Rašinio išvakarėse vis pasišneku su Dirbtiniu intelektu (DI): „Kas yra erzelynė?“ – klausiu. Praneša: erzelynė yra triukšminga ir chaotiška situacija, suirutė ir chaosas. Bet man, užsimaniusiam išsiaiškinti, kodėl kas antras Lietuvos pilietis po namus, miestą ar darbo koridorius šiandien vaikšto SUIRZĘS, toks atsakymas netinka.
Tikslinuosi: DI klausiu, ką galėtų reikšti sąvoka „erzelynė... galvoje“. Atsakymas panašus: tai – sumaištis prote, mąstyti trukdantis emocinis ir psichologinis neaiškumas. Žinoma, ir toks atsakymas netenkina. Nes pats žodis „neaiškumas“ dar niekad niekam nieko neišaiškino.
Būtent todėl ir nenukrypsim nuo tradicijos: apie ERZELYNĘ kalbėsime konkrečiais pavyzdžiais. Nes tik pavyzdžiai viską į vietas sustato. Nes jie – patikrinti!
Susierzinate, kai mielas ir daug uždirbantis ponas karštą kavos puoduką kažkodėl pastato ant poliruoto stalviršio. Be jokios lėkštutės! Po to dar, žinoma, jis pamiršta nuleisti vandenį unitaze. O gražioji jo ponia (nebūtinai tuo pat metu, bet tos pačios dienos vakarą), kai į svečius jau vėluojama, dažosi per ilgai. Paskui, pasirodo, jai dar reikia... persirengti. Paskui (kitą rytą) abu vienas kitą kaltina dėl kažkokio pradingusio svarbaus dokumento. Visa tai – šeimoje.
O ar pasikeičia savijauta (ir į kurią pusę?), kuomet tie miniatiūriniai konfliktėliai įvairiomis variacijomis atsikartoja darbe? Pavyzdžiui, naujo automobilio kolegai (tiek pat uždirbančiam) nepavydite. Tik jums kažkodėl nepatinka, kuomet jis apie to automobilio privalumus pasakoja. Ir pasakoja per dažnai. Buvo gi visai neblogas žmogus, o dabar vos pažiūrite į jį – ERZELYNĖ ima jūsų galvą spausti. Kodėl?
Dar turite kolegą, kuris, kuomet visi įtemptai dirba, išeina... parūkyti... O kaip reagavote į bendradarbį (ir jį iki šiol laikėte padoriu žmogumi), kuris vakar TV laidoje pasakojo, kad jau daugelį metų yra... veganas? (Baisi, erzelį galvoje kelianti nenormalybė!). Dar apie rūkymą: kaimynas rūko balkone – ne tiek kenkia, kiek erzina. Bet jūs – ne skundikas. Todėl tik erzeliuojate. Pakeistumėte butą, bet žmona įspėja, kad ir kitur gali būti ne ką geriau: ten narkomanų gali būti, nes dabar jų – kiekvienoje pakampėje (taip televizija pasakoja). Tad vėl ERZELIS! Dėl kaimynų, dėl narkotikų ir dėl televizijos.
Bet ir čia dar ne viskas: prieš pradėdamas rašyti receptus, turiu priminti, kad jus (mus) taip pat erzina pilietis-kaimynas-draugas-šeimos narys ar bendradarbis, kuris nuolat pertraukinėja bet kurį tuo metu kalbantįjį. Tas, kuris nuolat pasakoja apie savo sveikatos bėdas. Ir ypač tas, kuris visuomet su visais yra... labai malonus. Ir dar tas, kuris kasdien bando nustebinti kokiu nors tarptautiniu žodžiu. (Paprastą konfliktą vakar įvardijo „kognityviniu“, o užvakar visur kaišiojo žodį „frustracija“.)
Galėtume apsistoti ties pagrindine ERZELIO priežastimi. Bet gi ir be analizės aišku: erzina Svetima Sėkmė. O jei savo silpnąsias puses imsime lyginti su kitų piliečių stipriosiomis – susierzinsime dar labiau. Paskui dar būtinai prireiks aiškintis, kodėl erzina laimingi žmonės. Erzina ir nuomonės nebijantys išsakyti drąsuoliai. Ir, žinoma, – politinės diskusijos per TV. O jei pridėsim, kad erzina ne tik girtuokliai, bet ir abstinentai – ką darysim? ERZINSIMĖS?
Nors prie kasdienio ERZELIO esame įpratę ir jo net nepastebime, žinome: jis ėda sveikatą. Kenkia centrinei nervų sistemai. Ir mus pačius daro nepakenčiamais. Todėl (čia „Lietuvos sveikatos“ pozicija) turime išsiaiškinti, kas gi mums erzelį sukelia. Radome pusšeštos (?) pozicijos.
Tai jau minėtas ir apkalbėtas Pavydas. Tai – Savigarbos Stoka (nepakankamas savęs vertinimas). Įtarumas (netikima, kad kitų materialinė gerovė įgyta sąžiningai). Socialiniai Aspektai (konkurencijos sąlygomis esame spaudžiami pateisinti lūkesčius). Ir Baimė Likti Nuošalyje (būti išstumtiems iš lyderių). Čia – penki „punktai“. O dar „pusė“ – pačiuose mumyse slepiasi. Ne visi tai pripažins, tačiau psichologai teigia, kad dažnai mus erzina tie bruožai, kuriuos... patys jau turime.
Patikrinkite: Masačusetso technologijos instituto psichologė Beverly Flaksington teigia, kad dažniausia erzina ne šalia esantis žmogus, o mūsų pačių reakcija į tą žmogų ir jo veiksmus. Tad toliau – jau ne mūsų, o ponios profesorės B.Flaksington patarimai, kaip ERZELIO atsikratyti.
Vienas smagiausių jos patarimų – atminti, kad viskas praeina. (Jau rytoj DĖL TO nesuksite galvos, tad nesukite DĖL TO jos nesukite ir šiandien).
Kitas patarimas lietuviams turėtų patikti – ignoruokite! (Tam tikra visuomenės dalis yra nevykėliai. Kodėl turėtumėte į juos reaguoti?).
Netikėtas patarimas: būkite gailestingi. Jūs gi nežinote, kodėl Tas Žmogus taip negerai pasielgė. Pasistenkite apsiauti To Žmogaus batus. Ne pyktis, o... užuojauta.
Pačioje pabaigoje – profesorės B.Flagsington Post Scriptum: jei žmogus elgėsi blogai, vedamas gero tikslo, jis nėra blogas žmogus...
Bet kartais, o gal dažniausiai, išeities iš ERZELIO geriausia ieškoti ne Amerikos profesorių ar psichologų-psichoterapeutų patarimuose, bet savo galvoje. Ar jau pamiršote tą trečioje pastraipoje paminėtąjį poną, kuris karštą kavos puodelį be lėkštutės padėjo ant poliruoto stalviršio?
Erzelio galima buvo išvengti, jei ponia ponui būtų švelniai priminusi, kad taip daryti nevalia. Arba būtų paprasčiausiai patylėjusi ir prie kavos jam dar sausainuką pasiūliusi. Arba būtų atsidususi ir pasakiusi, kad tokios dėmės ant stalo kartais ją liūdina: bet šiandien, kažkodėl ne. Arba galbūt ji galėjo su juo aptarti, kokį gi dabar stalelį reikės nusipirkti?
Arba ponas galėjo prašnekti (o ponia – tik jo kalbos paklausyti) apie greit padidėsiantį šeimos biudžetą ir kitą stalelį. Ar apie tai, kad ponas daugiau prisidės tvarkant butą. Arba ponas labai apgailestaus. Ir tuomet susierzinimas ore ištirps.
Ir tikrai neatsitiktinai rašinio pabaigoje taip ilgai ir nuobodžiai apie tą apgadintą stalviršį čia pasakojame: tai – įvadas į erzelynę, kurią dažniausia patiriame namuose. Išvada bus netikėta. Bet ji – teisinga ir patvirtinta: ERZELYNĖ namuose nėra blogai! Psichologai ir psichoterapeutai vieningai teigia, kad trumpalaikiai susierzinimai (net dėl ne vietoje numestų nešvarių kojinių) partnerių santykius... stiprina.
Prancūzų sociologas Ž.Kaufmanas rašo, kad tie trumpieji susierzinimai, kaip keista bebūtų, rodo poros stiprybę: „Visuomet, kai susiduria dvi asmenybės, jų požiūriai ir įpročiai skelia kibirkštis. Tačiau jos yra panašios į tas, kuriomis kalėdinės eglutės pagražinamos. Tai – šaltosios ugnelės. Gražios ir nelabai pavojingos. Žinoma, jei nepamirštate su jomis Teisingai Elgtis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: