Aplinka veikia psichiką
 
Jaunų LGBTI+ žmonių savijautą labiausiai formuoja juos supanti aplinka, teigia tyrimo autoriai. Septyni iš dešimties respondentų nurodė, kad jų emocinę sveikatą griauna patiriama diskriminacija ir priekabiavimas. Daugiau nei pusė pažymėjo neigiamą mokyklos aplinkos, šeimos palaikymo stokos bei LGBTI+ teisių neužtikrinančios politikos poveikį. Du iš trijų patvirtino, kad savijautą blogina ir nedraugiškas diskursas socialiniuose tinkluose.
 
Pažeidžiamesni yra tie, kurie gyvena kaimo vietovėse, patiria ekonominius sunkumus ar priklauso tautinėms bei religinėms mažumoms. Kaime depresijos simptomus pripažino patyrę beveik pusė respondentų, mažuose miesteliuose – keturi iš dešimties, didmiesčiuose – mažiau.
 
Lietuvos gyventojai panašias problemas atpažįsta. 2024 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktoje apklausoje trečdalis respondentų nurodė, kad Lietuvoje labiausiai diskriminuojami yra lesbietės, gėjai ir biseksualūs žmonės, ketvirtadalis – kad translyčiai asmenys. Apie pusė lietuvių apskritai mato, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir buvimo translyčiu – per pastaruosius ketverius metus šie rodikliai padidėjo.
 
Visgi LGBTI+ asmenų pažeidžiamumą pripažįstantys lietuviai patys ne visada nori būti šalia: 4 iš 10 nurodė nenorintys gyventi kaimynystėje su homoseksualiu žmogumi.
 
Politika verčia slėptis
 
Konkrečiuose regionuose veikia papildomos kliūtys. Ukrainos pilietis pasakojo, kaip valstybės politika tiesiogiai veikia jo apsisprendimus dėl sveikatos priežiūros.
 
„Ukrainoje vis dar taikoma TLK-10 ligų klasifikacija, o translyčiai žmonės joje laikomi turinčiais psichikos sutrikimą, todėl oficialiai ribojamos jų galimybės būti visaverčiais piliečiais. Pavyzdžiui, trans žmonės negali tarnauti kariuomenėje ar dirbti valstybės tarnyboje. Mane tai paveikia tiesiogiai, nes norėčiau siekti karinės karjeros. Dėl to nesikreipiau į valstybines gydymo įstaigas ir reikalingus vaistus gavau per translyčiams žmonėms palankius gydytojus, kad likčiau nepastebėtas sistemos. Tai kelia daug nerimo“, – pasakojo respondentas.
 
Trans jaunimas Europoje rodo ryškesnius psichikos sveikatos rodiklius nei jų cislyčiai bendraamžiai ir beveik dukart dažniau sulaukia nerimo ar depresijos diagnozės. Tarp tų, kurie nesėkmingai bandė pakeisti vardą dokumentuose, depresijos simptomus pripažino keturi iš dešimties.
 
Slepia tapatybę
 
Daugiau nei pusė dalyvių nurodė, kad mokyklos aplinka neigiamai paveikė jų psichikos sveikatą. Trečdalis apklaustų jaunuolių mokykloje patyrė patyčias dėl savo LGBTI+ tapatybės. Tarp tokias patyčias patyrusių asmenų depresijos simptomus pripažino beveik pusė.
 
Apklausos dalyviai kalbėjo apie LGBTI+ temų ignoravimą, mokytojų žinių stoką ir homofobiškus komentarus klasėje.
 
„Mokykloje nuolat girdėdavau homofobiškus komentarus apie LGBTI+ žmones. Tai mane veikė neigiamai. Bandau tai pateisinti galvodamas, kad žmonėms tiesiog trūko teisingos informacijos, tačiau vis tiek patyriau neigiamą poveikį“, – dalijosi respondentas.
 
Pagalbos sistema stringa
 
Pasiekti psichikos sveikatos paslaugas išlieka sudėtinga. Tik kas penktas respondentas teigė, kad rasti reikiamą pagalbą buvo lengva. Jaunuoliai laukia eilėse, neišgali susimokėti, susiduria su LGBTI+ temų neišmanančiais specialistais ar patiria diskriminaciją sveikatos sistemoje.
 
Trans respondentai pranešė apie ryškiai didesnes kliūtis – jiems gauti paslaugas sunku dukart dažniau nei cislyčiams. Keturi iš dešimties apklaustų jaunuolių pareiškė, kad jų gydytojas nesuprato jų kaip LGBTI+ asmens poreikių.
 
Lietuvos kontekste sveikatos priežiūros sritį kaip vieną labiausiai diskriminuojamų pernai įvardijo trečdalis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklaustųjų – tai antra pagal dažnumą nurodyta sritis po darbo rinkos.
 
Tyrimo autoriai ragina Europos valstybes stiprinti įtraukias psichikos sveikatos paslaugas, kurti saugią aplinką mokyklose, kelti specialistų kompetencijas ir įtraukti LGBTI+ jaunimą į sprendimų priėmimo procesus.

---

 
Komentaras
 
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė, gydytoja, psichoterapijos konsultantė Rusnė Kirtiklytė:
 
- Homofobinės ir transfobinės patyčios mokyklose išlieka viena dažniausių problemų, apie kurias kalba LGBTI+ jaunimas: dažnai pasakoja besijaučiantys nesaugiai, nepriimti, vengiantys būti atviri apie save dėl galimų reakcijų ar patyčių. Mokyklų bendruomenėms neretai trūksta žinių ir pasirengimo, kaip kurti saugią bei įtraukią aplinką visiems mokiniams ir mokinėms. Pedagogai ne visada turi pakankamai metodinės medžiagos ar kompetencijų kalbėti apie lyčių stereotipus, seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, todėl šios temos dažnai lieka nutylimos.
 
Kalbant apie psichologinę pagalbą, Lietuvoje tikrai yra specialistų, kurie kompetentingai dirba su LGBTI+ žmonėmis, domisi šiomis temomis ir prisideda prie švietimo. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės, ypač translyčiai asmenys, susiduria su atsisakymu suteikti paslaugas arba specialistų nežinojimu, kaip tinkamai padėti. Todėl viena svarbiausių krypčių šiandien – didesnis specialistų švietimas, stigmos mažinimas ir nepatologizuojantis požiūris į LGBTI+ asmenis. Turime suprasti, kad tai yra nemažos žmonių dalies tapatybės dalis, ir jų poreikius psichologinei pagalbai reikia lygiai taip pat profesionaliai atliepti.
 
Siekiant stiprinti jaunų LGBTI+ žmonių emocinę gerovę, svarbu nuosekliai investuoti į saugios aplinkos kūrimą mokyklose, specialistų kompetencijų stiprinimą, aiškias reagavimo į patyčias procedūras bei prieinamas psichikos sveikatos paslaugas. Ne mažiau svarbus ir platesnis visuomenės švietimas, kuris padėtų mažinti stereotipus bei priešiškumą.

---

 
Apie tyrimą

Tyrimą „LGBTQI Youth Mental Health in the Spotlight“ 2026 m. paskelbė tarptautinė LGBTQI jaunimo organizacija IGLYO. Apklausoje dalyvavo 1 561 respondentas nuo 14 iki 30 metų iš 35 Europos regiono šalių, tarp jų – Lietuvos. Papildomai atlikta literatūros apžvalga ir 13 giluminių interviu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!