Teismas skundo nepriėmė
 
VMVT prašė Regionų administracinio teismo panaikinti Vyriausybės vasario mėnesio sprendimą pavesti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) tikrinti tarnybos veiklą ir sustabdyti su audito įmone „Audifina“ gegužės 12 dieną pasirašytos sutarties vykdymą.
 
Gegužės 20 dieną teismas skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad Vyriausybės sprendimų kontrolė nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
 
VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė BNS atsisakė aiškinti skundo motyvus, tačiau „Lietuvos sveikatai“ tarnyba savo poziciją paaiškino. VMVT teigimu, auditą valstybės biudžetinėse įstaigose pagal įstatymą atlieka Valstybės kontrolė ir įstaigos vidaus auditas – ne privati įmonė ministerijos užsakymu. Anot tarnybos atstovų, Valstybės kontrolė jau 2023 metais atliko auditą ir pateikė rekomendacijas, kurios šiuo metu įgyvendinamos. Jų įgyvendinimas, VMVT teigimu, reikalauja laiko – o naują auditą inicijavo jau ne Valstybės kontrolė, bet ministerija.
 
„ŽŪM inicijuotas nepavaldžios institucijos veiklos auditas laikytinas kompetencijos ribas viršijančiu veikimu ir neteisėtu kišimusi į kito viešojo administravimo subjekto veiklą. Tai ir buvo skundžiama teismui“, – rašoma tarnybos komentare.
 
VMVT atkreipia dėmesį, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis viešai pripažino auditą esant jo partijos iniciatyvą. „VMVT teisinis statusas kaip įstaigos prie Vyriausybės nėra formalus ar atsitiktinis. Įstatymų leidėjas sąmoningai atskyrė VMVT nuo ministerinio pavaldumo, nes jos funkcijos turi būti įgyvendinamos ne pagal konkrečios ministerijos politines iniciatyvas, bet pagal įstatymą, savarankiškai ir nepriklausomai“, – teigia tarnyba.
 
Teismo atsisakymą priimti skundą VMVT ketina skųsti aukštesnės instancijos teismui.
 
Žemaitaitis skelbė „išvadas“
 
Vyriausybė sausio pabaigoje pritarė „Nemuno aušros“ deleguoto ministro Andriaus Palionio vadovaujamos ŽŪM iniciatyvai tikrinti VMVT veiklą. Nepriklausomi ekspertai iki birželio 1 dienos turi įvertinti tarnybos vidaus kontrolę, IT išteklius, finansus ir viešuosius pirkimus. Ministerija patikrinimą motyvavo siekiu įvertinti VMVT veiklos 2024-2025 metais ekonomiškumą ir efektyvumą bei „priimti sprendimus dėl tarnybos veiklos optimizavimo“.
 

Premjerė Inga Ruginienė sprendimą gynė Vyriausybės pasitarime: „Norime, kad mūsų sistemoje veikiančios institucijos veiktų skaidriai, atsakingai ir tam kartais patys turime pasitikrinti, ką dar galime padaryti geriau. Auditas – tai pagalbos priemonė identifikuoti, kur yra problemos.“

 
Ministerijos atstovai žiniasklaidai tikino, kad auditas nesusijęs su ketinimais atleisti direktorę. Tačiau vasario viduryje „Nemuno aušros“ lyderis R.Žemaitaitis „Žinių radijui“ jau kalbėjo apie rezultatus: „Audito išvados parodė nelabai gerą klimatą su pačia direktore. Tai, matyt, irgi gal bus kažkokie veiksmai.“
 
Tą pačią dieną pati VMVT paneigė, kad tarnyboje vykdomas išorinis auditas. Kad auditui dar tik ruošiamasi, „Lietuvos sveikatai“ tą dieną patvirtino ir ŽŪM atstovai: „VMVT auditas dar nepradėtas. Užvakar tik baigėsi viešosios konsultacijos, ŽŪM planuoja artimiausiu metu pradėti šio audito pirkimą.“
 
Atlyginimams – aštuoni mėnesiai
 
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika teigia atidžiai stebintis situaciją. Pasak jo, įtampa tarp tarnybos vadovybės ir politinės valdžios tęsiasi nuo pat A.Mikalauskienės kadencijos pradžios: „Buvo ir pareiškimų, ir raginimų vadovei trauktis, ir tas auditas. Tai kompleksas priemonių. Bet esminis klausimas – ar pati tarnyba galės užtikrinti savo funkcijas.“
 
„Biudžetas šiems metams suformuotas mažesnis, nei reikia – atlyginimams pinigų užteks tik maždaug aštuoniems mėnesiams, – pasakoja K.Mažeika. – Ribojamas automobilių naudojimas, sudėtingėja reagavimas į skundus ir patikrinimus. Darbuotojams motyvacijos tai tikrai neprideda. Tarnyba tikrai susidurs su didelėmis finansinėmis problemomis.“
 
Užpernai ŽŪM iniciatyva tarnyba vykdė struktūrinę reformą – sujungė regioninius padalinius, sumažino jų skaičių. Pokyčiai palietė apie 600 darbuotojų. Sujungus padalinius, inspektorių aptarnaujamos teritorijos išsiplėtė – pavyzdžiui, Alytaus apygarda apėmė ir Marijampolės apskritį. Kaip anksčiau skelbė „Ūkininko patarėjas“, inspektoriai kasdien po tris valandas praleidžia prie vairo, nes patys vairuoja – etatinių vairuotojų nebeliko.
 
„Žmonės nežino, su kuo kontaktuoti, viskas nutolinta, prisikviesti specialistų sudėtinga. Centralizavimas ir stambinimas paliko spragų“, – priduria K.Mažeika.
 

Vadovei, Seimo Kaimo reikalų komiteto nario Kęstučio Mažeikos vertinimu, trūksta lyderystės. „Vadovė pasirinko mažiau rodytis viešojoje erdvėje, ir tai nėra geras sprendimas. Vadovas turi eiti į viešumą, kalbėtis su politikais, frakcijomis, komitetais – apie problemas, apie sprendimus. Tai pagrindinė vadovo funkcija: rūpintis biudžetu, darbuotojų gerove. Tos lyderystės šiuo atveju trūksta“, – sako Seimo narys.

 
Auditas, jo nuomone, galėtų padėti – jei tarnyba bendradarbiautų, o ne priešintųsi. „Tai yra galimybė pasižiūrėti į save iš šalies. Galbūt reikia tobulinti struktūras, keisti procesus. Pagrindinė tarnybos funkcija – užtikrinti gyvūnų gerovę, maisto saugą, stebėti eksportą. Tai svarbu ne tik visuomenės sveikatai, bet ir Lietuvos ekonomikai. Nereikia priešpriešos, reikia bendradarbiauti“, – teigia K.Mažeika.
 
Tiesa, pasak jo, auditorių konkurse dalyvavo tik viena įmonė – ji ir laimėjo: „Galbūt čia kyla klausimų, bet tai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti bendradarbiauti.“
 
Siūlymai trauktis – nuo Palucko laikų
 
A.Mikalauskienė VMVT vadovauja nuo 2022 metų lapkričio. Ji į pareigas atėjo po korupcijos skandalo, kai STT sulaikė tuometinį direktorių Mantą Staškevičių, įtariamą sisteminiu kyšių reikalavimu iš verslo. Prokuratūra bylą 2025 metų vasarą perdavė teismui, kyšių sumos siekė beveik 200 tūkst. eurų.
 
Spaudimas naujajai vadovei, pasak šaltinių, prasidėjo 2024 metais, kai Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys tų metų vasarą pasiūlė direktorei trauktis. Buvęs premjeras Gintautas Paluckas dar anksčiau – gegužę – viešai priekaištavo, kad jos darbai neatitinka lūkesčių.
 
„Toks pasiūlymas buvo, bet neįpareigojantis – nesutiko, tai nesutiko ir baigėme tą temą“, – tuomet sakė L.Rudys. Priežasčių jis nedetalizavo – esą gauta skundų dėl vadovės veiklos, vyksta tyrimas. Žiniasklaida skelbė, kad skunduose vadovė kaltinama psichologiniu spaudimu, mobingu, didelių priedų mokėjimu artimam darbuotojų ratui.
 
A.Mikalauskienė tvirtino, kad priekaištai nebuvo argumentuoti. Situaciją vertinusi Socialinių reikalų ir darbo ministerija (SADM) kanceliarija konstatavo, kad Vyriausybės kanceliarijos atliktas direktorės veiklos vertinimas buvo neobjektyvus ir nepagrįstas.
 
Kaip rašė „Delfi“, buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra sakęs, kad „Nemuno aušros“ lyderis spaudė keisti dalį ŽŪM pavaldžių institucijų vadovų, tarp jų – ir VMVT direktorę, nors ši tarnyba formaliai ministerijai nepavaldi.
 
ŽŪM ne kartą – 2017, 2021 metais – siūlė VMVT perkelti savo pavaldumui, tačiau Seimas tam nepritarė.
 
Nuobauda – už atleistą darbuotoją
 
Šių metų kovą ŽŪM informavo, kad dėl direktorės pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas. Ministerijos sudaryta komisija konstatavo, kad A.Mikalauskienė 2024 metais neteisėtai atleido tarnybos darbuotoją. Teismas nustatė procesinius pažeidimus, darbuotoja buvo grąžinta į pareigas ir iki 2026 metų vasario dirbo tarnyboje, kol išėjo savo noru.
 
Ministras A.Palionis pasiūlė Vyriausybei skirti A.Mikalauskienei pastabą ir pareikalauti atlyginti 9-12 tūkst. eurų žalą. Tarnybos vadovė siūlymo nekomentavo. Pats A.Palionis žiniasklaidai pripažino, kad jo vaidmuo ribotas: „Aš iš principo negaliu vertinti, kadangi Maisto ir veterinarijos tarnyba yra prie Vyriausybės, o ne prie Žemės ūkio ministerijos. Tai darbą vertina premjerė.“
 
Tačiau Vyriausybės kanceliarija nuobaudos skirti neskubėjo – ministerijos nutarimo projektas buvo pateiktas ne pagal teisės aktus. Vyriausybės kanceliarijos Personalo valdymo skyriaus vedėja Renata Sadzevičiūtė-Vilkelė aiškino: „Premjerės potvarkiu turi būti sudaryta komisija. Mes tą patį tyrimą darysime plačiau, nes yra kitų aplinkybių.“ Tokia komisija sudaryta balandžio pradžioje.
 
Bylinėjasi dėl šimtų tūkstančių
 
Lygiagrečiai VMVT bylinėjasi su IT įmone „InnoForce“ dėl ankstesnės administracijos pasirašytos informacinių sistemų modernizavimo sutarties. A.Mikalauskienės vadovybė ją nutraukė – motyvavo per didelėmis kainomis. Teismai pripažino, kad sutartis nutraukta pagrįstai, bet už atliktus darbus turi būti sumokėta.
 
Apeliacinis teismas 2025 metų rugsėjį priteisė „InnoForce“ apie 350 tūkst. eurų už analizės etapą, o šių metų kovą – dar beveik 281 tūkst. eurų už projektavimo darbus. A.Mikalauskienė žiniasklaidai teigė, kad teismas nesigilino į darbų kokybę, o pateiktą analizę laikė galimai nukopijuota. „InnoForce“ vadovas kaltinimą plagiatu pavadino šmeižtu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!