Darbo paieškos užtruko
 
Mergina neslepia – jos sprendimas kai kam sukėlė nuostabą ir klausimų, ar Alytuje bus ką veikti, ar pavyks užsidirbti, juk didžiuosiuose miestuose jaunam žmogui atsiveria kur kas platesnės galimybės.
 
„Nemeluosiu, darbo paieškos nebuvo lengvos. Svajojau dirbti su vaikais, tad būtent tam ir teikiau pirmenybę, bet kai ko nors sieki ir nenuleidi rankų – durys atsidaro.
 
Tikrai žinojau, kad tik Alytuje noriu kurti šeimą, man čia tiesiog gera būti. Ir dabar esu įsitikinusi, jog kartais paklausyti savo širdies verta. Darbą jau turiu. Į Alytų grįžau ne tik aš, bet ir mano antroji pusė – taip pat alytiškis. Esame laimingi“, – pasakojo 24 metų A.Mickutė.
 
Mergina jau kurį laiką dirba kineziterapeute Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC). Čia ji papuolė į naujovių sūkurį, mat kineziterapijos kabineto įstaigoje anksčiau nebuvo. Startavus naujoms paslaugoms, įstaigoje įsidarbino ir Adrija.
 
Negali atsidžiaugti naujove
 
Kaip teigia mergina, norinčių apsilankyti pas kineziterapeutą netrūksta. Vos pradėjus dirbti, vietos užsipildė akimirksniu. „Ateina pacientai ir sako: na, žinokite, čia stebuklas, kad šitas kabinetas yra“, – šypsojosi alytiškė.
 
Pasak Alytaus rajono PSPC direktorės Giedrės Ilgūnaitės, kineziterapijos kabineto poreikį įstaigoje padiktavo patys žmonės.
 
„Anksčiau pacientui, atvykus pas šeimos gydytoją ir skundžiantis, pavyzdžiui, nugaros skausmais, šeimos gydytojas jį siųsdavo konsultacijos pas reabilitologą, o pas jį vizito eilėje tekdavo laukti ir keletą mėnesių. Ir tik tuomet pastarasis pacientą siųsdavo kineziterapeutui.
 
Prie šeimos gydytojo komandos prijungus kineziterapeutą ir identifikavus, kad paciento problemą gali išspręsti būtent jis, šeimos gydytojas jį iškart ir nukreipia pas kineziterapeutą – nereikia siuntimo ir ilgo laukimo“, – sakė G.Ilgūnaitė.
 
Kaip pasakojo A.Mickutė, pacientai pas ją ateina įvairaus amžiaus ir vedini skirtingų negalavimų. Žmonės lankosi po traumų, operacijų, lūžių. Ypač daug besiskundžiančių nugaros skausmais.
 
Svajonė dirbti su vaikais išsipildė
 
Nemažai tenka dirbti ir su kūdikiais bei vaikais. Kūdikiai lankosi profilaktiškai, tėvai juos atveža į mankštas. Dažnai kineziterapeuto paslaugų prireikia ir vėluojant mažųjų motorinei raidai.
 
„Net ir studijų metu, atlikdama praktiką, orientavausi į darbą su vaikais, kūdikiais, ypač – turinčiais negalią. Manau, ne kiekvienam duota dirbti su mažaisiais pacientais, bet aš jaučiau, jog tai – būtent mano pašaukimas“, – teigė Alytuje dirbanti kineziterapeutė.
 
Anot jos, vaikų emocijos nesuvaidintos, nuoširdžios, tas tikrumas labiausiai ir žavi.
 
Alytiškė pastebi, kad kartais į kineziterapijos užsiėmimus atvykusiems pacientams itin svarbūs ir išsakyti padrąsinantys žodžiai, nuraminimas, motyvacija.
 
„Su kūdikiais atėjusios mamos dažnai nerimauja, kad jų mažylis dar nedaro to ar ano, skaito visus raidos etapus, lygina su kitais. Visuomet patariu neapsikrauti informacija, prisiminti, kad kiekvienas esame individualus. Ir išties, po kelių apsilankymų dažniausiai jau matome progresą, kūdikiai jį pasiekia itin greitai“, – pasakojo A.Mickutė.
 
Stebina pacientų išmonė
 
Jauna specialistė pacientams visuomet užduoda „namų darbų“. Pabrėžia, kad pratimų vien tik kineziterapijos kabinete neužtenka, reikia dirbti ir namuose.
 
„Vieni patarimų paiso, kiti – galbūt nelabai. Pasitaikė ir kiek netikėtų atvejų, kurie nustebino. Jeigu pacientas kenčia stiprius nugaros skausmus, iš pradžių naudoju elektrostimuliacinį prietaisą, kuris laikinai juos sumažina. Tuo metu reikia pagulėti ir palaukti. Du pacientai pasižiūrėjo, ką darau, ir įsigijo tokius prietaisus patys, o atėję pas mane teiravosi, kaip juos naudoti, užsidėti“, – šypsojosi alytiškė.
 
Kineziterapeutė pacientams akcentavo, kad tokios priemonės problemos anaiptol nesprendžia, tik trumpam sumažina skausmą. Norint ilgalaikio rezultato – būtina susikoncentruoti į kineziterapiją visa apimtimi.
 
Po darbų – riedučiai ir teptukas
 
Adrija pacientus visuomet, jei tik leidžia būklė, skatina mankštintis, judėti, neužsisėdėti vietoje. Tą ji rodo ir savo pavyzdžiu.
 
Kineziterapeutė džiaugiasi, kad Alytuje, kur tik pasisuksi, yra tinkamų vietų pasivaikščioti. Moteris turi pomėgį važinėti riedučiais, tad randa laiko ir šiai pramogai.
 
Alytiškė – gamtos vaikas. Pasivaikščiojimai, miškas jai – tarsi atgaiva sielai. Tai patvirtina ir Adrijos namuose esantys paveikslai, kur ji nutapiusi gamtos vaizdus, gyvūnus. Tai – dar viena širdžiai miela veikla.
 
„Dažnai tenka išgirsti, kad jaunimas iš šalies regionų bėga, kad čia trūksta darbuotojų, ypač medicinos sektoriuje. Manau, kad kartais nepelnytai neįvertiname mažesniuose miestuose esančių galimybių, kur kiekvienas pacientas patampa savas, pažįstamas.
 
Aš vis žmonių klausiu, kaip jie jaučiasi, pastebiu, kad dabar ir jie atėję jau vis pasiteirauja, kaip jaučiuosi aš pati. Kai nėra didelio konvejerio, pamatai, pajauti ir sau pasisemi kur kas vertingesnių dalykų“, – sakė alytiškė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!