Įstaigoje vyko pasikeitimai
 
Ariogalos gydymo įstaiga stebina ne vienerius metus. Dar neužėjus į vidų kyla mintis, ar tikrai atvykome į reikiamą vietą – iš pirmo žvilgsnio pastatas primena dvarą, savivaldybę ar kitą žymų pastatą.
 
L.Kavaliauskas džiaugėsi, kad vadovauja įstaigai, kurioje dirba šauni specialistų komanda, o pacientai gauna aukščiausio lygio gydymą. Šiuo metu pacientų skaičius yra sumažėjęs, tačiau jau ruošiamasi antplūdžiui rudenį.
 

„Mes teikiame pirminio lygio paslaugas: turime tris šeimos gydytojus, tris odontologus, siūlome ir akušerio paslaugas, kineziterapijos, mankštos procedūras. Taip pat teikiame slaugos į namus paslaugas, turime tris komandas. Pas mus viskas yra po vienu stogu: apačioje poliklinika, o viršuje Slaugos skyrius. Pagal naujas taisykles privalome turėti 8 paliatyviąsias lovas ir 22 slaugos lovas. Vasarą visą laiką būna sudėtingiau, nes yra mažiau pacientų, o rudenį, kai nukrenta lapai, daug jų yra atvežami pas mus. Šiuo metu užpildymas yra sumažėjęs dviem pacientais“, – kalbėjo Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Liudas Kavaliauskas.

 
Paklaustas, ar keičiantis kartoms kinta požiūris į slaugą, L.Kavaliauskas teigė, jog žmonės nebebijo atvežti tėvų į slaugos ligoninę, kur jie čia keturis mėnesius gauna kokybiškas paslaugas. Vis dėlto daugelis dar nežino, kaip veikia slaugos įstaigos bei ką jos siūlo pacientams.
 
Centro vadovas minėjo, kad pradžioje buvo neramu dėl slaugytojų skaičiaus įstaigoje, tačiau dabar darbuotojų pakanka, susidomėjimą rodo ir jaunieji medikai. Kad įstaiga liktų konkurencinga ir pritrauktų potencialių darbuotojų, L.Kavaliauskas pakėlė slaugytojų atlyginimus, kadangi į pensiją išėjus visoms skyriaus slaugytojoms situacija taptų itin sudėtinga. Tiesa, pasak įstaigos vadovo, situacija po truputį atsinaujina, nes jaunimas nebebijo važiuoti į rajonus, miestelius ir kaimus.
 
Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centre įrengtas kineziterapijos kabinetas ir masažų kambarėliai, kad pacientai sulauktų visos reikiamos priežiūros.
 

„Skyriuje dirbu nuo kovo mėnesio. Iš pradžių buvo sudėtinga, nes šioje srityje neturėjau praktikos, bet darbas smagus, tikrai gera, kai sugebi pakelti žmogų iš patalo“, – pasakojo kineziterapeutė Gintarė Jokubauskaitė-Klimienė.

 
Medikės teigimu, įstaiga pasirūpina visa reikalinga įranga, todėl pacientams yra pritaikoma jiems reikalinga terapija. Vieni gali būti mankštinami lovose, kiti su vaikštynėmis atsivedami į salę, visa tai priklauso nuo ligonio poreikių ir galimybių.
 
Ligoninės veteranas vidaus ligų gydytojas Sigitas Daktaraitis pasakojo apie drastiškus pasikeitimus, kuriuos per metų metus turėjo išgyventi įstaiga ir jos darbuotojai, o pakitimų – nemažai.
 

„Rugpjūčio pirmą sukako keturiasdešimt ketveri metai nuo tada, kai pradėjau čia dirbti. Prieš tai metus dirbau Kauno klinikose, tada pagal priskyrimą atvažiavau dirbti čia. Anksčiau tai buvo šimto dešimties vietų ligoninė, apačioje vaikų skyrius, o viršuje – suaugusiųjų. Vėliau skyrių perkėlė ir padarė du skyrius suaugusiems. Dirbti buvo sunku, daug naktinių budėjimų, ligonių skaičius sumažėjo tik tada, kai ši įstaiga buvo perdaryta į palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Poliklinika taip pat buvo panaikinta ir ją perkėlė į mūsų pirmą aukštą. Taip ji dirba iki šiol“, – pasakojo vidaus ligų gydytojas Sigitas Daktaraitis, kurio darbo diena, kaip pats sako, nesibaigia ir po darbo valandų – atsitikus nelaimei akimirksniu išskubama į ligoninę, todėl galimybė gyventi netoliese tampa privalumu.

 
Didėja apsilankymų skaičius
 
Centro vadovas kalbėjo apie kylančią problemą – senstant pacientams šie vis dažniau lankosi pas gydytojus, todėl darbo krūvis didėja, o užmokesčio medikai gauna mažiau. Centro vadovo požiūriu, visą sistemą reiktų pradėti tvarkyti nuo pirminio lygio, nes kuo stipresnis, gudresnis pirminis lygis bus, tuo mažesnė apkrova teks antriniam lygiui. Taip pat reikia keisti pacientų ir visuomenės požiūrį, kad šeimos gydytojas beveik nieko nedirba.
 
„Yra toks kuriozas, prisirašiusių pacientų skaičius mažėja, o apsilankiusiųjų pas šeimos gydytojus – daugėja. Pernai prisirašiusiųjų sumažėjo 150 žmonių, o apsilankymų skaičius padidėjo apie pusantro procento. Vyrauja nuomonė, kad šeimos gydytojas tiesiog rašo popieriukus ir viskas. Tačiau jis viską pirmas pamato – vėžį, kitas sunkias ligas ir tuomet siunčia pacientą į antrinio lygio ligoninę. Pirminį lygį turi pasirinkti žmonės, kurie baigia universitetą su pagyrimu“, – aiškino L.Kavaliauskas.
 
Pacientai dažnai nesupranta, koks krūvis gula ant šeimos gydytojų pečių – jų darbas yra ne tik aptarnauti eilėje laukiančius pacientus. L.Kavaliauskas minėjo, kad pokyčius į gerąją pusę jau pamažu galima pastebėti, tačiau pirmiausia reiktų kelti gydytojų, o ypač – šeimos gydytojų autoritetą visuomenėje bei priminti, kad jų indėlis yra milžiniškas.
 
„Pagal naują sistemą šeimos gydytojų atlyginimas jau yra geresnis, bet jų darbas turėtų būti labiau įvertintas. Nusprendžiau patikrinti, kiek per dieną gydytojas priima pacientų. Patikrinau ir pamačiau, kad viena gydytoja per šešias valandas priėmė trisdešimt septynis pacientus, o kita – penkiasdešimt vieną. O žmonės sako, kad gydytojai nieko nedirba, nieko nedaro, jie pyksta, kad susidaro eilės. Pagal normatyvus galime turėti tik tris šeimos gydytojus. Aišku, didelė dalis pacientų skambina tik pratęsti vaistų receptą, registratorė pažymi, nuneša korteles, tada gydytojas turi skambinti pacientui pasikonsultuoti ir išrašo vaistus. Bet vis tiek minutės tiksi, reikia paskambinti, skirti laiko“, – komentavo centro vadovas.


 
Papildoma našta gydytojams
 
L.Kavaliauskui antrino ir šeimos gydytoja Rimutė Daktaraitienė. Medikės nuomone, ministerija jiems užkrauna tonas nereikalingo papildomo darbo, taip apsunkindama ir taip įtemptas darbo valandas. Ji kalbėjo, kad pacientų srautų buvimas tik didmiesčiuose yra mitas, mažesniame mieste pacientų irgi netrūksta, nesuspėjama atlikti visų darbų, o jų tikrai daug.
 
„Ariogaloje dirbu daugiau nei trisdešimt metų, mane iš Panevėžio čia atsivežė vyras, po trejų metų norėjome išvažiuoti iš Ariogalos, buvome susiradę darbus Klaipėdoje, bet taip ir neišvažiavome. Tačiau Ariogaloje darbai irgi vyksta intensyviai. Nepatinka tai, kad slaugytojos važinėja po kaimus, prižiūri ligonius, o man reikia dar papildomai išrašyti surinktus duomenis. Žinau, kad pacientams reikia suleisti vaistus, todėl slaugytojai turi užregistruoti savo pacientą, bet vis tiek turiu surašyti visą dvidešimt penktą formą ir nurodyti, kad slaugytoja suleis juos namuose. Užkrauna mus tokiu nereikalingu darbu – jeigu paslaugą paskyrė gydytojas, vadinasi, ją tikrai reikia skirti“, – aiškino R.Daktaraitienė.
 
Gydytoja pakomentavo ir apie vadovo įvardintą pacientų skaičiaus situaciją – medikams reikalaujama atlikti daug šalutinio darbo su popieriais ir programomis: „Jeigu pas mus užregistruoja 20 pacientų, pamažu jų atsiranda gerokai daugiau, nes vieni ligoniai skambina norėdami gauti vaistų ar pasikonsultuoti, kitiems yra skirta operacija ir reikia slaugytojai surašyti informaciją, turiu sudėlioti tyrimus. Vieną dieną paimame tyrimus, kitą dieną turiu atsidaryti programą ir suvesti tuos tyrimų rezultatus, siuntimą parašyti, nes kitaip duomenų paprasčiausiai neprisegsiu. Taip ir gaunasi toks dvigubas darbas.“
 
Nepaisant didžiulio darbų masto, specialiai pritraukti darbuotojų iš kitų miestų L.Kavaliauskas nebando. Jo teigimu, ligoninėje užtenka ir vietinių medicinos specialistų. Nemažai šeimos gydytojų yra iš Ariogalos ir artimų kaimų, todėl nedaug medikų atvažiuoja iš kitų, toliau esančių miestų. Nors L.Kavaliauskas teigia specialiai jaunimo netraukiantis, jaunieji gydytojai vis dėlto noriai renkasi praktikas šioje ligoninėje teigdami, kad puikios sąlygos leidžia įgauti vertingos patirties ir darbą pažinti iš kitos perspektyvos. Odontologė Miglė Skridlaitė taip pat pasakojo, kad šiame darbe pasiliko atlikusi praktiką.
 

„Mes čia dirbame trise, turime ir burnos higienistę. Mane į Ariogalą atviliojo praktika, bet net nesitikėjau, kiek daug čia visko galime gauti. Direktorius leidžia daryti viską, kas įeina į kompetencijas, todėl tikrai įgauname nemažai praktinių žinių. Atliekame chirurgijos, ortodontijos paslaugas, terapinį gydymą, burnos higieną, profilaktiškai tikriname vaikus. Kadangi dirbu ne viena, darbus pasidaliname, todėl krūvis tikrai nėra toks didelis“, – džiaugėsi odontologė Miglė Skridlaitė.

 
M.Skridlaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad ir pati pacientų situacija gėrėja – žmonės tikrinasi profilaktiškai ir vos pajutę skausmą lekia pas odontologus. Anksčiau žmonės ateidavo su pūliniais, tinimais, dabar pacientai nebeleidžia sau laukti, kol situacija taps kritinė. Paprastus dantų rovimus, incizijas, pūlinių gydymus odontologė teigė atliekanti vietoje, o jeigu atvejis yra sudėtingesnis ir „nebe jų jėgoms“, pacientai yra išsiunčiami į trečio lygio ligonines. Yra ir kuo pasidžiaugti bei pasididžiuoti – ligonius stebina naudojamų priemonių kokybė, lenkianti net privačių klinikų siūlomas procedūras.
 
„Mūsų naudojamos medžiagos greičiausiai yra geresnės, nei naudojamos kituose privačiuose kabinetuose, čia žmonės gauna maksimaliai geras sąlygas už pakankamai mažą kainą. Pacientai dabar jau lankosi ne privačiai, o renkasi mus, nes mes jaunos, mus nuolatos motyvuoja tobulėti, lankome įvairius kursus, kad galėtume sėkmingai šviestis, keltis kvalifikaciją“, – pasakojo odontologė.
 
Ji patikino, kad jeigu šiandien registruotumėtės gydymui, tektų laukti apie 2-3 savaites, bet jeigu dantį skauda, odontologai priims tą pačią dieną.


 
Tyrimus atlieka vietoje
 
Įstaiga turi ir savo tyrimų atlikimo kabinetą, kuris užtikrina, kad tyrimų rezultatai gydytojus pasiektų kuo greičiau. Bendrosios praktikos laborantė Dalia Petkevičienė pasakojo, kad laboratorijoje atliekami visi pagrindiniai tyrimai: kraujo, CRB, kalio-natrio, gliukozės, bendrojo cholesterolio, o visi kiti yra išvežami į didesnę laboratoriją. „Ariogaloje dirbu trisdešimt vienerius metus, esu vietinė gyventoja, todėl ir nenorėjau kažkur bėgti, esu pripratusi prie šio miesto. Tik tie viešieji pirkimai vargina, nes dažniausiai laimi įmonė, kuri siūlo įsigyti pigiausią technikos variantą, tačiau pigiausias ne visada yra geriausias“, – sakė laborantė.
 
D.Petkevičienė komentavo, kad tyrimų skaičius itin išauga, kai į ligoninę ima plūsti šeimos su vaikais prašydami išrašų prieš naujus mokslo metus: „Tyrimų skaičius per dieną labai skiriasi, vienomis dienomis būna ramiau, o daugiausiai darbo būna tada, kai ateina tirtis vaikučiai prieš mokyklą. Bet jie plūsta ne tik paskutinę rugpjūčio savaitę, dabar jie jau yra gudresni ir pradeda lankytis pas mus ir gegužę, ir birželį, nebelaukia vasaros pabaigos ir paskutinių dienų.“


 
Ligoninėje ir siuvėja
 
Netikėčiausias atradimas – gydymo įstaigoje prie siuvimo mašinos palinkusi siuvėja. Siuvėja Angelė Stankovienė papasakojo, kad tenka ne tik siūti, bet ir pagelbėti su kitais smulkiais darbais.
 
„Šį darbą dirbu jau dvidešimt penkerius metus, o nuo tada kai išėjau į pensiją, patalkininkauju ir kieme, gėles palaistau. Anksčiau man reikėdavo siūti chalatus, tačiau dabar jau to nebedarau, nes juos nuperka, aš tik trumpinu ir siaurinu. Anksčiau siūdavau ir patalynę, bet dabar užsiimu smulkesniais darbais. Darbo nemažai, nes gydytojų ir pacientų yra tikrai daug“, – sakė A.Stankovienė.
 
Siuvėja užsiminė, kad anksčiau darbavosi kitoje pozicijoje, tačiau siuvimas išliko arčiausiai širdies. Prieš įsidarbindama kaip siuvėja ji dirbo maisto ruošimo skyriuje, todėl sudėjus visus metus, praleistus Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centre, jų – daugiau nei trisdešimt.
 
Einant pro maisto ruošimo skyrių pasitiko malonus šviežiai gaminamo maisto kvapas – centro vadovas paaiškino, kad sėkmę užtikrino jo noras pacientus maitinti ne tik sveikai, bet ir skaniai.
 
„Maisto bloką turime kieme, pacientus maitiname keturis kartus per dieną. Kartais pasitaiko įnoringų pacientų, tačiau dėl mūsų maisto dar niekas nesiskundė. Kai pradėjau dirbti Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centre, buvo didelė mada išeiti į didelius tinklus, kad jie skirtų maitinimą, bet norėjau, jog pacientai valgytų sočiai ir skaniai. Pas mus dirba trys virėjos, viena sandėlininkė ir ketvirtį etato – dietistė. Virtuvėje įrangą esame supirkę naują, veikia konvekcinės krosnelės, gaminame pagal higienos reikalavimus, kas mėnesį profilaktinius tikrinimus vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – aiškino L.Kavaliauskas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!