotonino ir kitų neuromediatorių resursus. Žmogus patenka į dar gilesnę duobę, taip užsisuka žalingas mechanizmas.“
Pasak M.Marcinkevičiaus, yra dar viena, su priklausomybėmis susijusi problema. Emocinių sunkumų kamuojami lietuviai nesikreipia į psichiatrus, o nemažai šeimos ir kitų specialybių gydytojų stokoja reikalingų žinių. „Jie nepastebi depresijos, užtat gydo simptomus – nemigą, nerimą. Tam skiria raminamuosius. Depresija negydoma, o simptomai tik sunkėja, reikia vis didesnių raminamųjų dozių. Šiuo atveju medikamentai sukelia priklausomybę“, - įspėja psichiatras.

---

 
Su emocinėmis problemomis susidūręs aktorius ir atlikėjas Dominykas Vaitiekūnas: 

„Emocine sveikata rūpinuosi kasdien“

- Savo kailiu patyriau, kad vienam susidoroti su psichinės sveikatos iššūkiais neįmanoma. Nors depresija nesirgau, tuo metu griuvo asmeniniai santykiai, buvo darbiniai pokyčiai. Negalėjau susigaudyti, kaip turėčiau elgtis ir kaip ištverti sunkią situaciją. Galiausiai kreipiausi į specialistą: metus lankiau psichoterapijos kursą. Tai buvo vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų. Supratau, kad didieji priešai slypi mūsų mąstyme. Sunkiai išgyvenami jausmai dažnai kyla dėl vidinių galvojimų, kitų žmonių nuomonių, aplinkos spaudimo. Tad reikia išsijoti, kas vertinga, o kas ne.
Pastebiu neigiamą nuostatą – neva emocine sveikata turi rūpintis tik tie, kurie jau serga depresija arba kitomis psichinėmis ligomis. Yra geras apibrėžimas, emocinė higiena: sveikata reikia rūpintis kasdien. Nepažįstu žmonių be nuotaikų svyravimų, sudėtingų klausimų, negatyvių jausmų. Kartais sunku juos išgyventi. Padėti gali artimieji ir aplinkos palaikymas, tačiau čia ypač svarbūs ir emocinės sveikatos specialistai. Auksinė taisyklė – žmonės iš gero gyvenimo, laimingi būdami ir gerai jausdamiesi specialistų neieško. O kai gyvenimas mus įvaro į medį ir norime iš jo išlipti, žiūrime, kas išties ranką.
 Dažnai ištikus krizei įsivaizduojame, kad kai viskas išsispręs, gyvensime lygų, fainą gyvenimą. Manau, tai - iliuziniai lūkesčiai. Juk gyvenimo prigimtis nėra būti lengvam. Netrūks visokių bajerių, kartais jausimės kaip šūdo krūva, ištiks nevilties akimirkos, nelaimės. Visiems tiems dalykams reikia turėti išugdytą toleranciją. Ji atsiranda per patirtį. Aš pats turiu savipagalbos priemonių. Man padeda Mindfulness meditacijos programėlės. Taip pat
kūryba, nes joje atrandu terapiją ir išsilieju. Gelbsti ir rašymas. Muzikos klausimas ir sportas – salė, šokių treniruotės. Bet svarbiausia, matyt, artimųjų parama ir pokalbis. Pokalbis su terapeutu. Nuoširdus pokalbis su pačiu savimi.
D.Damadotas nuotr.

---

 
Jaunimo Linijos savanorė, psichologė Vilma Liubeckienė: 

„Artimieji bijo leistis į duobę“
 
- Kodėl į psichinės sveikatos negalavimus artimieji reaguoja mažiau jautriai, nei, pavyzdžiui, į fizinę traumą?
- Depresijos išoriškai nematyti, o nematomos bėdos sunkiai suprantamos. Aplinkiniai dažnai siūlo „tiesiog susiimti“, ragina ieškoti šviesiosios pusės. Savo ruožtu negaluojantis žmogus jaučia kaltę, savigraužą, nes negali, kaip jam siūlo, susiimti. Sergantysis jaučiasi lyg gilioje duobėje. O artimieji vaikšto paviršiuje, leistis žemyn, gilintis į sunkumus jiems baisu.
 
- Kaip padėti sunkioje situacijoje atsidūrusiam žmogui?
- Emociškai pažeidžiamam žmogui reikia parodyti, kad jis mums rūpi ir norime suprasti. Reikia skirti laiko ir atidėti į šalį bandymą prievarta tempti iš duobės – tiesiog pabūti šalia. Artimųjų pagalba gali būti ir labai konkreti: ne šiaip pasiūlyti kreiptis į gydytoją, bet rekomenduoti konkrečius variantus, padėti užsiregistruoti, palydėti į susitikimą su specialistu. Kalbant apie depresiją, ją gydant svarbi fizinė veikla, tad galima pasiūlyti kartu pasivaikščioti ar kitaip pajudėti. Patariu nebijoti atvirai paklausti net apie savižudybę. Sergantiems labai svarbus nevertinantis išklausymas ir tiesūs klausimai.

---

 
Tarp kitko
Depresija skirstoma į endogeninę, kuri atsiranda be aiškių priežasčių ir gali būti nulemta įgimtų psichikos savybių, ir egzogeninę, tokią, kuri formuojasi dėl įvairių išorės veiksnių. Ligos padažnėjimas – egzogeninė depresija – susijęs su mūsų gyvenimo būdu, patiriamu stresu, didžiuliu informacijos srautu, sau keliamais aukštais reikalavimais ir dideliais norais.


Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais. 
 
                  
                       
 
Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.