- Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie slaugytojų prestižo kėlimą, šios specialybės svarbą. Jūs matote pokyčius ar tai viso labo tik tuščios kalbos?
 
- Slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai visada buvo reikalingi ir bus. Slaugytojams tiek darbo, kad sunku net įsivaizduoti. Anksčiau slaugos ligoninėje nebuvo taip sunku dirbti kaip dabar. Visi jie išmano savo darbą, sugeba suktis, yra malonūs, mandagūs, jautrūs, korektiški. Savo kolegomis darbe žaviuosi. Padėkų jie gauna ypač daug, aplinka juos vertina.
 
- Vien padėkomis gyvas nebūsi. Kodėl verta rinktis šią profesiją, jei darbo, kaip jūs sakote, tiek daug, kad sunku įsivaizduoti?
 
- Pažįstu slaugytoją, kuri vaduoja įstaigos direktorių, kai jo nėra. Tai vadinu didžiule karjera. Tų, kurie baigė aukštąjį mokslą, perspektyvos dar didesnės. Tiesa, kiekvienas karjerą supranta savaip: vieniems tai – įtaka ir dėmesys, kitiems – aplinkinių padėkos. Vedėjas būsi ar eilinis darbuotojas – žmonės vertinami ne už laipsnius. O perspektyvų slaugytojams visada bus.
 
- Sutikti jauną slaugytoją besidarbuojančią prie sunkių slaugomų pacientų – reta. Jos dabar mieliau renkasi grožio paslaugų sferoje dirbti...
 
- Žinokite, turime ne tik jaunų slaugytojų merginų, bet ir vyrų! Mūsų skyriuje dirbantis slaugytojas pacientų ypač mėgstamas. Jį net gydytoju vadina. Sako, kaip jūs, gydytojau, taip mane visur aptupinėjate... Visi, kurie susipažįsta su vyrais slaugytojais, labai džiaugiasi, nors iš pradžių būna keista priimti, akis nepratusi. Jauni kineziterapeutai vyrai, kurių turime ne vieną, taip pat mylimi pacientų... Socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, slaugytojas ir jo padėjėjas – komanda su ateities perspektyvomis, kurių senstančiai visuomenei labai reikia.
Be to, slaugytojai baigia specialius mokslus, praeina kursus, išmoksta techniką, kaip pakelti sunkų ligonį, dviese įgunda pakelti... Žiūri ir žaviesi. Ir pacientui patogu, ir darbuotojų sveikatai saugu – tausoja nugarą. Kai viską atlieki kvalifikuotai, nebijai ir sunkaus darbo. Negirdėjau skundų, kad kas nors mūsų skyriuje būtų nepatenkintas darbu.
 
- Gydymo įstaigos aktyviai investuoja į inovacijas slaugoje. Ne tik pacientų saugumui, bet ir darbuotojų sveikatai tausoti perka specialius automatizuotus keltuvus.
 
- Taip, inovacijos aktyviai diegiamos slaugoje. Paralyžiuotiems pacientams, kurie nejudina galūnių, patogu naudoti automatizuotus keltuvus. Daugiau technikos naudoja naujai atidarinėjami geriatrijos skyriai. Jų turima technika ir slaugos skyriai pasinaudoja. Technologinė pažanga stebina, ir jos, beje, galima rasti ir nedidelėse ligoninėse.
 
- Ką labiau akcentuoja artimieji, besirenkantys, į kokią slaugos ligoninę guldyti artimąjį? Pažangi įranga ar personalo dėmesys svarbiausia?
 
- Visuomenėja priimta manyti, kad slaugos skyriuje guli tik sunkiausios būklės pacientai, besiruošiantys iškeliauti anapus. Be personalo bendravimo ypatumų, aktualu, kokių dar naudų gydymo įstaiga gali suteikti. Pavyzdžiui, ar nustato ir įvertina individualius paciento poreikius pagal dalyvumo lygį pačioje slaugos įstaigoje. Ne paskutinėje vietoje artimiesiems yra ir estetinė aplinka. Jie nori, kad skyrius būtų suremontuotas, gražus.
 
- Namų aplinka, sakoma, gydo labiausiai. Ne veltui siekiama, kad kuo daugiau slaugos paslaugų būtų teikiama namuose. Realu deramai pasirūpinti pacientais jį teaplankant slaugytojams?
 
- Jei kartu prižiūri ir artimojo šeima – realu. Jei namiškiai dirba – sudėtingiau. Kai atsirado ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, skyriuose pacientų mažėja, tačiau jų būklės daug sudėtingesnės. Be artimųjų pagalbos namuose išsiversti tik su slaugytojais būtų sudėtinga. Namuose vieniems likti nesaugu turintiems kognityvinių sutrikimų žmonėms. O sergantieji širdies nepakankamumu, lėtinėmis plaučių ligomis, kitomis patologijomis dažniausiai stebimi namuose ambulatorines paslaugas teikiančių specialistų. Pacientai patenkinti tokia priežiūra, jie net labiau ir slaugytoją vertina namuose.
 
- Kaip atrodo ligoninėje slaugomų pacientų Kalėdos?
 
- Slaugytojai ir administracija sugalvoja, kaip pakelti pacientams ūpą. Nors pati nemėgstu Kalėdoms puoštis pernelyg anksti, slaugos skyriuje, kad aplinkiniams būtų geresnė nuotaika, pasipuošiame anksčiau. Kvepianti eglutė ar bent jos šaka kiekvienoje palatoje tikrai gerina nuotaiką. Kai kas laukia ir ateinančio kunigėlio. Kūčių vakarienei ir Kalėdoms ruošiami specialūs patiekalai – nors paprastai lankymo valandomis to atneša ir namiškiai, šiemet, kas norės, galės gauti ir kūčiukų, ir silkės. Namiškių niekas nepakeis – su jais pacientai ir gyja greičiau. Per šventes nepaliekame vienų tų, kurie nesulaukia artimųjų – pabendrauti ilgiau bandome visa gydymo įstaigos komanda. Visi mes – gyva socialinė būtybė...

---

 
Dosjė
1971-1977 m. studijavo Kauno medicinos instituto Gydomajame fakultete, įgijo gydytojos terapeutės išsilavinimą.
1977-1978 m. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės gydytoja internė.
1978-1980 m. Kamajų (Rokiškio r.) apylinkinės ligoninės gydytoja.
1980-1996 m. Svėdasų (Anykščių r.) apylinkinės ligoninės gydytoja, vyriausiąja gydytoja.
1996-1997 m. Anykščių rajono savivaldybės gydytoja.
1997-2018 m. viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė – pirmoji šios įstaigos vadovė, dirbusi nuo šios įstaigos įkūrimo.
Nacionalinės sveikatos tarybos, nuo 1999 m. – ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narė.
1998-2002 m. Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultete, įgijo viešojo administravimo magistrės išsilavinimą.
2001-2003 m. baigusi Vilniaus universiteto rezidentūrą, ji įgijo bendrosios praktikos gydytojos kvalifikaciją.
2018-2021 m. Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro Suaugusiųjų skyriaus (Anykščių poliklinikos) šeimos gydytoja.
Nuo 2021 m. iki šiol ji dirba Kupiškio ligoninėje, yra Palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos skyriaus vedėja.
Nuo 2023 m. ji yra Kupiškio ligoninės stebėtojų tarybos narė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!