Italijoje grąžinamas mokestis vairuotojams, įstrigusiems spūstyje

Urtė Jarockė
2026-06-01
Geros naujienos poilsiautojams! Visi, įstrigę ilgose spūstyse Italijoje, netrukus galės susigrąžinti sumokėtus kelių mokesčius! Kompensacija galima, jei kelionė, per kurią nuvažiuojama bent 50 km, trunka dešimt minučių ilgiau nei įprastai.
Italijoje grąžinamas mokestis vairuotojams, įstrigusiems spūstyje
Italija įveda naują, gana griežtą taisyklę: jei vairuotojas dėl kelio darbų įstringa mokamo greitkelio spūstyje, jis turės teisę į kompensaciją. Taip ši Pietų Europos šalis reaguoja į tūkstančių vairuotojų nepasitenkinimą ir bando sumažinti spūstis judriausiuose keliuose.

Pirmoji šalis
 
Regis, greitkelių revoliucija jau ne už kalnų. Vokietijos leidinys „Bild“ praneša, kad Italija nuo birželio 1 dienos tampa pirmąja šalimi, grąžinančia dalį greitkelių rinkliavos vairuotojams, kurie dėl kelio remonto darbų buvo priversti strigti spūstyse. Priklausomai nuo to, kiek laiko vairuotojas užstrigs mokamame greitkelyje, jis galės atgauti dalį arba net visą sumokėtą mokestį. Tai neseniai nusprendė Nacionalinė transporto administracija (ART). Taigi, tie, kurie 2026-ųjų vasarą planuoja keliauti į Italiją automobiliu, turėtų prisiminti šią svarbią datą.
 
Valandų valandas trunkančios eismo spūstys dėl nesibaigiančių kelio darbų, perkaitusių variklių ir kantrybę seniai praradusių vairuotojų – ši situacija puikiai pažįstama kiekvienam, vasarą važiuojančiam į pietus. Tačiau nuo 2026 metų birželio 1 dienos, anot didžiausios automobilių asociacijos Europoje „ADAC“, tokios kelionės Italijoje turėtų tapti mažiau įtemptos.
 
Italija įveda naują, gana griežtą taisyklę: jei vairuotojas dėl kelio darbų įstringa mokamo greitkelio spūstyje, jis turės teisę į kompensaciją. Taip ši Pietų Europos šalis reaguoja į tūkstančių vairuotojų nepasitenkinimą ir bando sumažinti spūstis judriausiuose keliuose.
 
Kas keičiasi?

 
Italijos kelių eismo reguliavimo tarnyba ART nustatė aiškias ir tikslias taisykles dėl vėlavimų, už kuriuos vairuotojai gali tikėtis kompensacijos.
 
Jei dėl kelio darbų mokamame greitkelyje, kurio ilgis yra iki 50 km, vairuotojai turi teisę į kompensaciją. Ilgesniuose ruožuose kompensacija yra mokama, jei papildomas kelionės laikas yra bent 15 minučių.
 
Kada galima pretenduoti į kompensaciją:
nuvažiavus mažiau nei 30 kilometrų, kompensacija mokama, nepriklausomai nuo vėlavimo trukmės;
nuvažiavus 30-50 km: pretenzija galioja, jei vėluojama dešimt minučių ar daugiau;
per 50 km: pretenzija galioja, jei vėluojama 15 minučių ar daugiau.
 
Sunkiausiais atvejais, kai vairuotojas įstringa spūstyje tris ar daugiau valandų, rinkliava grąžinama visa.
 
Vairuotojai galės prašyti grąžinti mokesčius per programėlę, panašią į tą, kurią naudoja Vokietijos valstybinių geležinkelių „Deutsche Bahn“ keleiviai. Visi Italijos privačių greitkelių operatoriai yra integruoti į programėlę. Taikoma minimali mokėjimo riba: sumos, mažesnės nei vienas euras, nekompensuojamos, siekiant sumažinti sistemos administracines išlaidas. Tačiau kai kurios detalės, susijusios su naujojo reglamento įgyvendinimu, lieka neaiškios. Pavyzdžiui, kompensacijos dydį nustatys patys operatoriai, atsižvelgdami į valdžios institucijų patvirtintas gaires. Taip pat dar reikia nustatyti, kiek užsienio vairuotojai gaus naudos iš naujojo reglamento.
 
Kompensacijos teikiamos ne kiekvieną kartą
 
Naujoji kelių rinkliavų kompensavimo tvarka atrodo patraukli, tačiau ji turi svarbų apribojimą. Kompensacija galima tik tuo atveju, jei spūstį sukėlė planiniai kelio darbai. Jei vėlavimas atsirado dėl avarijos, blogo oro ar skubaus, avarinio remonto, kompensacija nemokama.
 

Vartotojų teisių gynimo organizacijos jau įspėja, kad praktikoje gali kilti sunkumų. Nors greitkelių operatoriai privalo apskaičiuoti kompensacijų sumas pagal aiškiai nustatytas taisykles, dar neaišku, kaip greitai paraiškos bus apdorojamos programėlėje.
 
Ekspertai baiminasi, kad nuo prašymo pateikimo iki faktinio lėšų gavimo gali būti didelis vėlavimas.
 
Ar reforma bus naudinga keliautojams?
 
Svarbiausias visos reformos klausimas išlieka transporto priemonių su užsienio numeriais įtraukimas. Remiantis Vokietijos federalinės Statistikos tarnybos duomenimis, vien 2025 metais Italijoje atostogavo 16 mln. vokiečių, ir dauguma jų atvyko savo automobiliais. Tai antra pagal populiarumą kryptis po Ispanijos. Kol kas neaišku, ar visi šie turistai ateityje galės gauti kelių rinkliavos kompensaciją.
 
Italijos transporto administracija ART šiuo metu nagrinėja įvairias galimybes techniškai integruoti užsienio automobilius į naująją sistemą. Jei tai bus įgyvendinta, vokiečių šeimos sutaupys daug lėšų populiariuose maršrutuose.

 
Nesvarbu, ar tai būtų Gardos ežeras, kalnai, ar Viduržemio jūros pakrantė: daugelis šių poilsiautojų naudojasi maždaug 7 tūkst. kilometrų ilgio Italijos greitkeliais, kurių dauguma yra mokami.
 
Vairuotojų galimybė sutaupyti gali būti ypač pastebima vasarą, turistinio sezono įkarštyje, kai dėl kelio darbų greitkeliuose dažnai susidaro spūstys. Tokios spūstys pažįstamos ne tik keliautojams Italijoje, bet Šiaurės Reino-Vestfalijos gyventojams, kur kelio darbai taip pat sukelia ilgus vėlavimus.
 
Lūžio taškas
 
Vokietijos leidinys „Bild“ rašo, kad Italijos transporto ministras Matteo Salvini naująjį reglamentą pavadino „lūžio tašku“ įgyvendinant vairuotojų teises. „Tai yra keliautojų apsaugos priemonė“, – pridūrė ART vadovas Nicola Zaccheo. Ši priemonė atitinka „konkretų poreikį: suteikti didesnį saugumą piliečiams, kurie vis dažniau susiduria su vėlavimais ir nepatogumais dėl kelio darbų ar eismo spūsčių“, – teigiama ART pranešime.
 
Toliau planuoja pakeitimus
 
Kompensacija už eismo spūstis yra tik pirmasis platesnės kelių rinkliavų sistemos reformos etapas. Ateityje Italija planuoja rinkliavų padaryti skaičiavimo procesus skaidresnius ir glaudžiau juos susieti su faktinėmis investicijomis į infrastruktūrą.
 
Kartu kuriamas lankstus kainodaros modelis. Jis turėtų suteikti finansinių pranašumų mažai taršioms transporto priemonėms ir ne piko metu keliaujantiems asmenims. Tačiau prireiks laiko, kol vairuotojai tokias nuolaidas iš tikrųjų pastebės. ADAC ekspertai skaičiuoja, kad pirmųjų pastebimų pokyčių tikimasi tik 2027-2028 metais.
 
Šia reforma Italijoje siekiama dviejų tikslų: padaryti keliones patogesnes turistams ir skatinti ekologiškesnių transporto rūšių pasirinkimą ypač judriuose maršrutuose iš šalies šiaurės į pietus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

    Gydytojas ir pacientas


    Didmiesčių nesuviliota kineziterapeutė sugrįžo į Alytų

    Didmiesčių nesuviliota kineziterapeutė sugrįžo į Alytų

    Neretai studijas baigusį jaunimą vilioja karjeros galimybės didmiesčiuose, o į mažesnius regionus žvilgsniai net nekrypsta. Tačiau...
    E.Jasukaitienė: vadinu slaugytojo darbą aštuonkoju

    E.Jasukaitienė: vadinu slaugytojo darbą aštuonkoju

    „Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo daugiau slaugytojai yra įgalinti priimti sprendimus, dalyvauti gydyme, sprendimuose, tuo p...

    Budinti vaistinė


    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjus atvejui, kuomet sveikatos priežiūros specialistas socialiniuose tinkluose galimai sk...
    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Nuo šiol vaistų pakuočių kodus galima nuskenuoti tiesiog mobiliuoju telefonu. „GS1“ ir „Google“ suk...

    razinka


    Sveika šeima


    I.Liubertė: svarbiausia – kaip įstatymas veikia realybėje

    ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė dr. Irina Liubertė turi negalią ir kasdien gyvena su nuolatiniu skausmu. Šalia jos – ketverių su puse metų auksaspalvė Aura, gebanti pajusti artėjantį skausmo priepuolį dar gerokai prieš tai, kai jį pajunta pati šeimininkė. Apie tai, ką reiškia gyventi s...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Prisišaukti sapną
    Henrikas Vaitiekūnas Prisišaukti sapną
    Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
    Aurelijus Veryga Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
    Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus
    Vaida Pranarauskaitė Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus

    Naujas numeris