„Pirmadienį buvo pasirašytas sveikatos apsaugos ministrės įsakymas dėl rezervo lėšų skyrimo, būtent 40,6 mln. eurų apmokėti viršsutartines paslaugas, suteiktas už pirmą ketvirtį“, – pranešė ji.
T. Golubajevos teigimu, lėšos įstaigas turėtų pasiekti per savaitę.
 
VLK duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigos per pirmąjį šių metų ketvirtį suteikė viršsutartinių paslaugų būtent už 40,6 mln. eurų. Viešosiose įstaigose jų suteikta už 26,7 mln. eurų, privačiose – už 13,9 mln. eurų.
 
Anot T. Golubajevos, didžiausią sumą – 20 mln. eurų – sudaro ambulatorinės paslaugos, medicininė reabilitacija – apie 5 mln., po panašią sumą išleista už slaugos, stacionarines paslaugas bei brangiuosius tyrimus.
Jos duomenimis, labiausiai sutartyse numatytas kvotas viršijo privačios gydymo įstaigos ir sveikatos centrai.
 
„Galima sakyti, kad didžioji dalis paslaugų teikiamos pagal sutarčių apimtį. Sutartys viršijamos šiek tiek daugiau nei 5 proc., bet yra ir nevykdymas apie 2 proc., todėl bendrai sutartys viršijamos 3 procentais“, – apibendrino VLK atstovė.
 
Pagal Ligonių kasų informaciją, šių metų pirmą pusmetį 99 sveikatos priežiūros įstaigos turėjo teigiamą finansinį balansą, 64 – neigiamą. Vis dėlto T. Golubajeva pabrėžė, kad vieno ketvirčio finansiniai duomenys nerodo tikrosios įstaigos situacijos, ji matyti tik pasibaigus metams.
 
Kauno klinikos pirmąjį šių metų ketvirtį baigė turėdamos 5,5 mln. eurų teigiamą balansą, Santaros klinikos – 0,4 mln. eurų, o Klaipėdos universiteto ligoninės finansinis balansas tebėra neigiamas, jis sudaro 1,8 mln. eurų.
„Didelės algos apsunkina finansinį gyvenimą šitai įstaigai“, – sakė VLK direktoriaus pavaduotoja.
 
Tarp respublikos lygmens gydymo įstaigų nuostolingiausiai dirba Vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“, trūkumas siekia 800 tūkst. eurų. Pasak T. Golubajevos, ši įstaiga priklausoma nuo sezono, todėl tikimasi, kad šiltuoju metu jos situacija gerės.
 
Pusę milijono nuostolių turi Šiaulių ligoninė, Klaipėdos respublikinė ligoninė – 353 tūkst. eurų.
 
„Regiono ligoninių situacija yra šiek tiek prastesnė, bendras rezultatas yra minus 1,4 mln. eurų. Kelios įstaigos baigė su teigiamu rezultatu įvertinus papildomus mokėjimus, tai Jonava, Radviliškis, Ukmergė ir Šilutė. Tačiau daugiau nei pusė įstaigų (pirmąjį ketvirtį – BNS) baigė su minusu“, – sakė VLK atstovė.
 
Beveik po pusę milijono eurų nuostolio turi Utenos ir Alytaus ligoninės.
Maždaug pusė rajono ligoninių taip pat dirba nuostolingai, blogiausia padėtis Jurbarko, Kretingos, Kelmės, M. Marcinkevičiaus ligoninėse.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Evaldas Raistenskis tvirtino, kad dideli atlyginimai Klaipėdos universiteto ligoninėje užkėlė ir kitų regionų įstaigų darbuotojų algas, tai blogina viso regiono gydymo įstaigų finansinę būklę.
 
„Kadangi jie yra stambiausias žaidėjas, diktuoja sąlygas gydytojų algoms, kitos ligoninės konkuruoja, kelia algas ir tada varo įstaigas į minusą“, – aiškino jis.
 
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „aušrietė“ Lina Korsakė suabejojo tokiu paaiškinimu ir paprašė pateikti informaciją apie atlyginimus sveikatos priežiūros įstaigose pagal regionus.
 
BNS rašė, kad gegužę per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį jo narys, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pasipiktino, kad gydymo įstaigoms nesumokėta už viršsutartines paslaugas, Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijos darbuotojus vadino aferistais, ragino juos išeiti iš darbo, finansų ministrui – atsistatydinti.