Į kasdienę klinikinę praktiką – su nauju įkvėpimu
 

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė įsitikinusi – šventės populiarumas kasmet vis didėja dėl čia surengiamos aukšto lygio mokslinės programos.

 
Šiemet ją patikėta sudaryti gydytojai endodontologei dr. Gretai Lodienei. Anot jos, siekiant atliepti šiandienę specialistų kasdienybę, kongreso pranešimai skirti visai gydytojo odontologo komandai: „Prieš pusantrų metų bičiulio paskatinta sutikau parengti programą, tačiau neįsivaizdavau, kad tai pareikalaus tiek daug pastangų. Ačiū Dievui, turiu daug puikių kolegų, kurie lydėjo visame šiame kelyje. Nė vienas neatsisakė padėti, pasidalinti sukauptomis žiniomis.
 
Sudaryti šių metų kongreso programą man buvo ne tik didelė garbė, bet ir nuoširdus malonumas. Viso proceso metu mane lydėjo nepaprastas lektorių palaikymas – jų geranoriškumas ir betarpiškas bendravimas leido sklandžiai sudėlioti kiekvieną programos akcentą. Esu dėkinga kolegoms už šią bendrystę. Paskambinau jiems ir tiesiog paklausiau, kokių temų jie šiemet tikėtųsi, kas yra aktualu. Pasiruošti turėjau pusantrų metų. Kviesdama lektorius, kėliau tikslą paruošti programą, kuri atspindėtų šiandienos burnos priežiūros specialisto kasdienybę – joje profesionalumas persipina su nuoširdžiu rūpesčiu. Jus pasitiks spalvingas temų spektras: nuo įvairių sričių odontologijos paskaitų, sesijų gydytojams odontologams, gydytojo odontologo padėjėjams, burnos higienistams bei dantų technikams, iki įžvalgų bendrojoje medicinoje, lyderystės pamokų bei teisinių aspektų.
Kartu su užsienio ir mūsų bendruomenės mylimais pasaulinio lygio lektoriais tyrinėsime naujausias technologijas ir praktikoje patikrintus kasdienius sprendimus.“
 

„Siekiame suteikti spalvingą, tarpdisciplininę patirtį, kuri ne tik papildytų žinių bagažą, bet ir įkvėptų su nauja energija bei meistriškumu grįžti prie kasdienės klinikinės praktikos“, – apie šiųmetės konferencijos kryptį pasakojo gydytoja endodontologė dr. Greta Lodienė, stengdamasi, kad kiekvienos srities specialistas iš konferencijos išsineštų sau naudingų žinių.

 
Odontologų rūmų tarybos pirmininkės pavaduotoja, burnos higienistė Rima Adomaitienė sako, kadangi į odontologų konferenciją sukviečiami visų sričių specialistai, jiems aktualios įvairios temos. Be to, anot jos, šiandien odontologai turi išmanyti bene visas organizmo sistemas, kadangi burna – neatsiejama organizmo dalis.
„Ne veltui odontologams skirtose paskaitose aptariamos net ir širdies bei kraujagyslių ligos, analizuojama viso organizmo sveikata. Jei pas šeimos gydytoją pacientas taip dažnai neateina, pas burnos priežiūros specialistą arba gydytoją odontologą apsilanko gerokai dažniau. Šios srities specialistai gali pacientą siųsti pas gydytoją specialistą, jei įtaria kitas galimas sveikatos problemas“, – aiškina R.Adomaitienė.
 
G.Lodienė sako, jog laiko kongrese skirta ir pasimėgauti, praleisti jį bendraminčių rate.
 
„Odontologijos kongresas yra tapęs socialiniu įvykiu. Mūsų bendruomenė kasmet plečiasi, yra draugiška, kolegos susitikimo laukia ne tik dėl paskaitų, o ir dėl pabuvimo drauge. Čia susitinku net ir prieš dvidešimt metų buvusius kurso draugus, taip pat ir savo studentus, kuriems dabar skaitau paskaitas. Jie čia savanoriauja, mezga pažintis“, – pasakoja G.Lodienė.
 

Rūmų narių draugystę akcentuoja Odontologų rūmų tarybos pirmininkės pavaduotoja, burnos higienistė Rima Adomaitienė: „Kadangi odontologų bendruomenė yra didelė, žmonės čia atvyksta su dideliu malonumu. Odontologai visus metus kalba, kaip kitais metais vyks renginys, apie ką jis bus, kas jame dalyvaus. Pavasaris, šilta, gera. Visi laukia galimybės tiesiog susitikti, žmones pritraukia gyvybinga socializacijos programa, į kurią ypač mėgsta atvykti jaunimas. Kai kurie odontologai dirba mažose klinikose, tad čia susitikti su kolegomis, pasidalinti patirtimi – didžiulė galimybė.“

 
Ne mažiau vertinga ir aplankyti odontologinės produkcijos parodą, į kurią pristatyti naujienų suvažiuoja įmonių atstovai, tiekėjai.
 
Nuo danties – iki stuburo
 
Spalvinga paskaitų programa orientuota į bendrą organizmo sveikatą. Apie tai išsamiai pranešimo skaityti stojo mokslininkė doc. Živilė Grabliauskienė. Kaip aiškina specialistė, dantys turi sąsają su gretimai esančiais dantimis, dantenomis, yra integruoti į mūsų žandikaulį, pastarasis – į smilkinio žandikaulį sąnarį, kur prasideda visas stuburas, tiesiogiai susijęs su visa mūsų organizmo būkle.
 
Specialistė akcentuoja, jog iš burnos, liežuvio, seilių, skruostų vidinės dalies galima identifikuoti daugybę ligų. Iš seilių galima nustatyti, kad pacientas turi problemų su kasa. To doc. Ž.Grabliauskienė sako yra išmokusi studijuodama endobiogeniką. Universiteto programos šiandien to nemoko.
 

„Gydyti bendrų paciento organizmo ligų galios neturime, tačiau galime jį nukreipti tinkama linkme. Esame kompetentingi diagnozuoti ir užčiuopti problemą“, – tikina mokslininkė doc. Živilė Grabliauskienė.

 
Odontologo kėdėje sprendžiamos ir širdies problemos

Sugrąžinti prie medicinos ištakų ėmėsi ir prof. Gintaras Janužis, konferencijos dalyviams apžvelgęs lėtines ligas, kuriomis neretas pacientas, atvykęs gydytis dantų, skundžiasi. Mat šios ligos turi įtaką dantų gydymo sėkmei. Anot jo, apie 30 proc. odontologinių pacientų turi bent vieną lėtinę ligą, o bent pusė odontologų bent kartą per metus susiduria su krizine situacija dėl paciento bendros sveikatos.
 
Viena dažniausių patologijų – širdies ir kraujagyslių ligos.
„Dažniausios būklės nėra pavojingos gyvybei – apie pusė jų yra apalpimai, lengvos alergijos, krūtinės anginos priepuoliai, hipertenzinės krizės, hipoglikemija“, – vardina profesorius.
 
Užtikrinti pacientų saugą padeda tinkamas anamnezės surinkimas, informacija apie vartojamus vaistus. Tinkamai surinkus anamnezę, būtų galima apie 30 procentų išvengti minėtų atvejų.
 

Profesorius Gintaras Janužis pasakoja, jog iki 15 proc. kardiologinių pacientų po anestetiko pajunta trumpalaikį širdies permušimą, trumpą tachikardiją ir tik pusė procento– rimtesnį sveikatos sutrikimą.

 
Burnos mikrobioma privalu rūpintis
 
Aktyviai vykstantys burnos mikrobiomos tyrimai taip pat rodo stiprią jos sąsają su bendra organizmo sveikatos būkle. Apie burnos mikrobiomą paskaitą skaičiusi LSMU burnos priežiūros ir vaikų odontologė Eglė Slabšinskienė dalijosi burnos priežiūros patarimais kiekvienam. Ji atkreipė dėmesį, kad dantų sveikatai įtaką daro burnos mikrobioma, ji savo įvairove gali prilygti net ir žarnynui.
 
„Burna nėra puodas, į kurį būtų galima pilti bet ką, o paskui sterilizuoti. Tai organas, kuris turi metabolinę funkciją. Net ir neturint dantų ėduonies, labai svarbu pasirūpinti gera burnos mikrobioma. Burnos priežiūrai negalima vartoti agresyvių preparatų, kasdien vartoti antibakterinių skalavimo skysčių. Jis gali būti skiriamas tik kaip vaistas po tam tikrų procedūrų, iki kelių savaičių. Mat suardydamas natūralią burnos mikrobiomą, gali padaryti daugiau žalos negu naudos.
 
„Amerikiečių tyrimai atskleidė, kad žmonės, trejus metus kasdien po du kartus vartodami burnos skalavimo skysčius, ypač padidino diabeto riziką. Be to, burnos skalavimo skystis gali padidinti kraujo spaudimą, kliudyti natūralų organizmo atsigavimą po fizinio krūvio“, – kalba specialistė.
 
Be to, burnos mikrobioma ir bakterijos sensta, todėl su amžiumi padidėja tam tikrų burnos ligų rizika“, – perspėja E.Slabšinskienė.
 
Anot jos, burnos ir bendrinės sveikatos ryšys – neginčijamas. Burna – kaip vartai – yra pirmoji gynybinė grandis: jei burnoje yra disbiozė, agresyvus periodontitas, negydytas ėduonis, disbiozė didėja, mikroorganizmai keliauja po visą organizmą ir tai skatina žarnyno disbiozę“, – kad tai gali turėti įtakos kitų ligų atsiradimui, aiškina specialistė.
 
Žarnyno disbiozę sukelti gali perdirbtas, daug cukraus turintis maistas, kuris taip pat ardo ir dantų sveikatą.
 
Santykio galia odontologijoje
 
„Ką prarandame, kai matome tik dantį“, – tokią žinutę nagrinėjo gydytoja endodontologė Daiva Sabaliauskienė. Jį įsitikinusi – santykio galia odontologijoje dažnai yra raktas, leidžiantis sėkmingai veikti. Trejus metus studijuodama psichoterapiją ji aiškiai supranta, kaip svarbu užmegzti tikrą ryšį su pacientu.
 

„Daug odontologų kamuoja perdegimas, darbe jie jaučiasi praradę prasmę. Taip nutinka dėl to, kad esame stipriai orientuoti į išorinį pasaulį: dantis, finansus, tačiau pamirštame, kad priešais mus sėdi paprasčiausiai žmogus su savo jausmais“, – aiškina gydytoja endodontologė Daiva Sabaliauskienė.

 
Ji pastebi, jog jaunoji karta į procedūras ir darbą žvelgia naujai: jie tikisi paaiškinimo, motyvacijos, saugumo, pasitikėjimo: „Kai iš medikų tai gauna, pacientai laikosi gydymo rekomendacijų, gydymo plano, sugrįžta į kliniką. Santykio galios kūrimas neabejotinai duoda naudą ir gydytojui – jam tai padeda neperdegti, nepamesti darbe prasmės. Be to, apdovanoja pacientą saugumu ir pasitikėjimu. Daug klinikų vadovų laužo galvas, kaip elgtis, kad pas juos pacientai sugrįžtų, tačiau nepagalvoja, kad tai lemia santykio galia. Kai pacientas pajaučia vertę, nori grįžti pats.
 
Be abejo, odontologams nereikia pažinoti visų asmenybės tipų ar tapti psichologais, tačiau reikalinga pajausti, ko žmogui reikia, ko jis iš mūsų tikisi, kai atsiduria mūsų kėdėje. Dažniausiai nori, kad mes sumažintume baimę ir įtampą, sukurtume saugumą. Už paciento, kuris demonstruoja pyktį, nepasitenkinimą arba, atvirkščiai, yra tylus, nerimastingas, slypi tas pats žmogus, norintis jaustis oriai. Jaunoji karta tai yra išreiškusi ypač stipriai – ji nėra linkusi ateiti ten, kur nejaučia pasitikėjimo.“
 
Surengta Jaunųjų mokslininkų darbų sesija
 
Tradiciškai trečiąją konferencijos dieną surengta Jaunųjų mokslininkų darbų sesija. Jos metu paskelbti du geriausi žodiniai ir du geriausi stendiniai darbai.
 
Geriausiu žodiniu Vilniaus universiteto pranešimu paskelbtas Paulinos Mozūraitės darbas „Biokeramikinio kanalų užpildo fiziko-cheminių savybių vertinimas po modifikacijos hidroksiapatitu, fluorintu hidroksiapatitu ir magnio vitlokitu“. Geriausiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – Emilės Pliuščikaitės darbas „Kryžminės taršos šaltiniai ir kontrolė: dantų protezų bakterijų kolonizacijos tyrimas prieš ir po dezinfekcijos“.
 
Abu šie darbai apdovanoti ir Stomatologijos mokslo paramos fondo (SMPF) premijomis.
 
Geriausiais stendiniais pranešimais pripažinti: Neringos Meilutės ir Julijos Ignatjevos darbas „Tėvų pirmosios pagalbos žinios nuolatinių dantų visiško išnirimo atvejais“ bei Gretos Volosevičiūtės darbas „IV ir V tipo hidraulinių kalcio silikatinių retrogradinių dantų šaknų kanalų užpildų porėtumas: mikro-kompiuterinės tomografijos analizė in vitro“.
 
Geriausių darbų autoriams įteiktos ne tik atminimo dovanos, bet ir nemokami kvietimai į kitąmet Odontologų rūmų organizuojamą tarptautinį kongresą „Odontologijos kompasas“.