Grąžino įstaigos veidą
 
„Skausmingą gydymo įstaigos situaciją mačiau iš arti. Ligoninė akivaizdžiai žlugo. Tada jos praktiškai neliko“, – pasakojimą pradeda Zarasų sveikatos centro direktorė Aistė Sniečkuvienė, kelerius metus ligoninėje dirbusi gydytoja echoskopuotoja. Tuomet iš darbo išėjus dvylikai medikų ir vadovui, laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla, sustabdytos ir kai kurių gydytojų konsultantų licencijos.
 
„Buvo laikotarpis, kai ligoninė laikėsi kone ant vieno gydytojo geriatro Dovydo Vitkaus pečių: jis dirbo ne tik slaugos, bet ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, dengdavo visus įmanomus karštuosius taškus“, – apie tuometines darbo pajėgas kalbėjo vadovė, pasiryžusi vadovauti įstaigai.
 
Ji atvira – išgyventi jausmą, kai ligoninėje nieko nelieka, ypač sunku. Pavieniai gydytojai, personalas kėlė klausimą, kas gi bus toliau?
 
„Buvo didelis iššūkis. Ko gero, šiandien to nebekartočiau. Kai nesi vadovas, į procesą žiūri gerokai paprasčiau. Pradėjau nuo komandos formavimo: visų pirma ieškojau gydytojų, kad atkurtume jautriausius taškus, gydymo įstaigos veidą – Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Nėra priėmimo – nėra gydymo įstaigos“, – įsitikinusi A.Sniečkuvienė, kuri ėmėsi asmeninės iniciatyvos skambinti pažįstamiems, draugams, artimiesiems gydytojams ir kviesti dirbti į Zarasus – gydymo įstaigą reikėjo gelbėti. Darbas davė vaisių. Pamažu byrantys skyriai ėmė pildytis gydytojų komandomis.
 
Nors darbo veikla buvo atkurta, teko šalinti toliau nusiritusius krizės padarinius – informuoti visuomenę, kad skyriai veikia!
 
„Dar prieš užsidarant, buvo laikas, kai Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje ne visada būdavo budintys gydytojai. Zarasų savivaldybės pacientai dėl to į ligoninę net nebeužsukdavo. Buvo paskleista žinia, kad čia priėmimo skyrius tiesiog neegzistuoja. Neužsukdavo ir greitosios pagalbos automobilių brigados. Pacientus veždavo į besiribojančias savivaldybes – Uteną, Visaginą. Su greitąją dėl to teko daug komunikuoti ir aiškinti, kad nors negalime būti daugiaprofilinė ligoninė, priimanti klasterinius atvejus, tokius kaip infarktas ar insultas, bet galime padėti gyventojams, kurie turi mažesnes sveikatos problemas – skausmą, uždegimą. Aiškinome, kad norime savo pacientus turėti savo priėmimo skyriuje“, – pasakoja vadovė, šiandien galinti atsikvėpti, kad procesas pagaliau tapo valdomas.
 
Dar vienas jautrus taškas, kuriam teko skirti nemažai dėmesio, – Slaugos skyrius. Nors jame buvo galima gydyti 46 pacientus, tuo metu jų buvo vos 14.
 
„Nors skyrius dirbo, jame nebuvo generuojančios jėgos – gydytojo, o su juo ir pacientų. Į komandą sutelkus du naujus gydytojus šiandien pacientų susirenka net iki 74“, – pasakoja vadovė.
 
Stabilumą į gydymo įstaigą sugrąžinusi A.Sniečkuvienė gali atsipūsti giliau: ji džiaugiasi ne tik į skyrius pritrauktais naujais gydytojais, bet ir po truputį atsigaunančiu įstaigos finansiniu balansu.
 
„Slaugos skyrius – tas, kuris gydymo įstaigai generuoja pajamas. Čia dirba keturi gydytojai, todėl tapome stabilūs. Jis liko vienintelis teikiantis stacionarinę pagalbą“, – priduria vadovė, užbaigdama sėkmės istoriją, kaip per trumpą laiką prikėlė ligoninę iš pelenų.


 
Reformą atitinkantis sveikatos centras
 
A.Sniečkuvienė Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomai gydymo įstaigų reformai pritaria. Ji įsitikinusi, kad mažuose rajonuose turi būti funkcionalus centras, kuriame nebūtina turėti terapinio ar reanimacinio skyriaus, teikti daugiaprofilines paslaugas: „Jei turėtume vieną terapeutą, tai nebūtų terapinis skyrius. Kitų specialistų, tokių kaip endokrinologas, chirurgas, traumatologas, ginekologas neturime, todėl pritariu ministerijos idėjai, kad sveikatos centras turi teikti savos apimties paslaugas.“
 
Zarasų sveikatos centras, pasak vadovės, reformą atitinkantis centras ir yra funkcionalus. O kalbas, kad Zarasuose būtinai turi veikti ir terapinis skyrius, ji vadina įgeidžiu: „Politikai šį norą grindžia, kad esant poreikiui būtų galima pagulėti.“
 

„Bandau įdiegti, kad ligoninė – vieta, kur turi būti suteikiama gydomoji paslauga, o ne gulėjimas. Per metus noras įstaigoje turėti terapinį skyrių sumažėjo. Dirbdami įrodėme svarbų dalyką: jei turi paslaugų paketą, koks jis ir turėtų būti, kuo puikiausiai išsiversti ir be pastarojo skyriaus. Netoli turime daugiaprofilines Utenos ir Visagino ligonines, kur terapiniai skyriai yra pakankamai stiprūs, yra ir reanimacija“, – sako Zarasų sveikatos centro direktorė Aistė Sniečkuvienė.

 
Zarasuose, pasak vadovės, puikiai veikia aštuonių vietų stebėjimo palata.
„Čia atremiama daug sveikatos problemų: jame atliekami reikiami tyrimai, įvertinama pacientų būklė, paskiriamas gydymas. Dienos stacionaras, Geriatrijos dienos skyrius tampa kaip tęstinės paslaugos. Paslaugų paketas Zarasų rajono gyventojams, pakeitus stereotipinį mąstymą, kad būtinai ligoninėje reikia pagulėti, yra tikrai pakankamas. O kada yra aiškios indikacijos pacientą stacionarizuoti, šalia esančios ligoninės tai puikiai įgyvendina“, – savo poziciją dėsto vadovė.
 
Geriatrijos dienos stacionaras – ypač funkcionalus
 
Geriatrijos dienos stacionaras veiklą pradėjo prieš pat minėtą krizę. Už jo vairo stojo jaunas ir ambicingas gydytojas D.Vitkus, kuris, įvertinus lyderio savybes, tapo ir direktoriaus pavaduotoju medicinai. A.Sniečkuvienė sako, jog šešių lovų stacionaras pacientų ypač mėgstamas, nes yra kompleksiškai suformuluotas: jame dirba gydytojas geriatras, kineziterapeutai, ergoterapeutai, taigi pacientai, kurie patenka į dienos stacionarą, gauna visavertę paslaugą.

Geriatrijos dienos stacionaro šeimininkas D.Vitkus, turėdamas interesą įprasminti kol kas dar mažai visuomenėje žinomą geriatro specialybę, skyriuje ėmėsi aktyvaus darbo.

„Lietuvoje geriatrija – naujovė. Zarasuose atidarius šį skyrių, pamačiau, kad tai gali būti puiki galimybė plėtoti šią sritį. Tokios paslaugos vietiniams gyventojams, kaip rodo praktika, ypač reikalingos. Skyrius visada užpildytas. Susidaro ir laukiančiųjų eilė. Priimti galime iki 12 pacientų“, – pasakojo gydytojas geriatras Dovydas Vitkus.

 
Be turimos modernios ergoterapinės ir kineziterapinės įrangos, skirtos koordinacijai, raumenis stiprinti, teikiamos ir išplėstinės konsultacijos paslaugos, skirtos tyrimų rezultatams aptarti. Stacionare dirba ir medicinos psichologas, taigi paslaugų spektras – nuo – iki.
 
Kineziterapeutė Marina Razmanavičienė sako, kad čia besilankantys pacientai lieka patenkinti teikiamomis paslaugomis. Prie elektroninių pėdučių, skirtų reakcijai, motorikai, regai lavinti, dirbanti pacientė žurnalistams pasakojo, kad Geriatrijos dienos stacionare diena pralekia bemat. Fizinis darbas ir geros emocijos atpalaiduoja ir gerina nuotaiką.
 
Investicines lėšas skirs įrangai atnaujinti
 
Zarasų rajonas – antra sveikatos centrą įkūrusi savivaldybė po pirmtakų Švenčionių rajono. Kaip aiškina A.Sniečkuvienė, kad sveikatos centro įkūrimas Zarasuose būtų kuo sklandesnis, SAM ypač stengėsi. Ministerija buvo ramstis ir krizės laikotarpiu. Dabar Zarasų sveikatos centro laukia maloniausia dalis – investicijos. Jos gydymo įstaigoje numatomos įrangai atnaujinti.
 
„Esame numatę rentgeno aparatą, endoskopinės ir echoskopinės įrangos atnaujinimą, kas paprastai gydymo įstaigai būtų per didelė finansinė našta. Su centro įsikūrimu atkeliaujantis milijonas du šimtai tūkstančių eurų investicijų bus didelė paspirtis. Investicinis projektas į naujas technologijas mums be galo svarbus“, – aiškina vadovė, patikinusi, kad minėta suma bus pakankama. Mat kitus remonto ir infrastruktūros darbus padengia savo jėgomis, iš einamųjų lėšų. Kadangi ligoninės pastato būklė puiki, didelių investicijų tai nereikalauja.
 
Pirminis lygis, esantis greta ligoninės patalpų, užima didelį trijų aukštų pastatą, todėl ateityje numatoma paslaugas lokalizuoti, taip sumažinant išlaikymo kaštus.


 
Mokosi bendradarbiauti
 
Sustygavusi gydomąjį darbą, A.Sniečkuvienė pokyčių laikotarpiu, sako, bandanti užmegzti draugystę ir su pirminiu lygiu. Atmosfera čia – ypač sudėtinga.
 
„Antriniame lygyje santykiai pakankamai neblogi. Darbuotojai supranta, kas yra griūtis. Kai susiduri su akistata, kad ligoninės gali nebelikti, pacientai – be paslaugų, darbuotojai – be darbo vietų, imi vertinti kiekvieną teigiamą pokytį. Esame stabilūs, suteikiame paslaugas, mokame atlyginimus. O pirminis lygis nenori mūsų priimti dirbi drauge. To dar neišmokome“, – atvirai sako vadovė, pridūrusi, kad dėl to kyla daug iššūkių.
 
Pasak jos, pirminiame lygyje tebedirba daug perteklinių darbuotojų, todėl tenka peržiūrėti etatus, kad darbas gydymo įstaigoje būtų optimizuotas.
 
„Siekiame, jog kiekvienas darbuotojas būtų naudingas centrui, todėl rugpjūčio-rugsėjo mėnesiai buvo tikras išbandymų laikas. Pirminio lygio kolektyve pokyčių nebuvo gerus trisdešimt metų. Susikaupė tokių etatų kaip, pavyzdžiui, kardiogramų rašytojas. Paaiškinti, kad tokia pareigybė nebeatitinka šiandienos aktualijų, buvo be galo sudėtinga. Nėra taip, kad atėjęs dirbti darbą jį gali organizacijoje dirbti iki gyvenimo pabaigos. Tad teko išlaikyti didelę laviną kritikos“, – apie pokyčių kainą kalbėjo vadovė.
 
Darbuotojų nuotaikas padėjo keisti ir atsiradusi konkurencija. Prie kolektyvo prisijungus dviem šeimos gydytojams dingo manipuliacijos. Tiesa, skundų iš Darbo inspekcijos ar net policijos vadovė tikina sulaukianti iki šiol.
 
„Kiekviena diena prasideda spėlionėmis, kas gi šiandien puls? Tokia įtampa prasidėjo, kai pirminiame lygyje ėmėmės pokyčių, tačiau darbo pajėgas turime optimizuoti. Privalome galvoti, kas yra naudinga įstaigai, o ne paisyti darbuotojų įgeidžių. Laikotarpį teks išgyventi“, – įsitikinusi vadovė.


 
Optimizavo laboratorijos veiklą
 
Gydymo įstaigos laimėjimas – laboratorijos veiklos racionalizavimas. Dar neseniai pirminis lygis ir ligoninė dirbo su dviem laboratorijomis. Antrinis lygis paslaugas pirko iš privačios laboratorijos „Medicina praktika“, įsikūrusios tame pačiame pastate. Tai leido paslaugas užtikrinti 24 valandas. O pirminį lygį aptarnaujanti laboratorija veikė Ignalinoje. Atlikti tyrimai iki numatyto laiko buvo gabenami į kitą miestą, gydytojai ne visada gaudavo tyrimų atsakymus, ir jie buvo pripratę, kad taip dirbti yra normalu.
 
„Dėl laboratorijos veiklos buvau tikrinama net STT, Prokuratūros, ar skaidriu būdu laimėjo konkursą laboratorijos paslaugas teikianti įmonė. Mano siekis, kad laboratoriniai tyrimai būtų atliekami čia pat, kad tyrimų atsakymus galėtume gauti per valandą. Net politikus teko įtikinėti, kad tyrimai yra reikalingi tą pačią dieną, o rytoj atsakymai tampa beverčiai. Taigi, nors laboratorijos, kurios paslaugų atsisakėme, kaštai buvo mažesni, gydymo įstaigai tai buvo išlaidos, neturėjusios vertės“, – sakė A.Sniečkuvienė.
 
Šiandien laboratorijos paslaugas gydymo įstaigai teikia įmonė, turinti patalpas čia pat. Visi tyrimai gydytojus pasiekia per valandą, kaip ir turėtų būti.
 
Atnaujintos dienos chirurgijos paslaugos
 
Zarasų sveikatos centre stipriai plėtojamos dienos chirurgijos paslaugos. Čia aktyviai dirba gydytojas otorinolaringologas Erikas Strupeikis, vaikams ėmęs atlikti adenoidų šalinimo operacijas. Dėl to iš Santaros klinikų atvyksta ir gydytojas anesteziologas. Dabar iš viso su vaikais dirba du anesteziologai.
 
„Dirba stipri specialistų komanda, todėl čia atliekamos operacijos saugios, patikimos“, – sako Zarasų sveikatos centro vadovė. Dienos chirurgijos skyriuje dirbantis gydytojas Aurimas Klivickas pradėjo atlikti plataus spektro operacijas, kurių ilgą laiką nebuvo. Penktos grupės dienos chirurgijos paslaugos netolimoje ateityje numatomos plėsti. Dabar atliekamos lazerinės kojų venų operacijos, lazerinės hemorojaus pašalinimo operacijos, tai pat punkcijos, histologiniai, limfmazgių tyrimai. Pasak A.Sniečkuvienės, naujai įsigyjama įranga padės ir šiame skyriuje eiti inovacijų linkme.



Reabilitacijos skyrius – kaip mažieji Druskininkai
 

Zarasų sveikatos centro stiprybė – Reabilitacijos skyrius. Jo vyresnioji slaugytoja Inga Bieliūnaitė-Miškinienė pasakoja, kad pacientai jį dažnai vadina mažaisiais Druskininkais. Mat paslaugų spektras toks didelis, jog galima sugretinti su sanatorija.

 
Didžiulis baseinas, druskų kambarys, perlinės, povandeninės masažinės vonios, pirtis, atliekami gydomieji masažai, visa aibė įrangos – limfodrenažas, magneto terapija, ultragarso aparatai ir kitos techninės gėrybės.
 
Gydytoja reabilitologė Vaiva Zadorožnaitė-Vaičienė įstaigoje skaičiuoja tik pirmuosius mėnesius, tačiau jau spėjo pamatyti Zarasų sveikatos centro stipriąsias puses. Ji džiaugiasi radusi naujas perspektyvias galimybes.
 
Skyriuje neseniai atidarytas Diabetinės pėdos kabinetas. Specialistė Julija Jakovleva pasakoja, kad jis ypač reikalingas. Kabinete pacientams, sergantiems diabetu, atliekamas gydomasis pedikiūras, teikiamos konsultacijos, mokoma, kaip apskaičiuoti glikemiją, susileisti insuliną.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!