Pavojus slypi nejudant
 
„Pragulos – tai ne tik odos, bet ir gilesnių audinių pažeidimas, atsirandantis dėl ilgalaikio spaudimo, trinties ar drėgmės poveikio. Su šia problema susiduria tiek ligoninėse, tiek namuose slaugomi pacientai“, – aiškina VU Medicinos fakulteto Slaugos katedros lektorė Renata Giliun, dirbanti Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje.
 
Moksliniai tyrimai rodo, kad pragulos gali pradėti formuotis vos per kelias valandas po to, kai audiniai patiria nuolatinį spaudimą. Ypač pavojingas ilgalaikis spaudimas tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai odos paviršiaus. Tokiose vietose kraujo cirkuliacija sutrinka greičiausiai, o kartu su ja sutrinka ir audinių aprūpinimas deguonimi bei maisto medžiagomis.
 

„Sveiki žmonės apie tokią problemą nė nesusimąsto – jie instinktyviai keičia pozą vos pajutę diskomfortą. Tik netekę mobilumo žmonės suvokia, koks tai svarbus gebėjimas“, – pastebi patyrusi slaugytoja VšĮ TZMO „Sidabra“ edukacijos vadovė Nereta Stanislovienė.

 
Specialistai išskiria keturias pagrindines pragulų rūšis. Dažniausiai pacientams pasitaiko spaudimo sukeltos pragulos, besiformuojančios ant kauluotų vietų – klubų, sėdmenų, kulnų ir alkūnių srityse. Šios vietos yra ypač pažeidžiamos, nes čia kaulai yra arčiausiai odos paviršiaus, o spaudimas koncentruojasi mažame plote.
 
Trinties pragulos atsiranda dėl nuolatinio odos trynimosi į paviršių, ypač kai oda drėgna. Tokios pragulos dažnai formuojasi, kai pacientas slenka žemyn lovoje arba yra netinkamai kilnojamas. Šlapios nekrozės pragulos atsiranda dėl ilgalaikio kontakto su drėgme – prakaitu, šlapimu ar išmatomis. Tokiu atveju oda tampa minkšta ir labiau pažeidžiama. Sudėtingiausios yra kombinuotos pragulos, kurios atsiranda veikiant keliems faktoriams vienu metu.
 
Didelė pragulų kaina
 
Pagal gylį ir sveikatai keliamą pavojų pragulos klasifikuojamos į keturias stadijas. Pirmoje stadijoje pastebimas odos paraudimas, kuris neišnyksta net ir pašalinus spaudimą. Šioje stadijoje pacientas gali skųstis deginimo, niežėjimo ar skausmo pojūčiais. Antroje stadijoje atsiranda paviršiniai odos pažeidimai – pūslės ar nedidelės žaizdelės. Trečioje stadijoje pažeidimas pasiekia poodinį sluoksnį, formuojasi gili žaizda. Ketvirtoje, pačioje pavojingiausioje stadijoje, jau būna pažeisti raumenys, kaulai ir sąnariai.
 
„Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad pragula – tik nedidelis paraudimas ar iššutimas. Tačiau negydoma ji gali virsti tokia gilia žaizda, kad joje tilptų kumštis“, – perspėja VšĮ TZMO „Sidabra“ edukacijos vadovė Nereta Stanislovienė.
 
Specialistė priduria: „Pragulų gydymas yra ne tik ilgas, bet ir ypač brangus procesas. Lietuvoje tokių skaičių neturime, bet JAV apskaičiuota, kad vienos pragulos gydymas gali kainuoti nuo 500 iki 700 tūkstančių dolerių (maždaug 475-665 tūkst. eurų), o bendros metinės išlaidos siekia 11 milijardų dolerių.“
 
Slaugytojos teigimu, kur kas protingiau investuoti į prevenciją ir modernias slaugos priemones, nei vėliau kovoti su sunkiomis pragulų pasekmėmis. Be to, pragulų gydymas reikalauja ne tik finansinių išteklių, bet ir didelių slaugytojų bei artimųjų pastangų, daug laiko ir kantrybės.
 
Artimiesiems nepakanka žinių
 
Tyrimai skelbia, kad net 95 proc. pragulų galima išvengti, tačiau tam būtinos žinios ir tinkamos priemonės. Deja, praktika rodo, kad net ir paprasčiausios prevencijos priemonės dažnai būna netaikomos dėl žinių stokos ar neteisingo požiūrio į modernias slaugos priemones.
 
„Labai gaila, bet visuomenė stokoja elementarių žinių apie šiuolaikišką slaugą. Net sveikatos priežiūros specialistai ne visada pritaiko turimas žinias praktikoje“, – apgailestauja N.Stanislovienė. Jos teigimu, dažnai slaugytojai ir artimieji susikoncentruoja į pagrindines ligas, pamiršdami, kad pragulų prevencija paciento gerovei – ne mažiau svarbi.
 
Specialistės pastebi, kad dažniausiai daromos klaidos yra susijusios su kasdiene gulinčiųjų priežiūra. „Artimieji nepakankamai dažnai keičia paciento padėtį arba daro tai neteisingai. Trūksta žinių apie odos priežiūrą – nepastebimi ankstyvieji pokyčiai, nepakankamai rūpinamasi odos drėgme, – klaidas vardina R.Giliun. –
Taip pat dažnai pamirštama tinkamos mitybos svarba – pakankamas baltymų ir mikroelementų kiekis būtinas audinių regeneracijai.“
 
Ypač svarbu stebėti odos būklę tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai paviršiaus. Reguliarus odos drėkinimas, švelnus masažas (jei nėra kontraindikacijų) ir tinkama mityba gali ženkliai sumažinti pragulų riziką. Specialistės rekomenduoja vesti paciento būklės stebėjimo dienoraštį, kuriame būtų žymimi visi pastebėti odos pokyčiai.
 
Anot specialisčių, pasitaiko atvejų, kai pacientai ar jų artimieji atsisako pažangių medicininių priemonių. „Esu girdėjusi: jau tos funkcinės lovos mums nevežkite, ką kaimynai pagalvos. Manau, kad toks požiūris – sovietinis palikimas. Kodėl žmonės, net ir garbaus amžiaus, naudojasi mobiliaisiais telefonais? Naudokimės laidiniais, jei taip nenorime naujovių“, – stebisi N.Stanislovienė.
 
Veiksmingi čiužiniai
 
Naujausi tyrimai (2019-2023 m.) atskleidė, kad, kombinuojant specialius antipragulinius čiužinius su reguliariu pacientų vartymu, pragulų rizika sumažėja beveik perpus. Šiuolaikiniai čiužiniai yra sukurti taip, kad maksimaliai sumažintų spaudimą į kūno audinius ir užtikrintų geresnę kraujo cirkuliaciją.
 
„Čiužinio pasirinkimas turėtų priklausyti nuo paciento būklės ir pragulų rizikos laipsnio, – atkreipia dėmesį R.Giliun. – Didelės rizikos pacientams rekomenduojami hibridiniai čiužiniai, kurie automatiškai reguliuoja slėgį skirtingose kūno vietose. Tokie čiužiniai turi integruotus jutiklius ir automatiškai keičia spaudimą skirtingose zonose, taip užtikrindami optimalią kraujo cirkuliaciją.“
 
Pacientams su jau esančiomis pragulomis naudingi dinaminiai ir geliniai čiužiniai, kurie ne tik mažina spaudimą, bet ir padeda audiniams gyti. Dinaminiai čiužiniai periodiškai keičia oro pasiskirstymą skirtinguose čiužinio segmentuose, taip užtikrindami nuolatinį spaudimo taškų kaitaliojimą. Geliniai čiužiniai puikiai paskirsto spaudimą ir padeda išlaikyti optimalią temperatūrą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!