Reiškinį suvokia visi. Paaiškinti nemoka net ir Seimo nariai. Negana to, didžioji respondentų dalis turbūt net klausimo nesuprastų. Ir negebėtų paaiškinti, kas tas zombis yra. Nes anksčiau mūsų gyvenimėliai kito metais ir mėnesiais, o dabar jie keičiasi kas savaitę (jei ne kas valandą). Ir „suzombėjimo“ patys nebepastebime.
 
Kaip keista bebūtų, bet net psichologijoje „zombio efektas“ nėra įteisintas terminas. Tai apibūdinama kaip būsena, kurioje žmogus veikia automatiškai, atsijungęs nuo savo patirties: jokių emocijų, jokios motyvacijos, jokio sąmoningo įsitraukimo. O kai „autopilotas“ pradeda dominuoti, prasideda nuobodulys, prasmės stoka, atsiribojimai ir įspūdis, kad gyvenimas vyksta „tarsi sapne“.
 
Kitos Jūsų „zombio kelionės“: kelias, kurio neprisimenate; „automatinis“ vairavimas; pokalbis „iš pareigos“ (linksite galva, bet mintimis esate visai kitur); „naršymas“ telefone („įlendate“ į jį penkioms minutėms, bet praleidžiate internete valandą ir... nieko neprisimenate).
 
Toliau – dar gražiau: kasdienis meilės pripažinimas taip pat tampa rutina ir tariamas be džiaugsmo. Gedulas – taip pat „pagal scenarijų“: verkia laidotuvėse, nes taip socialiai priimta, o tikro liūdesio nėra. Ir mokymasis „mintinai“, bet žinios galvoje nelieka. Ir, žinoma, „žaidimai“ su dirbtiniu intelektu – netikras „laimės“ ir „teisingumo“ pojūtis. (DI visuomet jums pataikauja.)
 
Iki šios rašinio vietos jokių rimtesnių problemų tarsi ir nepajautėte. Smulkmenėlės, kurios, rodos, gyventi netrukdo ir jokios įtakos elgesiui nedaro. Tačiau pabandykim bristi giliau. Haitietiškoje Vodou tradicijoje zombis yra žmogus, kuris esą buvo prikeltas iš mirusiųjų ir priverstas paklusti kitam asmeniui. Anksčiau ar vėliau šitoji priklausomybė „išlenda“. Ir zombiu pavadinamas žmogus, kuris mąsto nesavarankiškai. Kuris aklai seka propaganda ir kitų nurodymais. Kuris atrodo pavargęs, apsnūdęs ar „atsijungęs“. Teigiama, kad apie tokius zombius prieš 40 metų ir dainavo grupė „Antis“. Apie tuos, kurie prarado kritinį mąstymą ir pakluso Blogajai Politinei Sistemai. Tad tikrai tiktų abiturientams nagrinėti ir šiandien.
 
Nes ir šiandien mūsų visuomenėje tai aktualu. O komunikacijų specialistai net yra sugalvoję „zombifikacijos“ terminą. Ir iki smulkmenų nagrinėja įtaką psichikai, siekdami pakeisti mūsų sprendimus taip, kad jie atitiktų manipuliatorių norus. Ir tai nėra brutalus prievartavimas: dažnai auka net nesuvokia, kad ja manipuliuojama. Paklausia, kuri nuotrauka geriau tinka reklamai. Po to pagiria tavo skonį. Ir taip nejučia įtraukia į procesą. Reklama ne tik siūlo produktą: ji sukuria asociacijas, formuoja poreikius, žaidžia baimėmis. O jei susiesite tam tikrą prekės ženklą su sėkme, ir smegenys pradės šias sąvokas sieti.
 
Dar vienas paslaptingas mechanizmas: jei kas nors mums padaro paslaugą, jaučiamės įpareigoti atsilyginti tuo pačiu. Pamokėlė: manipuliatorius jums pasiūlo nedidelę paslaugą ar dovaną, o pats vėliau paprašo ko nors žymiai didesnio (brangesnio). Gavote dovanų nemokamo kremo pavyzdį? O vėliau ar užteks valios atsisakyti pirkti visą brangų rinkinį?
 
Žinoma, įdomiausia „zombio efekto“ pusė ta, kad jis nėra apie hipotetinius zombius. Tikiuosi, kad ir šis rašinys privers susimąstyti, kiek mūsų pačių gyvenime yra sąmoningo buvimo, o kiek – įpročių, automatizmų ir socialinių scenarijų. Ir tikrai nėra nieko blogo, kad kartais žmogus daugybę veiksmų atlieka kaip robotas. Svarbu ne tik „ar egzistuoja zombiai?“, bet ir „kiek sąmoningai gyvenate jūs pats?“.
 
Dabar – po vieno kito „zombio efekto“ paskelbimo – tikrai rasis skaitytojų, kurie mūsų vis dažnėjančiame automatizme nieko blogo nemato. Girdi, taip taupomas laikas, ištekliai ir... nervų ląstelės. Na, net sociologiniai metodai patvirtina: kuo daugiau automatizmo, tuo efektyvesnis mūsų darbas ir skaidresnis (mažiau apkrautas) protas. 21 amžiuje svarbiausia efektyvumas. Bet vis rečiau kalbame apie žmogiškųjų ryšių ir emocijų praradimą: nebejaudina menas, literatūra, į pirmą planą lenda brangus laikas ir pinigai; vis didesnei visuomenės daliai nebesuprantami žmogiškieji ritualai.
 
Prieš metus kitus buvome susidūrę su medicininiu „zombizmu“ : masiškai sklido idėjos apie, girdi, kenksmingus skiepus. Tebeskraido ir dabar, bet mokslas jau rado joms pavadinimą: tai – apie klaidingus įsitikinimus, kurie seniai mokslo paneigti, bet tamsuomenėje tebeegzistuoja.
 
Ir dabar jau tikrai nustebsite – dar egzistuoja zombizmas gerai mums pažįstamas, tik retai tiksliai įvardijamas – vampyrinis zombizmas. Kad suprastumėte, apie ką čia, užteks nurodyti giminystę. Žmona „zombina“ vyrą. Anūkai dėl naujo kompiuterio ar telefono – senelius.
 
Retas prisipažins turįs vampyro ar tikrojo zombio bruožų. Bet jei rastumėte savy dar neišsikerojusių užuomazgų ir norėtumėte jų atsikratyti, negudri metodologija egzistuoja. Pavardinsiu eilės tvarka: pagal svarbumą.
 
Pirmiausia, turite sureguliuoti informacijos srautus ir neskaityti vienintelio šaltinio antraščių. Žingsnis antras – dėmesingas vairavimas (pamatysit daug „naujų“ eismo ženklų). Žingsnis trečias – kritiškas požiūris į reklamą. Toliau – sutvarkyti miego režimą (jokių telefonų). Bent dvidešimt minučių prieš naktį pasivaikščioti. Pagausinti per parą išgeriamo vandens.
 
Visai gali būti, kad koks nors garbingas skaitytojas, perskaitęs rašinį apie zombio efektą, susidarys kitokią nuomonę, nei ligi šiol turėjo. Panašiai ir man atsitiko: rinkdamas medžiagą, susidūriau su nepaaiškinamais prieštaravimais. Ėmiau aiškintis, kodėl taip atsitiko. O atsitiko teorijose ir istorijose nedažnas įvykis. Pasirodo, neformaliai egzistuoja dvi skirtingos sampratos – ir zombio Efektas, ir zombio Afektas.
 
Pirmąjį lemia dėl tam tikros priežasties atsirandantis poveikis, rezultatas arba reiškinys.
Antrąjį nulemia stipri trumpalaikė emocinė būsena (įniršis, panika, euforija) kurie mažina savikontrolę.
 
Skirtumų kviečiu ir jums patiems paieškoti.   

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!