- Surengti tarptautinį 29-ąjį sveikatos kongresą patikėta Lietuvai. Kuo pelnėme šį Europos pasitikėjimą?
 
- Sprendimas surengti šių metų kongresą Lietuvoje buvo ne tik apgalvotas, bet ir giliai europietiškas. EAHM siekia užtikrinti, kad mūsų metinis kongresas vyktų skirtingose Europos šalyse ir atspindėtų visą mūsų žemyno ligoninių sistemų įvairovę – Lietuva nusipelnė vietos šiame žemėlapyje. Šalis padarė didžiulę pažangą modernizuodama ligonines, plėtodama skaitmeninę sveikatos priežiūrą ir integruodama Europos sveikatos priežiūros prioritetus į nacionalinę praktiką. Vilnius taip pat yra Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos geografinė bei kultūrinė sankirta, todėl tai – ideali vieta tarpvalstybiniam dialogui, kurį su EAHM siekiame skatinti.
Be to, mūsų pasirinkimas turi ir kitą aiškią prasmę: šiuo metu, kai Europos rytinis flangas patiria didelį geopolitinį spaudimą, kongreso surengimas Lietuvoje yra solidarumo su Baltijos šalimis ir Ukraina išraiška. Šio regiono ligoninės ir sveikatos priežiūros specialistai parodė nepaprastą atsparumą – rūpindamiesi savo gyventojais, priimdami ukrainiečių pabėgėlius ir padėdami evakuoti ligonius iš karo apimtos šalies. Europos ligoninių vadovai tuo esame sužavėti. Jaučiamės skolingi, tad prisidedame savo dalyvavimu, partneryste bei žiniomis. Būtent tai ir reiškia šio kongreso surengimas Vilniuje, kurį padėjo sustyguoti mūsų išskirtinis partneris – Lietuvos ligoninių vadovų asociacijos prezidentas docentas Kęstutis Štaras.
 
- Pasiruošimas renginiui vyko gerus dvejus metus. Startas jau kitą savaitę – kokių organizacinių iššūkių patyrėte?
 
- Kiekvienas kongresas kelia savų organizacinių sunkumų, tad Lietuva nebuvo išimtis. Vis dėlto tai pavadinčiau ne iššūkiu, o tiesiog natūraliu procesu. Nėra paprasta Europos renginį įgyvendinti naujoje, nepažįstamoje aplinkoje. Parengti programą, kuri būtų aktuali tiek Lietuvos kolegoms, tiek ligoninių vadovams iš visos Europos, reikėjo kruopščiai suderinti visus aspektus: temos, pranešėjai ir renginio formatas turėjo būti vienodai aktualūs tiek Vakarų Europos generaliniam direktoriui, tiek Rytų Europos ligoninės direktoriui, tiek Baltijos šalių klinikos vadovui. Jei atvirai, didžiausias iššūkis buvo tiesiog pateisinti vis didėjančius renginio lūkesčius, o tai yra teigiamas įvertinimas.
 
- Kaip suprantu, Lietuvos pašonėje vykstančio karo nepabūgote?
 
- Geopolitinis kontekstas pasirengimo įtampą kėlė – surengti didelį Europos kongresą prie NATO rytinės sienos, šalyje, kuri kasdien remia Ukrainą, reiškia prisiimti ypatingą atsakomybę. To neignoruojame, anaiptol – siekiame, kad šią realybę atspindėtų ir renginio programa. Logistikos aspektu, koordinuojant EAHM, LGVS, mūsų nacionalinių asociacijų ir vietinių partnerių Vilniuje veiklą, reikėjo glaudaus bendravimo ir tvirto pasitikėjimo. Džiugu, kad mūsų kolegos iš Lietuvos šiame kelyje buvo puikūs partneriai.
 
- Kokius pagrindinius iššūkius sprendžia pasaulinė sveikatos sistema?
 
- Visos Europos ir už jos ribų esančios ligoninės susiduria su keliais pagrindiniais iššūkiais. Didžiausią susirūpinimą kelia sveikatos priežiūros darbuotojų padėtis: jų stoka, perdegimas, išlaikymas. Tai – struktūrinės, o ne ciklinės problemos, kurias EAHM siekia padėti gydymo įstaigų vadovams spręsti bendrai, o ne atskirai. Esame įsitikinę, kad jokia technologija ar reforma nebus sėkminga, jei nesugebėsime pritraukti, ugdyti ir išlaikyti žmonių, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas. Su tuo glaudžiai susiję demografiniai pokyčiai – senstanti visuomenė ir didėjantis lėtinių ligų skaičius kelia sveikatos paslaugų paklausą greičiau, nei dauguma sistemų spėja prisitaikyti.
Trečiasis iššūkis – sveikatos priežiūros skaitmeninė ir dirbtinio intelekto (DI) transformacija. Tinkamai naudojamos, šios priemonės gali sumažinti spaudimą personalui ir pagerinti rezultatus, o netinkamai naudojamos tik apsunkina darbą ir padidina išlaidas. Ligoninių vadovai turi vadovauti šiai naujovei, o ne tik pasyviai tai priimti.
Taip pat turime rimtai vertinti sveikatos priežiūros sektoriaus poveikį aplinkai – šis sektorius, paradoksalu, ypač prisideda prie tų pačių su klimatu susijusių sveikatos pavojų, kuriuos vėliau tenka gydyti.
 
- Be jūsų išvardintų iššūkių, Lietuvos sveikatos sistema šiuo metu didžiausias pajėgas meta į saugumo užtikrinimą. Vakarų Europoje, ko gero, karo šešėlio sveikatos sektoriui nėra?
 
- Kalbėti apie šių metų sveikatos sistemos iššūkius, neaptardami karo temos, negalime. rusijos agresija prieš Ukrainą buvo tiesioginis smūgis sveikatos priežiūros sistemai – ligoninėms, medicinos personalui, pacientams, o jos pasekmės jaučiamos visoje Europoje, ypač Baltijos valstybėse, kurios priėmė pabėgėlius ir su nepaprastu dosnumu pritaikė savo sistemas. Europos solidarumas su Ukraina ir mūsų Baltijos šalių kolegomis nėra tik šūkis – tai konkretus darbas, atliekamas kiekvienoje ligoninėje ir kiekvieno vadovo pastangomis. Nė vienos iš šių problemų – darbo jėgos trūkumo, demografinių pokyčių, skaitmeninės transformacijos, klimato pokyčių ar karo pasekmių sveikatai – nė viena šalis negali išspręsti viena. Būtent todėl Europos bendradarbiavimas ir tokie renginiai kaip EAHM kongresas Vilniuje yra svarbūs kaip niekada anksčiau.

---

 
Trumpa dosjė

Alexandre Lourenço yra Europos ligoninių vadovų asociacijos (EAHM) prezidentas ir Coimbra integruotos sveikatos priežiūros sistemos (ULS) generalinis direktorius bei valdybos pirmininkas Portugalijoje. Ši organizacija vienija universitetines ligonines, pirminės sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugas, joje dirba daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų.
Jis taip pat yra NOVA Nacionalinės visuomenės sveikatos mokyklos asocijuotas profesorius ir vadovauja Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiavimo centrui sveikatos vadybos srityje.
Dr. Lourenço turi daugiau nei 20 metų aukščiausio lygio sveikatos sistemos valdymo patirties ir daugiau nei dešimtmetį konsultuoja Pasaulio sveikatos organizaciją. Jis yra įgijęs vadybos daktaro laipsnį, taip pat turi išsilavinimą ligoninių administravimo, pirminės sveikatos priežiūros ir sveikatos vadybos srityse.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!