Lietuva nelygu Danija
 
„Lietuva ir Danija turi daug panašumų: ne tik geografiškai esame praktiškai kaimynai, tačiau ir sveikatos sektoriuje susiduriame su panašiomis problemomis“, – neseniai paskelbtoje publikacijoje „Danijos sveikatos reforma, arba kodėl Lietuvai pakaktų dešimt ligoninių“ apie Danijos sveikatos reformą, kai paslaugos tapo centralizuotos, dėstė Europos paliatyviosios asociacijos valdybos narys, Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis.
 
Tekste jis aiškina, esą šalys, būdamos panašios, t.y. kai Lietuvoje gyvena apie 2,8 milijono žmonių, kas yra beveik perpus mažiau nei Danijoje, ir jei šiai šaliai pakanka aštuoniolikos stiprių ligoninių, Lietuvai, nusprendus įgyvendinti sveikatos reformos daniškąjį modelį, turėtų pakakti dešimties gerai aprūpintų, aukštos kompetencijos centrų. Anot jo, neprisirišant prie asmens gyvenamosios vietos, pacientai būtų gydomi efektyviausiai: mažiausiomis sąnaudomis su sudėtingais klinikiniais atvejais esą užtikrintai gautų aukščiausios kokybės paslaugas.
 
Į šiuos autoriaus samprotavimus aštriai sureagavo Lietuvos ligoninių asociacijos valdybos nariai. Asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas įsitikinęs – kiekvieno monopolisto didžiausia svajonė viską koncentruoti vienose rankose, kad neatsirastų konkurencija, alternatyvūs sprendimai ir lokalios iniciatyvos.
 
„Pagal tokį veiklos modelį, kai esą hierarchai geriausiai viską žino, valdo ir „teisingai“ numato tolesnį vystymąsi, pašalinami prieštaraujantieji ar bandantieji ištrūkti iš monopolijos kontrolės, argumentacijai pasirenkant socialinių problemų „kampus“, kaip, pavyzdžiui, medicinoje: didelės eilės, ribotas sveikatos paslaugų prieinamumas, mažėjantis gimstamumas, tuštėjančios savivaldybių ligoninės, pacientų kelionės į didžiuosius miestus, ieškant kokybiškesnio gydymo, tarp įstaigų migruojantys medikai.
 
Kažkur viskas seniai girdėta: kaip vieningas elektros tinklas, vieninga šilumos užtikrinimo sistema, vieningas ir vienintelis prekybos centrų tinklas, vieninga švietimo sistema ir vieningai mąstantys gyventojai... Tačiau realus gyvenimas yra daugialypis, o dabartinė vyriausybė sveikatos priežiūrą Lietuvoje mato visiškai kitokią, programinėse nuostatuose akcentuodama regionų plėtrą, – atkreipia dėmesį G.Ramanauskas ir priduria, jog minėta nuostata skelbia: – Užtikrinsime efektyvios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindą sudarančių viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, skirsime ilgalaikes ir pakankamas investicijas į jų infrastruktūrą, sieksime deramo ir tolygaus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo regionuose. Optimizuosime paslaugų teikimo kriterijus, lemiančius tų įstaigų funkcionavimą ir finansavimą... Koks kontrastas tarp siauro hierarchinio-monopolinio požiūrio kaip „Danijos modelis“ ir sisteminės plėtros siekinio kaip „efektyvus ir tolygus šalies vystymasis“.“
 
Asociacijos prezidentas taip pat primena ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46-ąjį straipsnį:  „…Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.“
 
Nagrinėdamas Danijos vykdytos reformos pliusus bei M.Čiurlionio siūlymą gydyti pacientą ten, kur tai galima padaryti efektyviausiai ir mažiausiomis sąnaudomis, kartu užtikrinant aukščiausią kokybę sudėtingais klinikiniais atvejais, neprisirišant prie asmens gyvenamosios vietos ir siūlant realizuoti panašius sprendimus Lietuvoje, G.Ramanauskas sako tam tikslinga palyginti kai kuriuos Lietuvos ir Danijos rodiklius.
 
2024 m. duomenimis, Danijos ekonomika pagal nominalų BVP buvo 5 kartus didesnė už Lietuvos (424,5 mlrd/84,9 mlrd USD), pagal BVP vienam gyventojui buvo 2,4 karto aukščiau (71026/29384 USD), BVP vienam gyventojui pagal PPP (perkamosios galios paritetas) apie 1,5 karto didesnis (81878/55286 USD) – skirtumas akivaizdus, tad tik labai siauro vertinimo aspektu galima aklai ekstrapoliuoti esamą Danijos sveikatos centrų skaitinį rodiklį santykyje su gyventojų skaičiumi (6 mln. gyventojų/ 18 ligoninių) į Lietuvos rodiklius, (2,8 mln. gyventojų/10 ligoninių), nepagrindžiant tokio ekstrapoliavimo jokiais ekonominiais rodikliais.
 
„Tikslinga priminti, jog pagal pragyvenimo lygį „brangiausios šalys“ (paprastai reiškia būsto, maisto, paslaugų ir vartojimo kainų visumą, o ne vien BVP ar atlyginimus) brangiausia Europoje yra Šveicarija, po jos paprastai eina Islandija, Norvegija, Danija, Liuksemburgas. Ar Lietuva gali atlaikyti tokį pragyvenimo kainų smūgį? Tik lengvabūdiškumu ir paviršutiniu lyginimu galima siūlyti Lietuvoje diegti vieną brangiausių sveikatos ekonominių modelių ir įrodinėti, kad tai ekonomiškai naudinga“, – M.Čiurlionio siūlymą nagrinėja Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba.



Atliepdamas autoriaus pastebėjimą apie Lietuvos ir Danijos panašų gyventojų skaičių, jis svarsto, nors galbūt ir esame panašūs urbanizacijos skaitine reikšme, Danijos miesto gyventojų yra 7,8 karto daugiau nei kaimo gyventojų, o Lietuvoje šis santykis yra 1:1.
 
„Kyla natūralus klausimas, kaip spręsime kaimo gyventojų sveikatos paslaugų poreikio problemas? Gal tuomet tikslinga perkelti ir Danijos miestus su savivaldos infrastruktūra?“ – retoriškai klausia P.Bimba.
 
Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė įsitikinusi, kad sveikatos sistemoje pokyčiai yra reikalingi, tačiau sekti Danijos pėdomis nepakanka mūsų šalyje surinktų pavienių rodiklių: „Remtis vien į duomenis, kurie parodo, tarkime, paslaugų poreikio ar jų gavėjų sumažėjimą, teritorinį paslaugų pasiskirstymą, kai paslaugas atlikti per brangu, nepatogu, yra neprofesionalu. Tam yra per maža sąlygų imtis. Sveikatos sistemos pokyčiams reikalingas ilgas ir nuoseklus pasiruošimas, ilgos diskusijos su visuomene. O Danija, kintant demografinei padėčiai, ekonominei ir skaitmenizacijos raidai, optimizavimą vykdė ne tik sveikatos srityje, bet ir visoje šalyje. Ir svarbiausia, jog tai atliko po ilgų diskusijų ir paruošiamųjų darbų.“
 
Be to, A.Šakickienės įsitikinimu, Danijos taikomam modeliui Lietuva turi turėti ir danišką mentalitetą, išugdytą sveikatos išsaugojimo kultūrą, gebėjimą turėti ilgas ir gilias diskusijas, ilgalaikius, tvarius ir strateginius sprendimus.

„Jei Danijoje atvykti iki gydymo įstaigos yra pritaikytos visos sąlygos – keliai, infrastruktūra, yra suformuotas žmonių gebėjimas pagalbą išsikviesti, – pabandykite dabar 30 kilometrų nuo Kėdainių nutolusio kaimo 80-mečiui gyventojui liepti atvykti į gydymo įstaigą“, – įvertinti Lietuvos realybę kvietė Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė.

 
Įžvelgia privataus sektoriaus protegavimą
 
Šakių ligoninės direktorius Ignas Sadauskas pastebi, kad Lietuvoje jau dvidešimt metų vykdant sveikatos apsaugos reformą nuosekliai judama nuo stacionarinio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio link modernių dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinių bei stebėjimo paslaugų.
 
Jo duomenimis, stacionarinių įstaigų skaičius viešajame sektoriuje nuosekliai mažėja nuo 248 (2018 m.) iki 175 (2024 m.); bendrojo pobūdžio ligoninių skaičius mažėja nuo 60 (2018 m.) iki 53 (2024 m.), todėl, anot jo, Lietuva sėkmingai juda europinių gairių kryptimi mažindama stacionariškumą, kuris geriausiai atsispindi per stacionarinių lovų skaičiaus pokyčius: 12 892 (2018 m.) ir 11 200 (2024 m.).
 
„Stacionarinių lovų skaičiaus rodiklis Lietuvoje ir EPBO diagramos duomenys rodo, kad Lietuvos stacionarinių lovų skaičiai artėja prie EPBO vidurkio, o skirtumas nebėra reikšmingas, tačiau, žvelgiant į geopolitinę bei galimą pandeminių grėsmių situaciją, Lietuva turi išlaikyti tam tikrą lovų rezervą, kad sveikatos sistemos neištiktų šokas kaip COVID 19 pandemijos atveju. Taigi, vertinant šį kontekstą, kiek didesnis lovų skaičius yra suprantamas. Galbūt Lietuvos sveikatos sistema veikia neracionaliai ir suteikiama perteklinių sveikatos priežiūros paslaugų gyventojams? – retoriškai klausia I.Sadauskas, siūlydamas paanalizuoti dar vieną EPBO lentelę. – Matoma, kad teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtimi Lietuva dar nepasiekia EPBO šalių vidurkio, tad kalbos ir veiksmai apie paslaugų mažinimą bei prieinamumo bloginimą, koncentruojant paslaugų teikimą, tik pablogintų gyventojų sveikatos rodiklius. Skaitant argumentacijas apie „Danijos modelį“ nejučia kyla klausimas, ko siekiama tokiais pasiūlymais? Ar vėl kalba nekrypsta į privataus sektoriaus plėtrą, mažinant viešojo apimtis? Slaugos srityje jau pasiektas 42 proc. (11 valstybinių ir 8 privačios slaugos ligoninės) privataus intereso lygmuo.“
 
Įžvalgomis apie jau seniai Danijoje įvykdytą sveikatos priežiūros paslaugų centralizaciją dalinasi ir asociacijos viceprezidentas, Raseinių ligoninės vadovas Gintaras Pikūnas.
 
„Pastaraisiais metais jų publikuojamos apžvalgos parodo, kad centralizacijos danai jau yra atsikandę – supranta, kad paslauga yra pigiausia, kai ji yra suteikiama arčiau namų. Be to, jiems nerimą kelia, kad su paslaugomis centralizuojami ne tik pacientai, bet ir specialistai, slaugytojai, tad regione nebelieka net ir jų. Todėl kalbėti apie paslaugų centralizaciją Lietuvoje, kai čia nė nesugebame sudėlioti pacientų logistikos vos 60 kilometrų atstumu, nėra logiška. Ką jau kalbėti, kaip su tuo susitvarkytume, jei paliktume vos 10 ligoninių? Tragedija būtų“, – kalba G.Pikūnas.
 
Atliepdami į M.Čiurlionio dėstomas idėjas centralizuoti Lietuvos sveikatos sistemą, Lietuvos ligoninės asociacijos valdybos nariai vienbalsiai sutaria: koncentravimas arba monopolizavimas yra pasenusi veiklos forma, sudaranti sąlygas stagnacijai, konkurencijos nebuvimą, piktnaudžiavimą išskirtine padėtimi bei kainų augimą.
„Siūlome savivaldai spręsti, kokios paslaugos reikalingos savivaldybėje, betarpiškai matant kas vyksta ir ko reikia gyventojams“, – teigia jie.
 
Vadovų požiūrį palaiko ir prieš monopolijos idėją pasisako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas.
 
„Miesteliai numiršta, kuomet yra uždaromas paštas, mokykla ir ambulatorija. Su miesteliais jau beveik „susitvarkėme“. Ateina metas didesniems miestams Lietuvoje. Jei taip bus toliau, po šimto metų liks trys, penkių greičiausiai ir nereikės“, – sako jis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!